Parlamentaro iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) Lauryno Kasčiūno prašymu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktoje situacijos ES šalyse analizėje keliamas klausimas: ar Švedijos modelis pasiteisino?
„Šiuo metu atsakinėti į šį klausimą (jeigu norima atsakyti sąžiningai) dar anksti, kadangi ne tik trūksta duomenų, bet ir pati pandemija nėra pasibaigusi. Tačiau jau galima palyginti pastarųjų dviejų mėnesių rodiklius su kaimyninėmis Danija, Norvegija ir Suomija, kuriose COVID-19 suvaldymo priemonės buvo kur kas griežtesnės nei Švedijoje“, – teigiama dokumente.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad pagal Oksfordo universiteto sukurtą Vyriausybių priemonių griežtumo indeksą, leidžiantį palyginti COVID-19 kontekste skirtingų valstybių įvestų suvaldymo priemonių griežtumą, Švedija išsiskiria ne tik kaip taikanti vienas švelniausių priemonių Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Indeksas apskaičiuojamas vertinant 8 rūšių priemones: mokyklų uždarymą, darboviečių uždarymą, viešų renginių atšaukimą, susibūrimų apribojimus, viešojo transporto apribojimus, namų režimo nustatymą, vidaus kelionių ribojimus ir tarptautinių kelionių ribojimus. Griežtumas vertinamas skalėje nuo 1 iki 100 (1 – laisviausias režimas, 100 –griežčiausiais režimas).
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad visų priemonių atvejais, išskyrus susibūrimų apribojimus, Švedija taikė tik rekomendacinius nurodymus arba visiškai jokių nurodymų.
Tuo tarpu, kalbant apie kitas tris Šiaurės šalis: 1) mokyklas uždaryti įsakyta Danijoje ir Suomijoje, 2) darbovietėms tam tikru laipsniu buvo nurodyta užsidaryti visose šalyse, 3) viešus renginius atšaukti įsakyta visose šalyse, 4) susibūrimų ribojimai taikomi visose šalyse, 5) stabdyti viešąjį transportą rekomenduota visose šalyse, 6) likti namie rekomenduota Danijoje ir Suomijoje, 7) riboti keliones šalies viduje rekomenduota visose šalyse, 8) sienos uždarytos visose šalyse.
Tos pačios dienos duomenimis, 1 mln. gyventojų Švedijoje tenka 322,4 mirtys nuo COVID-19, daugiau nei kartu paėmus Daniją, Suomiją ir Norvegiją, kuriose atitinkamai fiksuota 92, 49, 41 mirtis 1 mln. gyventojų.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad vertinant mirtingumą tarp COVID-19 diagnozuotų asmenų, Švedija irgi ryškiai pirmauja, fiksuodama 12,21 proc. mirtingumą, kai mirtingumas Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje siekia, atitinkamai 5,07 proc., 4,53 proc. ir 2,76 procento.
„Galiausiai, vertinant teigimų ir neigiamų COVID-19 testų santykį, Švedija taip pat pirmauja, fiksuodama 1 teigiamą šalia 6,84 neigiamų testų (imant milijoną gyventojų), kai Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, atitinkamai 1 teigiamas fiksuojamas šalia 31,8, 25,35 ir 22,72 neigiamų testų. Be to, pastebėtina, kad Švedija, skirtingai nei kitos Šiaurės šalys, taiko tikslingesnę testavimo politiką, orientuotą išskirtinai į rizikos grupes“, – atkreipiamas dėmesys ataskaitoje.
Tyrėjai pažymi, kad glaustai palyginus šių Šiaurės šalių pirmųjų dviejų mėnesių rodiklius, galima daryti tik ribotas išvadas apie tai, ar Švedijos modelis pasiteisino.
„Į šį klausimą atsakyti galima bus tik pandemijai pasibaigus ir įvertinus didesnį skaičių kintamųjų, negu tik užsikrėtimų ir mirčių skaičius bei paaiškėjus pandemijos atsinaujinimo potencialui. Vis dėlto, jau akivaizdus vienas faktas: nors Švedija taiko į rizikos grupes orientuotą suvaldymo politiką, būtent ji turi išskirtinai aukštus mirtingumo rodiklius, lyginant su kitomis trimis šalimis, kurių priemonės nukreiptos į visą visuomenę. Be to, kadangi Švedija testavimą taiko tikslinėms grupėms, nėra iki galo aiškūs jos taikomos politikos rezultatai likusiai visuomenės daliai, ką būtina išsiaiškinti, norint sužinoti pasirinkto kelio rezultatus visai valstybei bendrai“, – teigiama dokumente.
Oficialiai neigė siekią kuo platesnio imuniteto visuomenei
Įrodymais pagrįstos medicinos grupės narys, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas atkreipė dėmesį, kad patys švedai neigė, kad jų strategija paremta nuostata leisti persirgti koronavirusu kuo daugiau žmonių, saugant pažeidžiamiausius.
„Švedijos epidemiologai teigė, kad tai yra netiesa. Jų modelis nebuvo paremtas idėja, kad kuo greičiau susiformuotų imunitetas. Strategija buvo paremta mintimi, kad būtų kuo mažiau suvaržytos žmonių laisvės, ir, kad nebūtų persotinta sveikatos apsaugos sistema, kad visi žmonės gautų reikalingą medicininę pagalbą. Bent jau oficialiai jie tai visur mini, bet žinoma, jeigu neįvedame faktiškai reglamentuotų apribojimų, tuomet turbūt tikimasi, kad sirgimas bus aukštesnis, ir tas šalutinis poveikis netiesiogiai būtų imuniteto susidarymas“, – sakė T. Beinortas.
Pasak mokslininko, imuniteto dėl COVID-19 susidarymas vis dar atviras klausimas.
„Nėra klinikinių tiesioginių duomenų. Yra šiek tiek duomenų iš bazinių mokslų, kurie rodo, kad susidaręs antikūnių skaičius koreliuoja su viruso nužudymo efektu, bet tai nėra kliniškai pademonstruota pačio žmogaus lygmenyje – tai yra, ar žmogus suserga, jeigu jis turi tuos susidariusius antikūnius“, – teigė T. Beinortas.
Medikas atkreipė dėmesį, kad Stokholme (kur serga daugiausiai žmonių Švedijoje) prieš tris savaites darant antikūnių tyrimą, paaiškėjo, kad tik 7,3 proc. asmenų jų turi.
„Tik labai maža dalis visuomenės. Epidemija nėra praėjusi, ir jos efektų matysime dar ilgą laiko tarpą. Jeigu Švedijoje, kur buvo viskas taip laisvai daroma, tik toks rezultatas, tai Lietuvoje antikūnių paplitimas tarp žmonių būtų labai labai žemas“, – sakė T. Beinortas.
Problemos tos pačios – priežastys kitos
Žvelgiant į palyginamuosius mirtingumo, sergant COVID-19, rodiklius, lengva pasiduoti pagundai ir prieiti greitų išvadų, esą švedai, taikydami liberalias priemones, susimovė. Vis dėlto, ne viskas taip paprasta.
Premjero Sauliaus Skvernelio komandoje dirbęs epidemiologas Paulius Gradeckas atkreipė dėmesį, kad tuos skaičius daugiausiai lėmė rizikos grupių asmenų sergamumas, o ne rodikliai bendroje populiacijoje. Švedijoje kaip ir Lietuvoje, Italijoje, arba bet kurioje kitoje šalyje, daugiausia problemų kilo slaugos namuose, globos įstaigose.
Atkreipdamas dėmesį į aplinkybę, kad ir iš Lietuvos į Švediją vyksta dirbti slaugytojai, viena iš galimų priežasčių, kodėl toje šalyje galėjo kilti problemų slaugos ir globos įstaigose, specialistas minėjo galimą personalo trūkumą.
„Galėjo taip būti, kad dėl to jie negalėjo skirti vienam ar keliems žmonėms atskirų tik su jais dirbančių personalo grupių“, – svarstė P. Gradeckas.
Kartu jis atkreipė dėmesį į esamo ir buvusio šalies vyriausiųjų epidemiologų Anderso Tegnellio ir Johano Giesecke pareiškimus, kad švedai pabrėžia skelbią duomenis apie bendrą mirtingumą, ko kitos šalys nedaro.
„Nuo „Delfi“ komentatoriaus iki specialistų vis pakalbama, kad mes dar neįvertinome, kiek dėl uždarymo papildomai mirė žmonių – ne nuo COVID-19, bet dėl kitų priežasčių. O jie sako, kad mes turime suminį mirtingumą, esame skaidrūs: „duokite visas mirtis, ir bus galima lyginti“, – sakė P. Gradeckas.
Priimant sprendimus svarbūs trys dalykai
Specialistas atkreipė dėmesį, kad bet kuriai šaliai priimant sprendimus labai svarbūs yra politinis, kultūrinis ir socialinis aspektai. Epidemiologas nurodė į aplinkybę, kurią mini ir Seimo kanceliarijos analitikai, - argumentus, kurie minimi šalies Konstitucijoje.
P. Gradeckas akreipė dėmesį, kad Švedijos teisinė sąranga šiek tie skiriasi nuo kontinentinės Europos valstybių. Jos konstituciniai įstatymai yra labiau panašūs į tuos, kurie galioja Jungtinėje Karalystėje arba Jungtinėse Valstijose. Šalies Konstituciją sudaro keli dokumentai. Skiriasi ir požiūris į šiuos dokumentus.
„Politikai arba šalia politikų dirbantys žmonės puikiai žino, kad kai kurios priemonės , net jei jos būtų veiksmingos, jos būtų neįgyvendintos, nes politikai to nedarytų. Teisės viršenybė turi būti pirmas demokratinės valstybės principas.
Kitaip nei kartais mūsų Seimo dauguma galvoja, švedai negalvoja, kad Konstitucija yra tiesiog rašytinis dokumentas, kurį galima keisti. Jiems tai yra daugiau negu rašytinis dokumentas, tai jiems suponuoja gyvenimo stilių“, – sakė P. Gradeckas.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad Švedija paskutinį savo karinį konfliktą turėjo XIX a. pradžioje (su Rusija).
„Tai yra šalis, kur kartos ir kartų nematė nepaprastosios padėties, ir Vyriausybė turi labai rimtai pagalvoti prieš sakydama, kad „žiūrėkite, mes jūsų laisves suvaržysime“, – sakė P. Gradeckas.
Kartu epidemiologas atkreipė dėmesį ir į kultūrinį kontekstą – Švedijoje labai pasitikima visomis be išimties institucijomis.
„Lietuvoje mes matome takoskyrą: pasitikima Priešgaisrine apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Policijos pasitikėjimas yra išaugęs. Pasitikėjimas kai kuriomis institucijomis, pavyzdžiui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru, Higienos institutu, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), niekada netirtas.
Buvo apklausos, kaip jie vertina paslaugų kokybę, bet NVSC apima ir teoriškai kalbančius žmones, kurie priima sprendimus Vilniuje, bet ir tokius žmones kaip Telšiuose, kur NVSC darbuotojas vežė kontrabandą. Tai gali labai pakirsti pasitikėjimą institucija“, – teigė P. Gradeckas.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dažniausiai visuomenės vardu kalba politikai, o ne profesionalai, vien todėl, kad politikai individualiame lygmenyje turi pasitikėjimą.
„Galima kritikuota Ministrą Pirmininką arba ministrą, bet dalyje visuomenės grupių jie turi pasitikėjimą“, – sakė P. Gradeckas.
Epidemiologas taip pat sutiko su vertinimais, kad švedams ir nereikėjo imtis dalies ribojimų po to, kai juos pritaikė šiuos šalies kaimynės.
„Jeigu tavo kaimynės: Suomija, Norvegija, Danija uždaro sienas, tai tau nereikia uždarinėti sienų, nes jos ir šiaip yra uždarytos“, – pateikė pavyzdį P. Gradeckas.
Dalis kitur taikytų priemonių neleidžiamos pagal Konstituciją
Pagal analizę, Švedijoje iki gegužės 17 d. buvo atlikta 209 900 testų, iš kurių COVID-19 patvirtinta 29 677 atvejais, iš kurių patvirtinta 3 674 mirčių. Švedijos vyriausybė šiuo metu pasižymi kaip švelniausias suvaržymo priemones įgyvendinusi ES nacionalinė valdžia. Daugelis Švedijos priimtų pandemijai suvaldyti skirtų priemonių yra labiau rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio.
„Tokios priemonės kaip judėjimo apribojimai, komendanto valandos ar kitaip ribojamos galimybės palikti namus, kurios buvo plačiu mastu pritaikytos ne vienoje ES šalyje, Švedijoje yra negalimos, kadangi jas draudžia šalies Konstitucija. Šalies Konstitucija taip pat draudžia įstatymų leidžiamajai valdžiai, tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, daryti įtaką vykdomajai valdžiai ir suteikia plačią diskreciją ekspertinėms viešosioms agentūroms. COVID-19 pandemijos atveju Švedijoje pirmenybė inicijuoti veiksmus teko Visuomenės sveikatos agentūros Epidemiologijos departamentui, kuriam vadovauja Valstybės epidemiologas A.Tegnellis“, – atkreipia dėmesį Seimo kanceliarijos analitikai.
Pasak jų, nors agentūrų galios daugiausiai rekomendacinės, tradiciškai jos turi nemenką autoritetą, todėl politikai Švedijoje negali ignoruoti mokslininkų ir ekspertų rekomendacijų. Vyriausybė dažniausiai linkusi atsižvelgti į agentūrų nurodymus, o politikai, kurie jų nesilaikytų visuomenės vertinami kritiškai. COVID-19 atvejis patvirtino taisyklę – valdžios patvirtinta pandemijos suvaldymo strategija didžiąją dalimi buvo pasiūlyta būtent Valstybės epidemiologo.
Visuomenės sveikatos agentūros teigimu, Švedijos strategija pirmiausia siekiama apsaugoti vyresnio amžiaus ir kitus pandemijos rizikos grupėje esančius piliečius, taip sulėtinant viruso plitimą pažeidžiamiausiose grupėse ir užkertant kelią per dideliam sveikatos priežiūros sistemos apkrovimui.
Visuomenės sveikatos agentūra yra įstatymais įpareigota savo sprendimus ir rekomendacijas grįsti moksliniais argumentais. Balandžio 17 d. agentūros patarėjas prof. J. Giesecke‘is teigė, jog skirtingai, nei, pavyzdžiui, rankų higiena, tokios visuotinai taikomos priemonės, kaip socialinis atsiribojimas, valstybių sienų ir ugdymo įstaigų uždarymas, nėra moksliškai pagrįstos. Todėl ir daugelis valdžios patvirtintų pandemijos suvaldymo priemonių Švedijoje yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, kas padaro Švediją išimtimi net tik ES, bet ir pasaulyje, aiškinama analizėje.
Rekomendacijos skatino socialinį atsiribojimą
Analizę parengę Seimo kanceliarijos specialistai atkreipė dėmesį, kad švedų rekomendacijos visų pirma skatino socialinį atsiribojimą. Kovo 16 d. išleista rekomendacija:
a) vyresniems nei 70 metų žmonėms apriboti kontaktus su kitais žmonėmis ir vengti perpildytų vietų, tokių kaip parduotuvės, viešasis transportas ir viešosios erdvės;
b) paprašyta darbdaviams rekomenduoti savo darbuotojams dirbti iš namų;
c) visuomenės sveikatos agentūra rekomendavo vidurinėms mokykloms ir universitetams visoje šalyje pereiti prie nuotolinio mokymosi.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skirtingai nuo daugelio Europos šalių, įskaitant kaimynines Daniją ir Norvegiją, Švedija neuždarė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo institucijų.
Anot Visuomenės sveikatos agentūros, viena vertus, šiam sprendimui trūksta mokslinių argumentų, kita vertus, tai turėtų neigiamų pasekmių visuomenei, kadangi nemažai tėvų, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, privalėtų likti namuose prižiūrėti savo vaikų. Agentūros vertinimu, uždarius pradines mokyklas ir ikimokyklines įstaigas galimai būtų susidurta su iki 43 000 sveikatos priežiūros specialistų trūkumu,įskaitant gydytojus, slaugytojus ir slaugytojų padėjėjus, t. y. apie 10 procentų viso sektoriaus darbuotojų, rašoma analizėje.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kovo 11 d. Švedijos vyriausybė, remdamasi Visuomenės sveikatos agentūros rekomendacijomis, priėmė naują įstatymą, kuriuo buvo apribota susirinkimų laisvė, uždraudžiant visus didesnius nei 500 žmonių susibūrimus. Už tvarkos pažeidimą grėsė bauda arba kalėjimas.
Kovo 27 d. Vyriausybė paskelbė, kad susirinkimų ribojimas sugriežtintas, uždraudžiant visus didesnius nei 50 žmonių susibūrimus.
Draudimas taikomas, kultūros, meno ir pramogų renginiams, įskaitant teatrą, kiną ir koncertus, religinius renginius, demonstracijas, paskaitas, sportą, pramogų parkus, muges ir turgus. Draudimas netaikomas susirinkimams mokyklose, darbo vietose, viešajame transporte, maisto prekių parduotuvėse ar prekybos centruose, sveikatingumo klubuose ar privačiuose renginiuose. Šiuo metu tai yra vienintelis ne rekomendacinio pobūdžio draudimas Švedijoje.
Kovo 18 d. Visuomenės sveikatos agentūra rekomendavo vengti kelionių ne tik į užsienį, bet ir šalies viduje. Rekomendacija buvo argumentuojama tuo, kad vykstant nuolatinei migracijai šalies viduje, virusas gali išplisti visuose regionuose, kas padidintų pandemijos židinių skaičių ir reikalautų didesnių logistinių sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų.
Artėjant Velykoms, visuomenė buvo paraginta persvarstyti visas planuojamas atostogas ir išvykas. Raginimus vengti kelionių ir socialinių kontaktų Velykų savaitgalį kelis kartus pakartojo agentūrų ekspertai ir valdžios pareigūnai, tarp jų ministras pirmininkas Stefanas Löfvénas ir karalius Carlas Gustafas XVI, rašoma dokumente.
Švedai klausė rekomendacijų
Kaip pažymima tyrime, apklausos ir tyrimai parodė, jog Švedijos visuomenė buvo linkusi paisyti rekomendacijų. Kovo pabaigoje 93 proc. vyresnių nei 70 metų žmonių teigė, kad jie tam tikru mastu laikosi valdžios rekomendacijų ir sumažino kontaktus su draugais ir šeimos nariais. Ataskaitoje minimi tokie faktai tam pagrįsti:
- po mėnesio nuo rekomendacijų paskelbimo, statistika parodė, kad maždaug pusė švedų darbo jėgos pareigas atlieka iš namų.
- Dauguma mokyklų, laikantis rekomendacijų, ugdymo procesą pradėjo vykdyti nuotoliniu būdu.
- Balandžio mėn. viešąjį transportą administruojančios įstaigos iš įvairių šalies apylinkių pranešė apie 50 proc. sumažėjusį viešojo transporto naudojimą.
- Stokholme gatvės pastebimai ištuštėjo: užfiksuota, jog automobilių skaičius sumažėjo 30 proc., pėsčiųjų 70 proc.
- Švedijos mobiliojo tinklo operatorius „Telia“, Velykų savaitę atlikęs mobiliojo tinklo duomenų analizę, nustatė, kad dauguma švedų laikėsi rekomendacijų vengti nereikalingų kelionių per Velykų atostogas. Iš viso kelionių iš Stokholmo regiono sumažėjo 80–90 proc., o Stokholmo piliečių, vykstančių į populiarias atostogų vietas, tokias kaip Gotlandas ir slidinėjimo kurortus Aroje, skaičius sumažėjo daugiau nei 90 proc.
- Keltų operatorius „Destination Gotland“, raginęs klientus atidėti planuojamas keliones per Velykas, pranešė, kad 85 proc. visų užsakymų buvo pakeisti.
Priėmė naują įstatymą
Seimo kanceliarijos specialistų parengtame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad balandžio 16 d. Riksdagas priėmė įstatymą dėl laikino Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo.
Naujasis įstatymas Švedijos vyriausybei suteikė daugiau galių priimti sprendimus apeinant balsavimus Riksdage. Vis dėlto, Riksdagas turėtų galimybę atšaukti bet kokias įvestas priemones po to, kai jos įsigaliotų. Įstatymas būtų taikomas tik kovoje su COVID-19 pandemija ir tik ribotą laiką.
Įstatymas įsigaliojo balandžio 18 d. ir galios iki birželio 20 d. Jis leidžia Vyriausybei nustatyti tokias priemones kaip transporto apribojimus, autobusų ir traukinių stočių, keltų ir uostų uždarymus, verslo įmonių, tokių kaip restoranai, sveikatingumo klubai ar prekybos centrai, bibliotekos ir muziejai ar mokyklos uždarymus.
Įstatymas taip pat leistų Vyriausybei priimti sprendimus dėl vaistų ir kitos sveikatos priežiūros įrangos, pavyzdžiui, asmens apsaugos priemonių, paskirstymo tarp skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, įskaitant privačias įmones.
Vis dėlto, įstatymas neleistų Vyriausybei nustatyti priemonių, kurios apribotų žmonių galimybes palikti namus, įvesti komendanto valandas, kadangi tai apribotų žmonių konstitucinę teisę laisvai judėti, teigiama dokumente.
Aktyviai vyksta vakcinos ir vaistų tyrimai
Daugelio pasaulio šalių sprendimų priėmėjų akys yra nukreiptos į klausimą - kada atsiras efektyvūs vaistai arba vakcina nuo COVID 19. Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas T. Beinortas sakė, kad dėl
vaistų vyksta intensyvūs tyrimai.
"Vakcinos yra penki ar šeši pirmos antros fazės tyrimai, kurie matuoja tiek žmogaus šalutinius poveikius, tiek pirminį imuninį atsaką. Jie vyksta Kinijoje, Amerikoje, Europoje. Daugiausai žinau apie Oksfordo universitete vystomą vakciną. Tyrimas jau artėja prie pirmos antros fazės tyrimo įpusėjimo, ir galbūt vasaros antroje pusėje turėsime rezultatus", - sakė T. Beinortas.