Siras ir lietuvė Diana susipažino Prancūzijoje, kur mediko išsilavinimą turintis B.Alarbiedas gilino profesines žinias. Gramatiškai labai taisyklingai kalbantis siras pasakojo: „Tuo metu mano draugas buvo vedęs lietuvę. Aš susipažinau su jos gera drauge. Dabar mano draugas su lietuvaite gyvena Sirijoje, o aš Lietuvoje. Viskas atvirkščiai“.
Anglų, prancūzų, vokiečių ir arabų kalbas gerai mokantis vyras nusprendė išmokti ir lietuvių kalbos. Bet prieš tai buvo nelengvas apsisprendimas, kur gyventi: Prancūzijoje, Vokietijoje ar Lietuvoje.
Sprendimą lėmė vaikai
„Sprendimą gyventi Lietuvoje nulėmė vaikai. Lietuvoje jie nuolat šalia turi ne tik tėvus, bet ir senelius, giminaičius, o užsienio šalyje jie gali jaustis svetimi. Todėl nusprendėme vykti gyventi į Lietuvą. Vaikai jie visada jausis kaip namuose. Tokios sprendimo niekada nesigailėjau. Lietuva – puiki šalis“, - sakė B.Alarbiedas.
Raseinių rajonas net ir Lietuvos mastais gali būti vertinamas kaip gana gūdi provincija. Ar daug pasaulio matęs B.Alarbiedas nesijaučia kaip nublokštas į užkampį?
„Visada norėjau gyventi kaime, niekada nesvajojau apie didmiestį. Lietuvoje labai gražu: vasarą – žalia, o žiemą – balta“, - sakė Viduklės seniūnijos Paalsio kaimo vienkiemyje gyvenantis siras.
Gretimame Paupių kaime gyvena jaunos šeimos uošviai, kuriems priklauso šalia magistralės Vilnius – Klaipėda esanti kavinė „Nikola“.
„Norime, kad mūsų vaikai kalbėtų ir lietuviškai, ir arabiškai. Dviejų metų sūnus Dilanas arabiškai dar nelabai supranta, nes aplinkui visi kalba lietuviškai. Sūnui sunku suvokti, kodėl tėvas kalba kita kalba. Bandau jam tai paaiškinti“, - sakė B.Alarbiedas. Siro ir lietuvės šeimoje dar auga dviejų mėnesių dukrelė Dilara.
Lietuvių kalba – sunki
Lietuvių kalbos B.Alarbiedas ėmė mokytis 2006 metais.
„Anksčiau net nežinojau, kad yra lietuvių kalba. Galvojau, kad buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje visi kalba tik rusiškai. Iš pradžių nusipirkau prancūziškų – lietuviškų pokalbių knygutę. Netrukus supratau, kad lietuvių kalba yra labai sunki. Galvojau, kad su žmona niekada negalėsiu normaliai šnekėtis lietuviškai“, -- prisipažino siras.
Dabar jis jau neblogai įvaldęs ir lietuvių kalbos gramatiką. Pasak B.Alarbiedo, kalbą mokytis reikia nuolat, tai nenutrūkstantis procesas.
„Arabų kalboje nėra priebalsių „b“ ir „p“, yra tam tikras tarpinis garsas. Todėl man, pavyzdžiui, buvo nelengva suprasti, kaip rašyti „pilietis“ ar „bilietis“. Dar sunkiau išmokti, kada rašyti ilgąsias ir trumpąsias „i“ ir „u““, - dalijosi mokymosi potyriais B.Alarbiedas.
Vyras beveik nesidomi Lietuvos politika. Anot jo, visi politikai daug šneka ir mažai dirba.
„Jei Lietuvoje politikai būtų padarę ką nors gero, tikrai žinočiau. Bet apie tai neteko nieko girdėti“, - juokėsi Paalsio kaimo gyventojas.
Jis pabrėžė, kad politika nesidomi ne dėl to, kad yra apolitiškas. Tiesiog tam nėra laiko.
„Šiuo metu esu labai užsiėmęs. Tauragėje steigiu savo odontologijos kabinetą. Kai grįžtu namo, manęs pasiilgę laukia vaikai. Todėl turiu tik labai nedaug laiko šiek tiek pavartyti spaudą“, -- sakė B.Alarbiedas.
Šalčio nebijo
Pirmą kartą siras į Lietuvą atvyko 2007 metų vasarą – susipažino su Dianos artimaisiais.
Šią vasarą šeima laukia tolimų svečių: Filipinuose, Australijoje ir Sirijoje gyvenančių B.Alarbiedo seserų, brolių ir tėvų.
„Tėvai nėra labai patenkinti, kad mes gyvename ne savo šalyje. Tačiau jie, kaip ir visi tėvai, jaučiasi laimingi, jei vaikams gerai“, - sakė toli nuo savo gimtinės gyvenantis siras.
Iš Sirijos pietų krašto kilęs B.Alarbiedas teigė visiškai nebijantis žiemos šalčių, nei karto nėra sirgęs peršalimo ligomis, neatsimena, kada yra gėręs antibiotikus.
„Norint apsisaugoti nuo peršalimo, reikia laikytis kai kurių taisyklių. Svarbu greitai neišeiti iš karštos vietos į šaltą ir atvirkščiai. Kiekvieną rytą reikėtų apsiprausti šaltu vandeniu. Reikia žinoti, kaip tai daryti. Iš pradžių reikia apsiplauti kojas nuo pėdų iki viršaus, paskui rankas. Toliau – pilvą, nes jis yra viso kūno temperatūros reguliavimo centras. Paskui galima apipilti visą kūną, patartina ir galvą“, - naudinga patirtimi dalijosi medikas.
Prie lietuviško maisto B.Alarbiedui priprasti nebuvo sunku. Tiesa sakant, net nereikėjo pratintis, nes jis jau daug metų yra vegetaras, nevalgantis net žuvies patiekalų.
B.Alarbiedo nuomone, lietuviai, lyginat su vokiečiais ir prancūzais, yra draugiški ir geranoriški.
„Puikiai sugyvenu su vietiniais žmonėmis. Pats visada stengiuosi būti geranoriškas. Panašaus elgesio sulaukiu ir iš kitų“, - sakė B.Alarbiedas, pabrėžęs, kad niekada Lietuvoje neteko patirti nepatogumų ir dėl religinių įsitikinimų.
Burnos chirurgo profesiją turintis arabas dirba Raseiniuose ir Tauragėje. Jo pastebėjimu, Lietuvoje žmonės neturi daug pinigų, todėl dažniausiai odontologo kabinete apsilanko tik tuomet, kai priverčia skausmai.
„Kai 2006 metais išvažiavau iš Vokietijos, čia jau jautėsi krizė: pacientų odontologų kabinetuose sumažėjo dvigubai. Draugai sako, kad Vokietijoje krizė baigiasi. Lietuvoje tokių požymių dar ne daug“, - sakė B.Alarbiedas.
Šį mėnesį suėjo dveji metai, kai siras gyvena Raseinių krašte.