„Kadangi tai yra asmuo, apie kurio kabinetą kalbama, kadangi yra pranešimai spaudai (dėl situacijos VTEK – BNS), mes tikrai turėsime pakviesti jį ir išgirsti. (...) Kitą posėdį mes tikrai nusimatysime darbotvarkėje ir apsiklausime“, – BNS po komisijos posėdžio sakė laikinosios komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
A. Širinskienė pranešė, kad į posėdį buvo kviestas ir V. Pranckietis, bet į kvietimą neatsiliepė, tačiau vėliau BNS patikslino, kad tai buvo „informavimas ir prašymas, jei gali atvykti“.
Seimo pirmininko V. Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė BNS sakė, jog oficialaus kvietimo dalyvauti laikinosios tyrimo komisijos posėdyje nebuvo gauta.
Trečiadienį komisija aiškinosi istoriją dėl buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimo aplinkybių.
„Valstiečių“ lyderiai buvusį bendražygį Povilą Urbšį kaltina poveikiu VTEK. Jų teigimu, buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas galėjo nurodyti VTEK nariams M. Siaurį atleisti iš pareigų. Šioje istorijoje minimas ir Seimo pirmininkas, rengęs pasitarimą dėl situacijos VTEK.
VTEK klausimą į galimos politinės korupcijos tyrimą atliekančios laikinosios komisijos darbotvarkę įtraukę „valstiečiai“ yra paviešinę slapta įrašytą pokalbį tarp trijų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių ir tuometinio komisijos Prevencijos skyriaus vedėjo M. Siaurio dėl pastarojo atleidimo iš darbo.
Įraše M. Siaurys raginamas savo noru išeiti iš darbo, sakoma, jog to nepadaręs bus atleidžiamas. Šį garso įrašą daugiau nei prieš metus jau buvo aprašęs dienraštis „Lietuvos rytas“.
Trečiadienio posėdyje buvo apklausti M. Siaurys bei du slapta įrašyto pokalbio dalyviai VTEK nariai, Vitalijus Kanapinskas ir Saulius Katuoka.
M. Siaurys Seimo komisijai patvirtino, kad pokalbis įrašytas komisijos narių neįspėjus apie diktofonu daromą įrašą.
„Aš maždaug nujaučiau, koks gali būti pokalbis, kadangi anksčiau buvo išsakyta mano atžvilgiu daug epitetų ir nuomonių, anksčiau buvo nepritarta VTEK veiklos ataskaitai (Seimo komitete – BNS). supratau, apie ką gali būt pokalbio eiga, todėl nusprendžiau, kad tą pokalbį tikslinga įrašyti, kad po to nebūtų iškraipoma, ir jei bus kokie nors neteisėti veiksmai, kad turėčiau įrodymą“, – sakė M. Siaurys.
„Aš stengiausi neužduoti komisijos nariams jokių menamų klausimų, bet palaikiau pokalbį, kad žmonės atsiskleistų. Supratau, kad mano atleidimo iš VTEK nori ne nariai, o asmenys, kurie dirba Seime, man perdavė tokias žinias patys komisijos nariai“, – kalbėjo M. Siaurys.
V. Kanapinskas savo liudijime pažymėjo, kad „įrašas yra niekinis, neteisėtas“, o M. Siauriui dėl padarytų pažeidimų pasiūlyta išeiti iš darbo šalių susitarimu. „Ir tai nebuvo mano siūlymas, o komisijos siūlymas“, – sakė V. Kanapinskas.
Jis teigė, jog abejonių dėl M. Siaurio veiklos iškilo daug anksčiau, kai 2016 metais jis viešai pristatė nesuderintą poziciją dėl dovanų „vokeliuose“ medikams įteisinimo. VTEK taip pat turėjo priekaištų M. Siauriui dėl jo parengto išaiškinimo buvusiai Seimo narei „valstietei“ Gretai Kildišienei, kad jos automobilio nuomos sandorio su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomu „Agrokoncernu“ neprivalu deklaruoti. Dėl šios istorijos iš pareigų atsistatydino buvęs VTEK vadovas Romas Valentukevičius.
VTEK narys S. Katuoka teigė, kad „situacija buvo netrafaretinė, pretenzijos komisijos pirmininkui, ataskaita nepatvirtinta“. Kartu jis tvirtino, kad nurodymo atleisti M. Siaurį VTEK nariams niekas nedavė – nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, nei susitikime pas Seimo pirmininką.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis 2017 metų kovą Seime svarstant R. Valentukevičiaus atsistatydinimo klausimą yra sakęs, kad „permainos ir komisijos sudėties, ir komisijos darbuotojų sudėties turėtų būti įgyvendintos artimiausioje ateityje“.
„Komisijos įvaizdis yra, turbūt sakyti žodį „sukompromitavęs“ būtų drąsu, bet tikrai taip, tai galėtume vadinti švaros komisija, o mes ja nustojome tikėti“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Seimas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki šių metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.