Peticijoje pabrėžiama, kad kaime esantys miškai ir miškeliai turi išlikti bendro naudojimo erdve, jų savininkams išlaikant tokias pat teises, kaip ir visiems kitiems miškų savininkams.
„Norime, kad nebūtų leista rengiamame rajono bendrajame plane miško vietoje prie Variekos ežero nurodyti žemės urbanizuojamą paskirtį, taip atveriant kelią naujoms statyboms gražiame pušynėlyje bei šio miškelio naikinimui", - rašoma peticijoje.
Pasak archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus, jeigu šis planas būtų patvirtintas, rengiantis Lietuvos tūkstantmečio minėjimui gali būti sunaikintas visame pasaulyje pripažintos ir gerbiamos gediminaičių dinastijos atstovo kapas.
Turlojiškių pilkapyną ir apylinkes archeologai pradėjo tyrinėti visai neseniai - 2004-2006 metais - bet jau aptiko itin įdomių X-XI amžių dirbinių bei išskirtinę apvalią sagę, datuotiną XIV amžiumi. Visi radiniai saugomi Nacionaliniame muziejuje Vilniuje. Turlojiškių kapai išsiskiria įkapių turtingumu, rodančiu aukštą čia palaidotų protėvių socialinį statusą.
Archeologas, remdamasis naujausiais istorinių tyrimų duomenimis, teigia, kad dar tik pradėto tirti pilkapyno kaimynystėje gali būti ir Algirdo palaidojimo vieta. Žymus lenkų istorikas Janas Dlugoszas XV amžiuje rašytoje Lenkijos istorijoje nurodė, kad Algirdas buvo sudegintas Kukaveičio miške netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės. Istorinių šaltinių analizė leidžia manyti, kad ši vietovė - ant Variekos ežero kranto plytinti vaizdinga aukštuma, istoriniuose šaltiniuose vadinama Kukaveičiu.
„Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, tai būtų unikalus Lietuvos istorijos atradimas - vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinomas didžiojo kunigaikščio kapas", - sako V. Vaitkevičius.
2007 metais Tulojiškių pilkapynas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatyta jo teritorija ir suteikta teisinė apsauga.
Peticijoje reikalaujama, kad Kultūros paveldo departamento atstovai dalyvautų Širvintų rajono bendrojo plano svarstyme ir gintų viešąjį interesą, neleisdami vietos valdžiai sunaikinti nacionalinio kultūros paveldo vertybės. Šį kreipimąsi palaiko Alternatyvi kultūros paveldo komisija.
Peticijoje taip pat prašoma, kad Aplinkos ministerija patikrintų, ar ruošiamas tvirtinti Širvintų rajono bendrasis planas neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir kitiems teisės aktams.