Draustinyje - daugybė pažeidimų
Molėtų rajone esantis Kertuojų ežeras yra reto grožio ir išskirtinės vertės. Kad jis būtų išsaugotas, įsteigtas Kertuojų hidrografinis draustinis. Šis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti ir eksponuoti vieną didžiausių Lietuvoje ledyninio guolio tipo ežerų hidrografinį pobūdį su apyežerio pelkynais ir miškais.
Kad ežeras tikrai unikalus, įsitikino prie jo atvykę DELFI žurnalistai: ramų vakarą ten galima pamatyti ir išgirsti daugybę paukščių. Ežeras šiuo metu labai nusekęs, todėl nesunku įžiūrėti vandens gyvūnus ir augalų rūšis.
Kad draustinis išliktų, jame numatyti tam tikri ribojimai, tačiau akivaizdu, kad kai kurie lankytojai jų nepaiso. Ir dėl to gamtos oazė virsta sąvartynu. DELFI žurnalistai pastebėjo, kiek daug draustinyje palikta šiukšlių. Štai ant suolelio stovi tuščias alkoholinio gėrimo butelis, tuščia konservų skardinė, plaikstosi plastikinis maišelis nuo duonos, o galiausiai netgi paliktas peilis. Visai neseniai čia būta pikniko.
Einant toliau vaizdai dar labiau veria širdį: išpilta didžiulė atliekų krūva. Pažvelgus į jas akivaizdu, kad visa tai paliko poilsiautojai: daugybė alkoholinių gėrimų butelių, panaudoti ir nepanaudoti plastikiniai indai, maisto likučiai. Tiesa, gėrimų pakuotės išduoda, kad stovyklavo tikrai ne tie, kurie skursta. Ragauta tikrai nepigiai kainuojančių gėrimų.
Tačiau ne tik šiukšlės bado akis. Draustinyje draudžiama kūrenti laužus, tačiau panašu, kad ir šio draudimo nepaisoma. DELFI žurnalistai draustinyje aptiko daugybę nelegaliai įrengtų laužaviečių, šalia jų mėtosi nuodėguliai, matyti, kad malkomis žmonės apsirūpina tiesiog draustinyje – nusikerta jiems tinkamus medžius ir juos sudegina. Matyti, kad ne visus medžius pavyko įveikti. Todėl nemažai aptikome pusiau nukirstų, bet vis dar žaliuojančių medžių.
Tualetų draustinyje taip pat nėra, bet išmaniems stovyklautojams tai netrukdo. Draustinio teritorijoje plaikstosi panaudotas tualetinis popierius, ant medžių prikibusios vienkartinės servetėlės, einant unikaliu mišku reikia žiūrėti, kur keli koją, kad neįmintum į paliktą krūvelę.
Tačiau kur kas rimtesni pažeidimai, kuriuos užfiksavo vilnietis Mindaugas: prie pat ežero stovi palapinės, automobiliai, nusekusio ežero pakrantė išvažinėta motociklų.
Parko vadovas šeštadienį nepasiekiamas
Vyras pabandė nelikti nuošalyje ir sudrausminti pažeidėjus. Tačiau jie nebuvo linkę pripažinti, kad elgiasi netinkamai ir pasiuntė jį eiti, iš kur atėjęs. Tiesa, vieni poilsiautojai vyrui teisinosi nežinoję, kad toje vietoje draustinis ir kad ten stovyklauti negalima. Tačiau tuo patikėti sunku, kadangi šalia įėjimo į draustinį kaba informacinės lentos, kuriose nurodyta, kad stovyklauti draudžiama.
Vis dėlto informaciniuose ženkluose nėra nurodyta, kam skambinti pamačius pažeidėjus. Štai dėl to vyras susidūrė su rimta problema. Susiradęs Labanoro regioninio parko, kuris prižiūri šį draustinį, direktoriaus Gedo Kukanausko tarnybinio mobiliojo telefono numerį pabandė jam paskambinti. Tačiau telefonas buvo išjungtas.
Kad direktorius sunkiai pasiekiamas, įsitikino ir DELFI žurnalistai. Antradienį bandėme jam prisiskambinti, tačiau jis nekėlė. Parko internetinėje svetainėje yra sudaryta galimybė susipažinti su direktoriaus G. Kukanausko darbotvarke, tačiau ji nepildoma – jokios informacijos ten nėra.
Paskambinus į parką bendruoju telefonu paaiškėjo, kad direktorius antradienį išvykęs. Parko internetinėje svetainėje nurodytas direktoriaus pavaduotojo Sigito Žvinio telefono numeris.
Išgirdęs, kokiu klausimu, skambina žurnalistai, S. Žvinys, aiškino, kad jau beveik du mėnesius nebedirba parke, šiuo metu eina Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, tačiau paprašė suteikti galimybę pakomentuoti situaciją.
S. Žvinys tikino, kad pažeidėjų problema Labanoro regioniniame parke jam gerai žinoma. „Labanoro parke yra 285 ežerai, todėl sukontroliuoti nelegalius poilsiautojus yra praktiškai neįmanoma. Dabar ten su saugomų teritorijų pareigūnų statusu yra problema, nes ministerija kaip ir žadėjo, jog šių pareigūnų nebebus, o kontrolę vykdys Aplinkos apsaugos agentūra. Parkų direkcijos, kiek man žinoma, yra nežinioje. Gali būti, kad tie pareigūnai net neišvažiuoja dirbt“, – komentavo S. Žvinys.
Jo teigimu, pastebėjus pažeidimą, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, o į skambutį. Tiesa, jis pridėjo, kad jei pažeidimas fiksuojamas savaitgalį, vargu ar pareigūnai iš viso sureaguos į jūsų pranešimą.
„Budintis ekipažas apskrityje gali būti vienas, o ten – Zarasai, Anykščiai, Molėtai. Tai tas ekipažas yra praktiškai niekas. Su aplinkos apsauga šiai dienai negeri dalykai dedasi, ir tokios kaip kontroliuojančios institucijos nėra. Aplinkos ministerijos pozicija tokia, kad nuo gegužės mėnesio saugomų teritorijų pareigūnų nebelieka, nes bus pakeistas saugomų teritorijų įstatymas. Jis iki šiol nepakeistas. Situacija tokia, kad ją net sunku komentuoti. Turbūt ir pati ministerija neatsakytų, nes nežinotų, ką pasakyti“, – sakė S. Žvinys.
Parkas pripažįsta, kad pažeidėjų daug
Kadangi su Labanoro parko vadovu G. Kukanausku, DELFI antradienį susisiekti nepavyko, situaciją sutiko pakomentuoti Labanoro regioninio parko kraštotvarkos skyriaus vyr. specialistas Andrius Juodelis.
Jis teigė, jog parko teritorijoje esančiuose draustiniuose besilankantys nelegalūs stovyklautojai – jokia paslaptis.
„Draustinių daug, vietos patrauklios, todėl tai ir vyksta. Pro tą vietą (Kertuojų hidrografinį draustinį – DELFI) dažniau pravažiuojame, tačiau tuo metu, kai važiavome, pažeidimų nebuvo. Matėsi, kad anksčiau būta laužaviečių, bet mūsų lankymosi metu nebuvo pažeidėjų“, – teigė A. Juodelis.
Paklaustas, kiek reidų draustinyje atlikta per pastarąją vasarą, specialistas teigė, jog tikslų skaičių pasakyti sunku. Tačiau teigė manantis, kad 2 ar 3 buvo įvykę.
Akivaizdu, kad 2 ar 3 reidų šiame draustinyje nepakanka, nes stovyklautojai jame elgiasi kaip išmano ir jų negąsdina gresiantys nemalonumai, užtikus aplinkosaugininkams. Taip naikinamos draustinio vertybės ir unikali teritorija, kurią steigiant draustinį valstybė įsipareigojo išsaugoti.
Parko pareigūnai pažeidėjų nenustatė
Tiesa, jau trečiadienį raštu į klausimus atsakė ir parko vadovas G. Kukanauskas.
Parko vadovas G. Kukanauskas sakė, kad direkcijai yra žinomi tokie atvejai. Tačiau jis aiškino manantis, kad parkas turėtų labiau orientuotis į prevencinę veiklą, įspėti, ko negalima daryti konkrečiose vietose, o ne dalinti baudas.
Anot jo, šiemet buvo surengti 3 reidai, tačiau jokių pažeidimų draustinyje fiksuota nebuvo. Ir čia pat jis pridėjo, kam parko darbuotojai teikia prioritetą: „Iš viso Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko teritorijose yra daugiau kaip 400 ežerų, todėl akivaizdu, kad visur būti vienu metu yra neįmanoma. Direkcijos darbuotojai prioritetą teikia labiausiai pažeidžiamoms ir jautriausioms teritorijoms.”
Be to, G. Kuknauskas paaiškino, kodėl šeštadienį draustinio lankytojui su juo buvo neįmanoma susisiekti. „Pastebėjus galimus pažeidimus būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Informacija bus perduota tuo metu dirbantiems pareigūnams. Aš asmeniškai savo laisvalaikiu mėgstu keliauti su šeima ir dar geriau pažinti nuostabią Lietuvos gamtą. Paskutinį vasaros savaitgalį plaukėme baidarėmis Žeimenos upe... Tokiais atvejais telefono su savimi dažniausiai neimu”, - sakė parko vadovas.
Tai pat vilnietis Mindaugas kėlė klausimą, kodėl parko informaciniuose stenduose nėra nurodyta, kam pranešti apie matomą pažeidimą. G. Kukanauskas aiškino, kad ketina atsižvelgti į šį pastebėjimą. „Į šią pastabą atsižvelgsime ir įrengdami naują informacinę sistemą stenduose nurodysime bendrosios pagalbos telefoną 112”, - dėstė parko direktorius.
Parko lankytojo Mindaugo tokie aplinkosaugininkų pasiaiškinimai neįtikina. Jis sako, kad kaip mokesčių mokėtojas išlaiko aplinkosaugą, valstybė jai delegavo funkciją saugoti mūsų gamtą, todėl aplinkosaugininkai turėtų ne šiaip įsisavinti pinigus, bet ir parodyti rezultatus.
Pranešus apie pažeidimą, greitos reakcijos tikėtis neverta
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Eglė Krikštopaitytė DELFI aiškino, kad šį draustinį prižiūri Labanoro regioninis parkas, ir būtent jo darbuotojai turėtų rūpintis parko apsauga.
„Labanoro regioninio parko direkcijos nuostatuose numatyta organizuoti ypač vertingos gamtiniu požiūriu Labanoro girios ir ežeryno su Aiseto, Kertuojų, Lakajų, Rašios, Stirnių ir kitais ežerais apsaugą. Taip pat šiame dokumente nurodyta, jog direkcijos valstybės tarnautojams, vykdantiems teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo laikymosi kontrolės funkcijas, suteikiami valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų įgalinimai ir gali būti suteikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų įgalinimai. Kol kas saugomų teritorijų kontrolės funkcijos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD) yra neperduotos”, - aiškino I. Krikštopaitytė.
Tiesa, ji pridėjo, kad pažeidėjus „auklėti” gali ir AAD pareigūnai.
„AAD pareigūnai, gavę pranešimus apie galimus pažeidimus, į juos reaguoja ir gali atvykę fiksuoti pažeidimus bei taikyti pažeidėjams poveikio priemones”, - aiškino ji.
I. Krikštoaitytė sakė, kad šią vasarą poilsiautojų kontrolė Molėtų rajone vykdyta 5 kartus: „Per šiuos vykdytus reidus nustatyti 2 pažeidimai dėl automobilių pastatymo per arti vandens telkinio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kontrolė vykdoma ne tik per specialius reidus. Kartais pareigūnai fiksuoja pažeidimus ir atlikdami kitus darbus, pavyzdžiui, įžuvindami tvenkinius ar vykdydami gyvosios gamtos pažeidimams nustatyti skirtus reidus. Šias metais AAD nebuvo gauta skundų dėl poilsiautojų drausmės prie Kertuojų ežero.”
AAD atstovė teigė, kad pamačius pažeidėjus reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Vis dėlto, ji pridėjo, kad pranešimus apie pažeidimą ne visada galima tikėtis greitos pareigūnų reakcijos.
„Būdraujančių aplinkos apsaugos pareigūnų skaičius savaitgaliais yra limituotas, todėl visų pirma reaguojama į skubaus reagavimo pranešimus”, - sakė I. Krikštopaitytė.
Aplinkos ministras: vien užkabinti informacinę lentą neužtenka
DELFI situaciją paprašė pakomentuoti aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos. Anot jo, įtarus galimą pažeidimą, gyventojai visada gali skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Ministras aiškino, kad regione būna po vieną būdraujantį aplinkos apsaugos ekipažą, kuris esant pranešimui turėtų reaguoti ir vykti į įvykio vietą.
Tačiau jis kėlė klausimą, kad parko direkcijai vien tik užsiimti prevencine veikla neužtenka. Ministro manymu, parko direkcija turi užtikrinti, kad parko teritorijoje būtų tvarka.
„Parko direkcija kartu su saugomų teritorijų inspektoriais turi užtikrinti tvarką ir taisyklių laikymąsi, o į gyventojų pranešimus reaguoti. Kaip matome, šiais laikais vien pastatyti informacinę lentelę su draudimais nepakanka”, - sakė K. Mažeika.