Norvegijoje gyvenanti lietuvė Daina Bogdanienė, feisbuke įkūrusi grupę Dirbantiems Norvegijoje, pastebi, kad apie 80 proc. ateinančių klausimų būna apie pašalpas. „Visi labai nori pašalpų – kartais labai keista, kai jaunas, darbingas žmogus labiausiai domisi pašalpomis“, – DELFI kalbėjo D. Bogdanienė.
D. Bogdanienės teigimu, vyrauja mitas, kad vos atvykus Norvegiją, bedarbiui mokės išmokas. Pašalpos priklauso, tačiau jas reikia užsidirbti – būtina išdirbti bent metus.
„Visuomenė pagrįsta tuo, kad visi – vyrai ir moterys – lygiaverčiai dirba. Jei moteris pasirenka nedirbti, tai – asmeninė tavo ir tavo vyro problema“, – sako pašnekovė. Jos teigimu, pretenduojant į pašalpą neturi įtakos vaikų skaičius ar sutuoktinio statusas. Pašalpa skaičiuojama nuo uždirbto atlyginimo ir sumokėtų mokesčių. Vaikai gauna 970 kronų per mėnesį siekiančius vaiko pinigus (apie 100 EUR), vienišam tėvui ar motinai suma dvigubinama). Galima pretenduoti į kitas socialinės paramos programas, tačiau tai netaikoma ką tik atvykusiems.
Atidirbęs metus, pašalpą gali gauti dvejus metus. Išmoka sudaro apie 64 proc. uždirbtos algos, nuo jos sumokami mokesčiai. Gaudamas išmoką, turi intensyviai ieškoti darbo. Norvegijoje sirgti galima vienerius metus – mokamos dosnios išmokos. Tačiau po metų darbdavys turi teisę tave atleisti. Vaiko priežiūros atostogos trunka metus.
„Sistema sukurta ne tam, kad padirbau, kiek galėjau, o tada pereinu prie pašalpos. Pašalpa tam, kad padėtų atsitikus nelaimei. Dalis sovietinio mentaliteto žmonių dirba iki tol, kol gali gauti pašalpą“, – sakė D. Bogdanienė.
Kita vertus, pastebi ji, Lietuvos žmonės atvažiuoja iš kontrolinės sistemos. Norvegijoje sąranga kitokia, grindžiama pasitikėjimu – traktuojama, kad drįsdamas prašyti pašalpos, nepgaudinėsi.
Kiek legalus cepelinų virimas
Dažnai lietuviai Norvegijoje užsiima amatais, kurie, tikėtina, nelegalūs: tortų kepimas, blakstienų klijavimas, masažai, pedikiūrai, manikiūrai, plaukų kirpimas, cepelinai į namus. Internetas knibžda tokių lietuviškų skelbimų.
Norvegijoje bet kokios gautos pajamos turi būti deklaruojamos – net jei vaikas uždirba iš laikraščių nešiojimo. Surinkti mokesčiai perskirstomi kitoms sferoms, daugiausia – socialinei rūpybai. Jei gyvenime susirgsi vėžiu ar, tarkime, vaikas bus narkomanas, gali tikėtis paramos.
„Tačiau atvažiuoja kitas mentalitetas – aš čia nieko nekūriau, nieko nežinau ir žinoti nenoriu, duokite pašalpą, o aš virsiu cepelinus ar nagus klijuosiu. Toks modelis perkeltas iš Lietuvos. Šie žmonės nesupranta, ką daro, griauna sistemą, todėl kontrolė stiprinama“, – sakė D. Bogdanienė.
Jos nuomone, lietuviškas mentalitetas velkasi iš paskos – pavyzdžiui, dirbama pas darbdavį, kuris nemoka algų. Svarbiausias tokių žmonių minimas žodis – „pinigėlis“ – į mokesčius ir darbo legalumą nusispjauti.
Gariūnų modelį perkėlė iš Lietuvos
„Čia atvažiuoja Gariūnų psichologija: ten irgi niekas mokesčių nemoka. Norvegams tai iš viso nesuvokiama, reikia ilgai aiškinti ir jie per 10 metų suprato, kad reikia kontroliuoti, antraip bus problemų“, – dėstė D. Bogdanienė.
Jos teigimu, daug užsieniečių, ne tik lietuviai, „ant pašalpų sėdi nuolat“. Anksčiau tai labai pavyko, nes buvo mažai kontrolės. Kovai su tokiomis bėdomis įkurtas specialius Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnybos (NAV) poskyris – Mokesčių tarnyba, Darbo inspekcija ir Darbo ir gerovės tarnyba bendradarbiauja ir atskleidžia tokius pažeidėjus.
Jau žadama tikrinti kone visus, kurie gauna kokias nors išmokas. Mat norvegams nesuprantama, kaip gali nedirbti sveikas 30-metis. Atvykę kaip darbo jėga, žmonės tampa socialiniais klientais, nesistengia mokytis kabos, integruotis.
„O kodėl nesistengia? Nes pusę to laiko gyvena tarp dviejų šalių, už 20 EUR skraido „Ryanair“, pusę laiko praleidžia Lietuvoje, kur sėdi kavinėse ar ką kita daro. Nes kai aš išgirstu, kad žmogus buvo trijų mėnesių atostogų, klausiu, kur toks geras darbdavys – pati turiu tik 25 atostogų dienas“, – stebisi pašnekovė.
Išnaudotas lietuvis pagalbos atėjo pėsčiomis
D. Bogdanienei į atmintį įsirėžė vienas atvejis: prieš keletą mėnesių iš vieno miestelio į Oslą pėsčiomis atėjo lietuvis. 50 kilometrų sukoręs vyras sužalotomis kojomis pagalbos kreipėsi į Lietuvos ambasadą Norvegijoje.
„Vyras dirbo pas lietuvį darbdavį, kuris buvo surinkęs alkoholio ar narkomanijos problemų turinčius, kalėjime sėdėjusius žmones. Čia toks verslo modelis: aš tave atvežu, pas mane gyveni, dirbi labai daug valandų, tačiau alga nemokama – žada sumokėti grįžus į Lietuvą. Jie dirba tuo tikėdami kelis mėnesius“, – sakė pašnekovė.
Taip įdarbinti žmonės gerai maitinami, šeštadieniais gauna išgerti, parūkyti. Minėtam vyrui nebuvo kur kreiptis, todėl jis pėsčias atėjo į Oslą. Pasak D. Bogdanienės, tai nesąžiningas naudojimasis sunkia žmogaus padėtimi, kai kurias atvejais tai gali būti kvalifikuojama kaip prekyba žmonėmis.
„Lietuvoje žmogus dar turi baudžiauninko kompleksą – jis nėra laisvas Jis klauso nurodymų, o jei kas atsitinka, kaltas kažkas kitas, tik ne jis pats. Jis neprisiima jokios atsakomybės už savo pasirinkimą. Kada jo klausi, kodėl važiavai ir dirbai tokiomis sąlygomis, atsako, kad jį atvežė, privertė, jam nebuvo kitos išeities“, – teigė D. Bogdanienė.
Daugiausia tokiais atvejais kreipiamasi dėl nesumokėtų pinigų, tačiau ne dėl išnaudojimo. Žmonės nusimena sužinoję, kad tarnybos už darbdavį pinigų nesumokės. Norint atgauti uždirbtą atlyginimą, reikia kreiptis į advokatą ir kelti finansinį ieškinį.
Pasak D. Bogdanienės, norvegams tokie atvejai nesuvokiami – jie klausia, kodėl tokie žmonės dirbo ir darbdavio klausė.
Iškaulija milijonus
Kaip praneša Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK, 2015 m. policijai pranešta apie sukčiavimą socialinės rūpybos sferoje už 302 milijonus Norvegijos kronų (beveik 32 mln. eurų). Taip nutiko žmonėms suteikus melagingą informaciją ir neteisėtai gaunant išmokas. Dažniausias atvejis – žmogus gauna pašalpą ir tuo pat metu dirba.
Policijai pranešta apie 1475 asmenis, neteisėtai gavusius bedarbio ir perkvalifikavimo išmokas, mokamas, kada darbuotojas dėl sveikatos problemų nebegali dirbti ankstesniame darbe. Pasak NRK, žmonės, suteikiantys melagingą informaciją, labai rizikuoja. Todėl ketinama tikrinti visus, kurie gauna bet kokias išmokas.
Išmokų gavėjai Norvegijoje turi laikytis griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, gaunantiems nedarbo išmokas išvykti atostogauti į užsienį galima tik iš anksto gavus NAV leidimą. Tas pat galioja sergantiems ar gaunantiems perkvalifikavimo išmokas.
NAV gauna pranešimus apie tokius pažeidėjus ir reaguoja į anonimiškus pranešimus. Sukčiaujantys turi grąžinti visas gautas išmokas su 10 proc. bauda.
Skaičiuojama, kad Norvegijoje gyvena apie 40 tūkstančių lietuvių.