12 migrantų buvo sulaikyta Ignalinos rajone, ties Vosiūnų kaimu. Beveik visi užsieniečiai turėjo Irako pilietybę patvirtinančius dokumentus.
42 migrantų grupė sulaikyta antradienį po vidurnakčio Ignalinos rajone, Strilungių kaimo prieigose. Jie dokumentų neturėjo, prisistatė Irako piliečiais.
Dar keturių migrantų grupė sulaikyta antradienį paryčiais Švenčionių rajone, ties Naujojo Janavo kaimu. Užsieniečiai, neturėję dokumentų, prisistatė Šri Lankos piliečiais.
Visi sulaikytieji pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti VSAT padaliniuose.
Pastaruoju metu Ignalinos rajonas tapo vieta, per kurią dažniausiai bando keliauti neteisėtai iš Baltarusijos sieną kertantys migrantai. Per pastarąsias kiek daugiau kaip dvi savaites prie sienos šio rajono ribose VSAT pareigūnai sulaikė 14 tokių užsieniečių grupių, iš viso 192 asmenis.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 498 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra šešis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 323, taip pat sulaikyta Sirijos, Baltarusijos, Rusijos, Turkijos, Šri Lankos, Tadžikistano, Afganistano, Jemeno, Egipto ir Somalių piliečių.
Daugėja ir kitų bėdų
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.
Skaičiuojama, kad migrantų srautas šiemet, lyginant su kitais metais, jau yra išaugęs 5 kartus.
A. Sipavičienė tikino, jog kartu su nelegalia migracija ateina ir kitos nelegalios bėdos.
„Jeigu yra neteisėti kažkokie veiksmai – neteisėta migracija ir jų srautas auga, tai kaip taisyklė, su vienais neteisėtais dalykais auga ir kiti neteisėti dalykai. Čia jau buvo ne kartą minėta – ir kontrabanda, ginklai, terorizmo pavojus. Bet kur aš matau didžiausią riziką – jei nieko nesiimsime ir leisime tokį tranzitą laisvai per Lietuvą vykti, tuomet labai greitai tas gandas pasklinda ir atsiras labai daug norinčių pasinaudoti. Ir ne tiems, kuriems labiau reikėtų“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo A. Sipavičienė.
Ji pabrėžė, jog Lietuvai būtina išsiųsti aiškią žinią – su neteisėtu migrantų antplūdžių taikstomasi nebus.
„Manau, kad turi būti labai aiški pasiųsta žinia, kad Lietuvoje nebus taikstomasi su tokiu neteisėtu migrantų antplūdžių ir kas norės, tas tą ir darys. Kiek girdžiu iš spaudos, Vyriausybė tą ir daro – labai aiškiai identifikuoja, jog reikalingas stebėjimas, sulaikymas, labai greitos procedūros – kam reikia prieglobsčio, kam ne ir greitas jų grąžinimas.
Ir labai aiškiai yra identifikuota, kad pasitelktos bus įvairios institucijos, kartu ir europinė prieglobsčio institucija, pasienio agentūrą „Frontex“. Kiek žinau, jau yra Lietuvoje pasienio agentūros papildomų darbuotojų atvykę ir jie padeda“, – laidoje kalbėjo migracijos ekspertė.
A. Sipavičienė aiškiai įvardijo veiksmus, kuriuos turi atlikti Lietuva, kad išaugęs nelegalių migrantų skaičius pradėtų mažėtų.
„Pirmiausia pradėčiau nuo to – leisti ar neleisti tokio tranzito laisvo. Jeigu mes tokią poziciją priimame, tai kuo mes skiriamės nuo Baltarusijos režimo? Jie irgi tokią pat poziciją priima. Čia yra du dalykai. Pirmasis – moralinis. Mes tokios pozicijos, matyt, nepriimsime ir negalime taip elgtis su kaimynais.
Ir antras – jeigu tik leidi laisvai judėti vieniems netiesėtiems dalykams, paraleliai atsiranda žymiai blogesni ir pavojingesni kiti neteisėti dalykai. Ir terorizmo pavojus išauga kartais. Ir dar neduok Dieve, kad čia nesusiformuotų kažkokie teroristų atraminiai punktai“, – aiškino ekspertė.
Ji pabrėžė ir būtinybę atskirti ir identifikuoti pabėgėlius.
„Pirmiausia reikia labai aiškiai pasakyti, jog migrantai per Lietuvą laisvai nekeliaus, tai sulaikymas yra vienas iš tų pagrindinių dalykų. Bet sulaikius, kiek tu gali sulaikyti ir kiek gali kauptis? Tuose srautuose tikrai gali būti tikrų pabėgėlių, o labai daug kas bandys naudotis ta procedūra. Todėl turi būti labai greita procedūra filtruojant žmones – kuriems iš tikrųjų yra reikalingas prieglobstis, o kurie ieško lengvesnio kelio ir bando tranzitu papulti į kitas šalis“, – tikino ji.
A. Sipavičienė kalbėjo, jog atskirti nėra jau taip lengva. Pirmas aspektas, anot laidos pašnekovės, yra saugios šalys iš kurios atvyksta žmonės.
„O tiems, kuriems prieglobsčio nereikia, mus labai aiški žinia – jie bus grąžinti į savo kilmės šalį arba į tą šalį iš kurios jie atvyko, jei tai būtų galima. Antras dalykas – kodėl tas filtravimas gali būti ne toks sudėtingas, nes migrantai, kurie nori pasinaudoti procedūra, gali pamesti dokumentus, meluoti. Bet yra Dublino konvencija, pagal kurią yra taip – jeigu Lietuvoje tu pasiprašei prieglobsčio, tai tavo prieglobstis visada bus nagrinėjamas tik Lietuvoje“, – laidoje priminė ekspertė.
A. Sipavičienė kalbėjo, kad dalis migrantų šias taisykles puikiai žino, todėl prieglobsčio Lietuvoje net neprašo.
„Ir jeigu jis yra neteisėtas migrantas, jis turi būti grąžintas. Šita grąžinimo procedūra, jei ji greitai ir efektyvi, ji veikia labai gerai kaip prevencinė priemonė“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Sipavičienė.
Migracijos ekspertė laidoje įvardijo ir kelias priežastis, dėl kurių priimamas sprendimas taip elgtis.
„Manau, kad čia yra du dalykai. Kai kurios šalys šitokiu būdu reikalaudavo pinigų, todėl jie paleidžia migrantus. (…) Labai neretai tai yra politiniai reikalavimai – bevizis režimas, greitesnės derybos ar panašiai. Dabar su A. Lukašenkos režimu, manau, yra kitaip. Nes čia yra yra atsakas į ES sankcijas ir į patį požiūrį į režimą. Neįsivaizduoju, kur režimas gali trauktis. Tai manau, jog čia pati pagrindinė pozicija Lietuvos turi būti kieta – labai aiški žinia, jog mes nesiderame“, – tikino ji.
Pastebima, jog visai neseniai atsirado tiesioginis skrydis iš Bagdado į Minską. Tai gali būti siejama su srautų intensyvėjimu, kalbėjo migracijos ekspertė.
„Tikrai manau, kad gali būti, nes nelegalių migrantų Baltarusijoje ir Rusijoje visą laiką yra, tikrai ne vienas tūkstantis. Bet kažkodėl jie nesugebėjo tokiais srautais keliauti. Ar dabar yra kažkas tiesiogiai daroma, gal fiziškai juos surenkant, nežinau. Bet užtenka vien paleisti žinią, kad nuo šiandien nustojame saugoti savo sienas – keliaukite. Tai tie, kurie organizuoja nelegalias migracijas ir žmonių gabenimus, jie tą informaciją seka“, – aiškino ji.
Paprašyta prognozuoti, kaip ši situacija vystysis toliau, A. Sipavičienė pateikė du scenarijus – gerąjį ir blogąjį.
„Pradėsiu nuo geresnio scenarijaus. Manau, kad ta linkme einama – reikia pasiųsti aiškią žinią, kad su šituo taikstomasi nebus, sienos stebėsena yra tvirtinama, visi nedeklaruoti, nelegalūs migrantai bus sulaikomi ir grąžinami, kam nepriklauso prieglobstis. (…) Kai tik pradės sklisti žinia, kad nebėra to laisvo praėjimo, kad migrantai sulaikomi ir grąžinami, iš karto keliai keisis. Arba tas srautas nutrūks“, – sakė laidos pašnekovė.
Ji teigė, kad taip pat įvyko 1990 metų pabaigoje, kai vyko didžiulis tranzitas per Lietuvą. Bet kai tik buvo pradėti labai griežti grąžinimai, tas srautas nutrūko.
Paprašyta įvardinti blogiausią galimą scenarijų migracijos ekspertė teigė, jog jis gali ir neišsipildyti, jei bus pasirinkti tinkami žingsniai.
„O blogiausio – visas pasienis pilnas migrantų ir ką su jais tada daryti. Kai mūsų gebėjimus, net pasitelkus įvairias institucijas, perkopia. Tada palapinių miestelis ir ne vienas. Bet link to neičiau, nes įsivaizduoju, kad jei 3 mėnesius labai aiškiai ta kryptimi dirbame ir žinutę siunčiame, tikrai tas srautas turi mažėti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Sipavičienė.