Kaip pranešama reportaže, jam nustatytas erkinis encefalitas, medikai jauno vyro sveikatos būklės nekomentuoja. Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantys kolegos sako, kad trijų vaikų tėvo sveikata prasta.
„Kiek žinau, vakar dieną dar galėjo valgyti, vakare – nebe. Kaip sako gydytojai, yra kažkoks pikas, ir jeigu jį atlaiko, tada žmogus toliau gyvena, tačiau, kiek girdėjome, vis tiek išliekamieji reiškiniai lieka. Kiek jų liks, ar jis toliau galės būti pareigūnu – klausimas“, – žurnalistams teigė Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas.
S. Džiautas reportaže teigia, kad dėl skiepų su vadovybe buvo kalbama dvejus metus. Pernai nuo erkinio encefalito vienas ugniagesys Plungėje mirė, tačiau, kaip teigiama reportaže, net ir po skaudžios jauno vyro mirties pasirūpinti vakcinomis nebuvo skubama. Pirmieji skiepai pareigūnus pasiekė tik prieš mėnesį.
„Mes Trakuose negavome skiepų. Mes dar laukiame parašus padėję, ir aš taip pat. Visi mes laukiame – ir Lentvaris, ir Trakai, dar niekas nepaskiepyti. Na nebent patys nuėjo į medicinos centrą ir pasiskiepyjo“, – LNK žinios teigė S. Džiautas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai teigia, kad Santaros klinikose gydomas ugniagesys pats atsisakė skiepytis. Be to, nežinoma, ar jam erkė įsisiurbė darbo metu, ar ne, nes pareigūnas dvi savaites atostogavo.
„Buvo surinkti duomenys ir pateikti pasiūlymai visiems pareigūnams. Iki 20 proc. pareigūnų atsisakė. Konkrečiu atveju, kai kalbame apie mūsų pareigūną, šis pareigūnas taip pat išreiškė savo rašytinį atsisakymą“, – tikina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius.
Kaip teigiama reportaže, pareigūnų profesinių sąjungų vadovas tikina, kad tiek pasieniečiai, tiek policininkai skiepus gauna laiku, o ugniagesių vakcinos esą nepasiekia tik dėl departamento vadovų kaltės ir aplaidumo. Jo teigimu, teisinimasis dėl paties pareigūno nenoro skiepytis yra bandymas išsisukti nuo skaudžios realybės.
„Šiandien dienai jau visi turėjo būti seniai paskiepyti, o ne kovo mėnesį, gegužės mėnesį (kalbama – DELFI) apie tai, kad vyks procesas ar panašiai. Taip negali būti. Tuos žmones reikia pačius taip paskiepyti vieną kartą, kad jiems maža nepasirodytų, ir jie tada žinotų tas tvarkas“, – piktinasi Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimiras Banel. Jo teigimu, departamentas jau dabar turėtų pradėti galvoti apie vakcinas, kurių reikės kitais metais.
Lietuva – raudonas Europos taškas
Kaip skelbta anksčiau, šiemet per pirmuosius penkis mėnesius užregistruoti 33 erkinio encefalito atvejai – 13 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat užregistruoti 245 Laimo ligos atvejai – 122 mažiau nei pernai.
„Skaičiai labai panašūs, bet, matot, birželis yra tas mėnuo, per kurį labai ryškiai padidėja sergamumas ir tik tada mes galime maždaug prognozuoti – daugiau ar mažiau. Tikslesnius duomenis turėsime liepos antroje pusėje, bet vis tiek tai yra didelis sergamumas, nors sezonas tik įsibėgėja“, – BNS sakė centro medicinos entomologė Milda Žygutienė
„Reikia galvoti, kad situacija Lietuvoje nesikeičia – kaip mes buvome Europoje raudonas taškas, taip ir esame kol kas“, – pridūrė ji.
Anot M. Žygutienės, Lietuva su Latvija, Estija ir Slovėnija pirmauja Europoje pagal sergamumą erkių platinamomis ligomis. Medikė teigia, kad Lietuvoje yra palankios sąlygos erkėms veistis.
„Erkėms pas mus nepaprastai geros sąlygos veistis. Jų yra daug ir atitinkamai sergamumas yra didelis. Erkinis encefalitas yra valdomas vakcinomis, o lietuviai tikrai vangiai skiepijasi. Apimtys nemažėja, bet skaičius nepakankamas. Laimo liga gydoma antibiotikais ir pakankamai efektyviai“, – teigė medikė.
Pasak jos, žmonėms reikia vengti erkės įsisiurbimo, todėl einant į mišką, medikė pataria pasirūpinti tinkama apranga.
„Pirmiausia, reikia apsirengti tinkamai. Bet kas gi prie 30 laipsnių eidamas žemuogių rinkti dėsis ilgas kelnes, ilgomis rankovėmis viršutinę dalį, dar galvos apdangalą, dar ir kojines, į kurias kelnių klešnes susikišti reikia, kad erkė neturėtų galimybių ten patekti? Aišku, yra ir sąmoningų žmonių“, – sakė M. Žygutienė.
Taip pat ji pridūrė, kad reikia atidžiai rūpintis poilsio zonomis, kurias, atšilus orams, užgula žmonės – nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę.
„Jeigu žolei nuo ankstyvo pavasario neleisime užaugti daugiau nei 10 centimetrų, tai tikrai ten erkių nebus“, – teigė medikė.
ULAC duomenimis, užpernai užregistruotas 21 erkinio encefalito atvejis, taip pat registruoti 294 Laimo ligos atvejai. 2016 metais erkiniu encefalitu sirgo 25 žmonės, Laimo liga – 283.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Dėl erkės įkandimo karys pareikalavo 70 tūkst. eurų
Tai jau ne pirmas atvejis, kai pareigūnai reiškia priekaištus dėl to, kad nėra skiepijami nuo pavojingos ligos. DELFI primena, kad Vilniuje gyvenantis buvęs karys iškėlė bylą Lietuvos kariuomenei, į ją taip pat trečiuoju asmeniu yra įtraukta Krašto apsaugos ministerija.
Ši byla – išskirtinė, nutarė Vilniaus teisėjai, todėl ją perdavė Specialiąjai teisėjų kolegijai, kurią sudarė Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų teisėjai.
Su bylos aplinkybėmis susipažinusi teisėjų kolegija nutarė, kad buvusio kario pareikštas pretenzijas turi nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Ieškinyje teismui buvęs karys iš Lietuvos kariuomenės prašo priteisti daugiau kaip tūkstantį eurų turtinės žalos atlyginimo – šią sumą, anot ieškovo, sudaro būsimos gydymo išlaidos. Be to, jis prašo priteisti 70 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti dėl sveikatos sutrikdymo, patirto kario savanorio tarnybos metu Lietuvos kariuomenėje.
Kaip teigia bylą iškėlęs buvęs karys, dar 2015 m. rugsėjo 28 d. jis su Krašto apsaugos ministerija sudarė kario savanorio tarnybos sutartį ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
„2016 m. balandžio 14-17 dienomis dalyvavau lauko taktinėse pratybose, – nurodė vyras. – Šiose pratybose gavau užduotį persirengti civiliais rūbais ir vykdyti imituojamo priešo stebėjimą. Persirengęs civiline apranga vaikščiojau po miškingas vietoves, kuriose buvo labai daug erkių, pratybų metu miegojau miegmaišiuose, naktimis pamainomis vyko budėjimai. Dušo ar prausyklos pratybų vietoje nebuvo, nepastebėjau įsisiurbusios erkės ir susirgau erkiniu encifalitu.“
Buvęs karys nurodė, kad medikai jam diagnozavo 60 procentų nedarbingumą.
Lietuvos kariuomenės tikina, kad minėtu atveju karys nebuvo atvykęs skiepytis, nors tokią galimybę teisės aktai sudarė.
„Neatvykimo priežastis dar tiksliname“, – teigė G. Ciunis.
Kariuomenės BNS pateiktais duomenimis, nuo encefalito bent viena doze paskiepytų karių skaičius per kelerius metus gerokai išaugo: 2014 metais paskiepyta apie 300 karių, kitais metais – jau 3,7 tūkst. karių. 2017 ir 2018 metais šie skaičiai atitinkamai sudarė 5,7 tūkst. ir 4,6 tūkst. karių.
Kariuomenės duomenimis, 2016 metais registruoti trys karių susirgimai erkiniu encefalitu, 2017 metais – du, nuo 2018 metų pradžios iki dabar tokių atvejų nebuvo.