Ragino trauktis, kėlė klausimą, kas mokėjo
2019 metų sausio 17 dieną, likus geriems 4 mėnesiams iki rinkimų datos, tuometis premjeras S. Skvernelis Rusnėje paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose.
„Dirbau visa laiką valstybei, jai prisiekęs ir tą toliau darysiu. Nesirinksiu lengvesnio kelio ir tą galiu pasakyti – dalyvausiu rinkimuose“, – tada susitikime su Rusnės gyventojų bendruomene pareiškė tuometis Vyriausybės vadovas.
Jis iš karto pasakė, jog iš pareigų trauktis neketina, nes Konstitucija to nereikalauja.
„Visi mes turime tokią teisę, Vyriausybės įstatymas suteikia galimybe pasinaudoti 10 dienų atostogomis. Tą galimybę greičiausiai išnaudosiu. Jeigu reikės, galbūt, ir daugiau paimsiu. Mes turime precedentą ir pavyzdį, kada prezidento rinkimai vyko, veikianti prezidentė dalyvavo“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Iš karto tą pačią dieną, tuometės opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad S. Skvernelis naudojasi tarnybine padėtimi.
„Premjeras netgi ir prisistatydamas Rusnėje naudojasi tarnybine padėtimi. Tiek jo transportas, tiek jo palyda, patarėjai, kurių atlyginimas mokamas iš valstybės lėšų, mūsų visų mokesčių sumokėtų pinigų, prisideda prie jo kampanijos“, – tada sakė G. Landsbergis.
Jis ragino Vyriausybės vadovą S. Skvernelį trauktis iš einamų pareigų.
„Manau, kad tai nėra nei skaidru, nei teisinga, premjeras tokios regimybės turėtų nesudaryti ateityje ir pasitraukti iš užimamų pareigų, tokiu būdu konkuruodamas lygiomis teisėmis su šiandien jau pasiskelbusiais kandidatais“, – kalbėjo tuomet opozicijos atstovas.
Panašiai tada kalbėjo ir tuo metu tik pasiskelbęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda.
„(Buvimas premjero poste – Delfi), naudojimas visų resursų, kuriuos suteikia premjero pareigos, turiu galvoje, organizacinį, politinį, žiniasklaidos resursą, kadangi dėmesys žiniasklaidoje yra praktiškai garantuotas pačios premjero pozicijos, manau, kad sąžiningesni rinkimai būtų tuomet, jeigu premjeras trauktųsi iš savo pareigų ir pasišvęstų vien tik rinkimų kampanijai“, – tada sakė dabartinis šalies vadovas G. Nausėda.
2019 metų sausio pabaigoje kandidatė į prezidentus, dabartinė premjerė I. Šimonytė kalbėjo, kad S. Skvernelio kandidatavimas, būnant premjerui, nėra sąžiningas veiksmas.
„Jam (premjerui) turbūt netrukdys tai, kad jis kandidatuoja, nes jis visada agituos už save. Klausimas, kaip tai atrodo kitų kandidatų atžvilgiu, ar mes turime lygias sąlygas. Akivaizdu, kad kandidatams yra taikomas embargo režimas, tie žmonės nėra dažnai kviečiami komentuoti įvairiose laidose, nes gali pasirodyti, kad tai reklama ir pan. Tai premjeras turi šią privilegiją. Ši privilegija yra pakankamai didelė“, – komentavo I. Šimonytė.
Pačiu paskelbimu apie dalyvavimą rinkimuose buvo susidomėję ir Seimo socialdemokratai. Jie kėlė klausimą, kieno pinigais – ar kandidato, ar Vyriausybės buvo mokama už minėtą renginį Rusnėje.
Šimonytė: situacija visiškai neišsprendžiama
2023 metų rudenį Vyriausybės vadovė I. Šimonytė apie sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbė feisbuke.
„Kadangi negaliu platint pranešimo spaudai iš Vyriausybės, nes ne Vyriausybės čia dalykai, tai pranešiu iš šito lango.
Ne, nekandidatuoju į Europos Komisiją, nepaisant karštai verdančios diskusijos. Man Lietuvoj tvoros žydi.
Ir taip, išbėgsiu į aikštelę TS–LKD primariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja. Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.
Tik TS–LKD pirminių rinkimų neprireikė, nes visi galimi I. Šimonytės oponentai iš kovos pasitraukė.
Prezidento posto antrąsyk sieksianti premjerė I. Šimonytė sako nematanti poreikio pasitraukti iš Vyriausybės vadovės pareigų rinkiminės kampanijos laikotarpiu.
Tokią poziciją ji išsakė reaguodama į šią savaitę LRT užsakymu atliktą apklausą, atskleidusią, kad beveik pusė gyventojų pasisakytų už I. Šimonytės pasitraukimą iš premjerės pareigų prieš prezidento rinkimus.
„Man atrodo, čia yra įdomus klausimas, bet visiškai neišsprendžiama situacija, kadangi lygiai tą patį būtų galima kalbėti ir apie Seimo rinkimus, kai paprastai veikiantis premjeras dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje. Tai jeigu jis turėtų prieš Seimo rinkimų kampaniją atsistatydinti tam, kad siektų dar kartą tapti premjeru, sutikite, kad būtų keistoka situacija“, – Seime žurnalistams komentavo I. Šimonytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ministras pirmininkas gali pasiimti atostogas iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai. Tokį I. Šimonytės žingsnį, LRT apklausos duomenimis, palaikytų 17 proc. gyventojų.
„Man atrodo, kad premjeras turi tą privilegiją ir pagal įstatymą gali pasinaudoti atostogomis. (...) Atostogos, mano supratimu, tikrai tą problemą leidžia išspręsti“, – pabrėžė premjerė.
Ji taip pat teigė nesiruošianti rinkimų kampanijos metu naudotis Vyriausybės ištekliais.
„Tikrai neskelbiau apie savo ketinimą kandidatuoti prie estakadų, neaprašinėjau apie tai iš Vyriausybės spaudos tarnybos ir visais kitais būdais vengsiu sudaryti net regimybę, kad kažkokiu būdu mano pareigos yra naudojamos rinkiminėje kampanijoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„O kad esu žinomas žmogus dėl savo užimamų pareigų, tai taip yra, bet turbūt, kad taip yra ne vieno kandidato atveju“, – pridūrė premjerė.
Antradienį paskelbtos LRT apklausos duomenimis, pusė gyventojų Lietuvoje pasisako už premjerės I. Šimonytės pasitraukimą likus mėnesiui iki prezidento rinkimų. Taip mano 50,4 proc. šalies gyventojų.
Tuo metu 17 proc. gyventojų mano, kad I. Šimonytė turėtų išeiti atostogų iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai, rodo apklausos rezultatai. Tiek pat apklaustųjų mano, kad ministrė pirmininkė, dalyvaudama šalies vadovo rinkimuose, turėtų likti savo poste.
Naujienų portalas lrt.lt skelbė, kad 16 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
„Panašu, kad buvo prisikalbėta“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi juokavo, kad stalai nuo 2019 metų skaudžiai apsisuko.
„Ko gero, buvo labai patogu konservatoriams ir I. Šimonytei per praėjusius prezidento rinkimus sakyti, kaip čia yra naudojimasis tarnybine padėtimi. Panašu, kad buvo prisikalbėta, nes visi tie patys argumentai neabejotinai buvo ir yra atgręžiami prieš juos pačius.
Kol kas, pradedant nuo to paskelbimo, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, tarsi I. Šimonytė ir bando užbėgti įvykiams už akių, stengdamasi atskiri save kaip premjerę ir kandidatę į prezidentus – sakant, kad nebus naudojamasi oficialiais Vyriausybės komunikacijos kanalais ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Visgi, pasak I. Kalpoko, neįmanoma, kad I. Šimonytė pasidarytų sako kloną atskiroms funkcijoms.
„Neabejotinai viskas, ką ji daro ir sako kaip premjerė, tą galima su didesniu, ar mažesniu pritempimu interpretuoti kaip rinkiminės kampanijos dalį. Tai yra neišvengiama“, – tikino jis.
O jeigu apie antros kadencijos siekimą paskelbs ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, irgi galima klausti, kur yra jo pareigų atlikimas, o kur – naudojimasis valstybiniais resursais.
„Tai čia yra problema visiems valstybėms pareigūnams, kurie dalyvauja rinkimuose“, – Delfi kalbėjo I. Kalpokas.
Jis taip pat sutiko, jog ši Vyriausybė yra mažiau populiari nei buvusi, bet veikia ir kiti faktoriai, kalbėjo politologas I. Kalpokas.
„Pati premjerė yra mažiau populiari. Galų gale, tai, kad pati konservatorių partija turi labai aiškias savo populiarumo ribas, prideda papildomą faktorių. Šiuo atveju vis tiek reikėtų sakyti, kad ir vienas, ir kitas kandidatas taikosi į tikslines auditorijas, kiek ten tų simpatikų bebūtų.
Jeigu mes S. Skvernelio atveju to potencialo tiksliai ir nežinojome iki dalyvavimo prezidento rinkimuose, tai I. Šimonytės atveju, konservatorių kandidatai visuose rinkimuose yra šiek tiek kitokioje padėtyje nei bet kurios kitos politinės organizacijos“, – Delfi tikino VDU politologas I. Kalpokas.
O faktas, kad I. Šimonytė jau kartą yra pralaimėjusi prezidento rinkimuose, balsų jai irgi neprideda, teigė pašnekovas.
„Bet jeigu mes įsivaizduojame save to klasikinio centro dešiniųjų rinkėjo situacijoje, tai ką daugiau rinkti. Pirmas turas dar įdomesnis, nes pasirinkimų yra daugiau. O antrame ture, net jei ir ne visai patinka tie variantai, kuriuos turi, tai tada vis tiek renkiesi mažesnę blogybę“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi VDU politologas I. Kalpokas.