Blogiausia situacija visoje Lietuvoje šiuo metu yra Klaipėdos miesto savivaldybėje, ji patenka į juodą COVID–19 zoną, čia 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų tenka 620 atvejų, o teigiamų tyrimų dalis siekia 7 procentus.
Į juodą zoną Lietuvoje taip pat patenka ir Ignalinos rajono savivaldybė. Ji į šią zoną patenka dėl didelio teigiamų atvejų skaičiaus – 12 procentų per paskutines 7 dienas. 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šioje savivaldybėje tenka 212 atvejų.
Daugiau nei 10 kartų geresnė situacija nei Klaipėdos mieste yra fiksuojama Molėtų rajono savivaldybėje. Joje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka vos 59,3 atvejo. Bet teigiamų tyrimų dalis siekia 4,3 procento, todėl ši savivaldybė yra nusidažiusi raudona spalva ir patenka į C2 COVID–19 zoną.
Dar maždaug dešimtis šalies savivaldybių gali džiaugtis dviženkliais 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkančiais rodikliais.
Nuo koronaviruso praėjusią parą mirė šeši žmonės, praneša Statistikos departamentas.
Mirė po du vyresnius nei 60–ies ir 70–ies metų žmones, keturi mirusieji buvo vyresni nei 80–ies. Nė vienas iš jų nebuvo pilnai paskiepytas.
Ambicingi prezidento tikslai
Delfi primena, kad Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu pasiskiepijusių bent viena doze suaugusiųjų dalis šalyje sudaro 69,5 proc. G. Nausėda apgailestavo, kad prie svarbios 70 proc. ribos artėjama pusantro mėnesio vėliau nei buvo tikėtasi.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,6 mln. žmonių, visiškai vakcinuota beveik – 1,5 mln. žmonių.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs už privalomus skiepus nuo COVID-19 kai kurių profesijų atstovams ir kviečia siekti didesnės nei anksčiau užsibrėžta ambicijos – paskiepyti 90 proc. gyventojų.
„Dėl privalomo skiepijimo – taip, mes sutinkame, kad tam tikroms profesijoms privalomas skiepijimas arba neišvengiamas skiepijimas yra vienintelė alternatyva, jeigu mes norime sklandaus proceso“, – žurnalistams pirmadienį sakė prezidentas.
Jis teigė, kad sklandus procesas svarbus švietimo, sveikatos apsaugos srityse.
„O mes norime sklandaus proceso ir mūsų švietime, mes norime sklandaus proceso mūsų sveikatos apsaugos sistemoje. Ir turime dar vieną kartą susimąstyti ir suprasti, kad delta atmaina kelia papildomų iššūkių mūsų visuomenės sveikatai“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigia, jog artėjant anksčiau užsibrėžtai 70 proc. suaugusiųjų paskiepijimo ribai, reikėtų kelti didesnę ambiciją ir siekti vakcinuoti 90 proc. šalies gyventojų.
„Visgi galvoju, kad ambicija turėtų būti dar didesnė – kadangi mokslininkų nuomone, pasiskiepijimo lygis turi sudaryti ne mažiau 90 procentų“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Žinoma, delta sąlygomis 90 proc. yra tikslinis orientyras, tačiau pasiekti jį galime tiktai visi kartu sutardami, kad skiepijimasis šiuo metu yra vienintelė alternatyva pasiekti tų sveikatos apsaugos tikslų, kuriuos mes sau keliame“, – pabrėžė prezidentas.