Alytuje esantis aerodromas ir ten esantys pastatai jau daug metų nenaudojami, tačiau aštrėjant situacijai ties Lietuvos ir Baltarusijos pasieniui, savaitgalį ten apgyvendinta per 70 migrantų.
„Jie gyvena kambariuose įvairiai, mes paskirstėme aukštais – antrame aukšte gyvena vyrai, skirtinguose kambariuose. O trečiame aukšte – moterys“, – LNK sakė Alytaus mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
Nors pasieniečiai skelbia, kad iš Baltarusijos daugiausiai atvyksta Irako gyventojai, migrantai prisistato esantys iš Afrikos.
„Esu iš Kamerūno. Tris dienas pėsčiomis miškais keliavau iš Baltarusijos į Lietuvą“, – sakė vienas nelegalus migrantas.
Atvykėliai pasakoja, kad Gardine studijavo, bet negalėjo susirasti darbo. Kai kurie esą buvo iškeldinti iš studentų bendrabučių, todėl turėjo palikti Baltarusiją.
„Neturėjau ramybės, negalėjau studijuoti Baltarusijoje. Todėl turėjau persikelti į kitą šalį, kad galėčiau studijuoti, todėl aš čia šiandien ir esu – noriu studijuoti Paryžiuje“, – pasakojo kitas nelegalus migrantas.
Alytaus valdžia dar penktadienį padėjo migrantus apgyvendinti Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone. O dabar ir patiems reikia juos priimti. Baltarusijos pasienyje sulaikant šimtus nelegalų ieškoma savivaldybių, kas galėtų priimti svetimšalius. Apgyvendintus atvykėlius sekmadienį aplankė ir vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Alytaus valdžia sako, jog 71 atvykėlis yra jų galimybių riba. Daugiau aerodrome jų nesutilps, o kitų nenaudojamų patalpų miestas neturi.
Tačiau didžiausias klausimas vietinei valdžiai – kas mokės už svetimšalių gyvenimą.
„Biudžetas yra pakankamai įtemptas ir tokių staiga atsirandančių išlaidų mes nelabai galime kompensuoti. Tai įsijungus mechanizmui ekstremalios situacijos, tas kompensavimas būtų iš valstybės rezervo“, – aiškino Alytaus mero pavaduotoja J. Šukevičienė.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė žurnalistams teigė, kad kaip ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat bus kompensuojamos lėšos Vyriausybės nutarimu.
„Mes šiandien tą klausimą irgi aptarėme. Esame paprašę, kad savivaldybės iki liepos 7 dienos pateiktų mums savo galimybes. Ir, žinoma, finansinį ir kitokį poreikį“, – aiškino ji.
Nelegalūs migrantai Alytaus aerodrome gyvens 10 parų – mat tiek truks jų saviizoliacija nuo koronaviruso.
Kai kurie į Lietuvą atvyko be batų – basi, kiti su sveikatos problemomis. O „Raudonasis kryžius“ net nespėja užsirašyti atvykėlių pageidavimų.
„Jie prašo būtiniausių higienos reikmenų – dantų šepetuko, muilo, dantų pastos. Kai kurie iš jų turi sveikatos problemų – prašo vaistų. Mūsų organizacija gali padėti ir nupirkti vaistus tik jei jie turi receptus gydytojo“, – LNK teigė „Raudonojo Kryžiaus“ Alytaus skyriaus vadovė Aldona Turauskytė.
Artimiausi vietiniai gyventojai nuo Alytaus aerodromo nutolę vos per keliasdešimt žingsnių. O tai, kas vyksta jų kaimynystėje juos baugina. Sako, kad nei anūkus į lauką leis, nei patys į parduotuvę eis.
Pasieniečiai ramina, jog migrantai ramūs, išpuolių daugiau neorganizuoja.
„Bijome nesklandumų, triukšmo. Nesitikėjome, kad čia pas mus gali taip...“ – sakė vietinė gyventoja. Ji teigė, kad ir jos kaimynai yra labai priešiškai nusiteikę.
Tačiau savivaldybėse apgyvendinami migrantai vietinių gyventojų priešiškumą gali tik dar labiau paskatinti. Sprendžiama, o kur vežti paskutinės paros migrantus – sieną kirto rekordiškai daug – 160 migrantų. Ir vėl kone visi per legendinį Raigardo slėnį traukė link Druskininkų.
Pasieniečiai sako, jog pamatę kameras net mojo, kad greičiau pasiimtų.
„Darbo yra labai daug, kadangi juos sulaikius reikia organizuoti jų gabenimą, maitinimą, forminti įvairias procedūras. Pareigūnai dirba ir savaitgaliais visas dienas. Mažai tenka miegoti, bet pasiruošę dirbti ir toliau“, – LNK teigė Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė.
Šeštadienį nelegalai kurortiniame Druskininkų mieste ilgai neužsibuvo – išvežti ne tik į Alytų, bet ir į Pabradę, bei Ignaliną.
Nauji atvykėliai bus įkurdinti Varėnos rajone, svetimšaliams atiduodama tuščia ir dabar aukcione parduodama mokykla. Nors anksčiau meras sakė, jog mokykla apgyvendinimui netinkama.
„Kai savivaldybės turi daugiau laisvės spręsti ir nėra tokia situacija, kokia dabar, tai vieni sprendimai, arba požiūris. Dabar situacija yra tokia, kad Vyriausybė šiuo klausimu paskelbė ekstremalią situaciją ir savivaldybės įpareigotos padėti“, – LNK teigė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti 1000 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra beveik 12 kartų didesnis nei pernai.