Situacija prestižinėje vietoje glumina net pareigūnus: verslo elitas sulaukė blogų žinių

Delfi šią gegužę aprašius Vilniaus Valakampių mikrorajone kilusią žemgrobystės dramą sureagavo ir Prokuratūra. Penktadienį Prokuratūra pranešė, kad Generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo prestižinėje Vilniaus vietoje.

Prokuratūra kreipėsi į teismą

Delfi tyrimą galite rasti paspaudę čia.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma atlaisvinti valstybinę žemę Vilniuje, Valakampiuose.

Prokuratūroje atlikto tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad Vilniuje, Meškeriotojų g., keturis privačius žemės sklypus uždaru kontūru juosia valstybinės žemės sklypuose esanti metalinė tvora su pamatu. Vienoje tvoros dalyje yra automatiniai vartai, o greta jų stovi sargo namelis.

„Į aptvertą valstybinės žemės plotą patenkantys statiniai (trinkelėmis ir plytelėmis grįsti takeliai, sargo namelis, terasa ir kt.) tarnauja privačių žemės sklypų savininkų reikmėms, todėl valstybės, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai naudotis jai priklausančiu turtu – žeme, yra pažeidžiamos. Tokiu būdu valstybė neturi galimybės jai priklausančia žeme naudotis pagal paskirtį. Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Jis turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus“, – teigiama Prokuratūros pranešime spaudai.

Siekiant apginti valstybės, kaip turto savininkės, teisę netrukdomai valdyti ir naudotis savo turtu, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti privačių žemės sklypų savininkus savo lėšomis pašalinti tvorą bei vartus, esančius valstybinėje žemėje, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą. Taip pat prašo teismo įpareigoti šių sklypų savininkus savo lėšomis pašalinti užimtoje valstybinėje žemėje esančius privačių asmenų įrengtus ir naudojamus statinius.

Delfi Valakampiuose susiklosčiusią situaciją aprašė dar 2017 metais. Tačiau nuo to laiko valstybinės institucijos nepadarė nieko, kad valstybine žeme vėl nevaržomai galėtų naudotis visuomenė.

Savininkai: tvoros nestatėme

Kam priklauso sklypai, kurie galimai praplėsti ir valstybinės žemės sąskaita?

Žvelgiant į Regia.lt žemėlapį matyti, kad kontrolės postas valstybinėje žemėje stovi arčiausiai Meškeriotojų g. 5 stovinčio pastato. Registrų centro duomenimis, jis priklauso Eglei Kasevičienei ir Tadui Augustauskui. Pastarasis yra verslininkas: keturių įmonių vadovas ir dviejų iš jų akcininkas.

E. Kasevičienė šiuo metu vadovauja dvejoms įmonėms.

Abiems sklypo savininkams gegužę Delfi pateikė klausimus. Į juos atsakęs T. Augustauskas teigė, kad namą įsigijo iš buvusių sklypo savininkų ir tvora jau buvo įsigyjant sklypą. Todėl, jo teigimu, esą valstybinės institucijos ir turėtų rūpintis, kas vyksta valstybinėje žemėje.

„Man drauge su partnere E. Kasevičiene priklauso gyvenamasis namas ir namų valdos sklypas, adresu Meškeriotojų g. 5, Vilnius. Tiek sklypą, tiek namą įsigijome iš ankstesnių savininkų. Jokių tvorų sklype, ar tuo labiau dar ir svetimoje žemėje, tikrai nestatėme ir neįrenginėjome. Apie tai esame informavę ir atitinkamas institucijas, kurios ir turėtų imtis deramų veiksmų, prižiūrint savo nuosavybę, o ne mes. Mūsų nuosavybė yra aprašyta dokumentuose su aiškiomis ribomis, priklausančiu registruotinu nekilnojamuoju turtu. Jokių statinių (tvorų) kitiems savininkams priklausančioje žemėje mūsų nuosavybės dokumentuose nėra“, – teigė T. Augustauskas.

Jis laikėsi pozicijos, kadangi tvora sklypo savininkams nepriklauso, todėl ir griauti jos negali: „Pretenzijų iš valstybės institucijų dėl tvoros nesame sulaukę, klausimų dėl tvoros yra buvę prieš eilę metų, tuomet raštu paaiškinome, kad tvora yra ne mūsų, stovi ne mūsų žemėje, todėl jos griauti neturime nei teisės, nei pareigos. Pažymėtina, kad greta mūsų ir kaimyninių sklypų esančios Neries krantinės teritorijos įtraukimo į neatlygintinai grąžintinos žemės plotus (suformavus sklypus individualiai statybai) aplinkybes, šiuo metu tiria šalies teisėsaugos institucijos.“

Greta esantis sklypas (Meškeriotojų 5A) priklauso Arvydui Rakauskui ir Editai Rakauskienei. Registrų centro duomenimis, A. Rakauskas yra vienos įmonės vadovas ir akcininkas.

Remiantis viešai prieinama informacija, E. Rakauskienė yra kultūros salos, Neringos, ambasadorė. Kaip nurodoma šios iniciatyvos internetiniame puslapyje, ambasadoriais tapo „menininkai, kūrėjai, visuomenės ir verslo atstovai, kurių veikla prisideda prie kurorto kultūros sklaidos“. E. Rakauskienė pristatoma kaip verslininkė. Vis dėlto Registrų centre Delfi nepavyko rasti duomenų apie jos valdomą verslą.

Sklypo savininkė E. Rakauskienė gegužę Delfi teigė, kad sklypą įsigijo neseniai ir tvora ten jau buvo: „Šį namą su 10 arų sklypu įsigijome neseniai ir ten kol kas negyvename. Matininkas yra išmatavęs mūsų sklypo ribas ir sudėjęs žymeklius. Savo sklypo ribas žinome ir tikrai nepretenduojame nei į ten stovinčią tvorą, nei į valstybinę žemę.“

Paklausta, ar ketina šią tvorą iš valstybinės žemės patraukti, ji teigė: „Ta tvora jau stovėjo, kai įsigijome šį namą. Nežinom, nei kas ją pastatė, nei kam ji priklauso. Savo sklypo ribas mes žinom. <...>. Dėl tvoros, kuri mums nepriklauso ir ne mūsų sklypo ribose, negavę jokių nurodymų iš valstybinių institucijų. Beje, mūsų žiniomis, ši tvora stovi anksčiau čia buvusios sodybos tvoros vietoje.“

Trečias sklypas – Meškeriotojų g. 5B – priklauso Reginai Kvaraciejienei ir Juliui Kvaraciejui. Registrų cente nurodoma, kad jis yra Lietuvoje gerai žinomos AB „Pieno žvaigždės“ valdybos pirmininkas. R. Kvaraciejienė – šios įmonės valdybos narė. Anksčiau ji su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga yra kandidatavusi į Seimą.

Registrų centro duomenimis, jie abu yra vienos iš didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ akcininkai.

Savo klientų vardu gegužę Delfi komentarą perdavė advokatė Kristina Čeredničenkaitė.

„Atsakant į Jūsų klausimus pažymime, kad mano klientai nėra sulaukę pretenzijų iš valstybinių institucijų ir (ar) prašymų atlaisvinti valstybinę žemę. Be to, klientai yra inicijavę išpirkimo procedūrą“, – teigė K. Čeredničenkaitė.

Ketvirtas sklypas priklauso Marinai Svetlovai. Apie ją rasti duomenų nepavyko. Nepavyko rasti ir jos kontaktų.

Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi nurodė, kad inspektoriai šiais metais bandė patekti į užimtą valstybinę žemę, tačiau greta esančių sklypų savininkai jų neįleido.

„Statybos inspekcija 2023-03-17 gavusi pakartotinį skundą dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių Meškeriotojų g. 5C ir 5B, Vilnius, 2023-04-06 organizavo patikrinimą (dėl naujų aplinkybių nustatymo), tačiau Statybos inspekcijos pareigūnams nebuvo leista patekti į žemės sklypus, adresu Meškeriotojų g. 5B, ir Meškeriotojų g. 5C, Vilnius (savininkai neleido patekti į sklypus).

Mėgaujasi valstybinės žemės privalumais

Šalia ošia Valakampių miškas, greta – Neries upės pakrantė. Būtent tokia kaimynyste gali mėgautis unikalioje vietoje įsikūręs Lietuvos verslo elitas. Tačiau susiklostė taip, kad norint iš Meškeriotojų gatvės patekti prie Neries atsiranda kliūčių – aukšta tvora ir apsaugos postas.

Kas turėtų tarnauti visiems, tarnauja tik keliems verslininkams, nes jų kiemo valdos, panašu, praplėstos valstybinės žemės sąskaita.

Delfi žurnalistai dar 2017 metais pastebėjo, kad Meškeriotojų gatvėje vienas šalia kito yra net keturi namai, kurių savininkai galimai užėmę ir valstybinę žemę.

Šioje vietoje, pagal Regia.lt žemėlapį, į valstybinę žemę patenka ne tik tvora, bet ir nedidelis statinys prie pat gatvės ir įvažiavimo į kiemą. Dar vienas nedidelis statinys valstybinėje žemėje matosi arčiau Neries upės.