„Kaip matome, per mėnesį laiko grubiai tariant pusė įstaigų informuoja, kad gali aktyvuoti paslaugų teikimą. Ir dar, kaip Jūs teisingai paminėjote, situacija tragiška, tai – kad planus pateikė, dar nereiškia, kad jau aktyvavo paslaugas. O, jeigu aktyvavo, mums dar sunku spręsti, (…) kiek realiai tų paslaugų yra suteikta“, – atliepdama Seimo nario pastabą kalbėjo L. Jaruševičienė.
Viceministrė patikino, kad ministerija girdi pacientų nusiskundimus, kad yra labai sudėtinga gauti konsultaciją, patekti pas gydytoją. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė užsiminė, kad tokia situacija verčia pergalvoti pažadus dėl įstaigų finansavimo.
Karantino metu, kai buvo sustabdytas planinių paslaugų teikimas, Sveikatos apsaugos ministerija ramino įstaigas, kad jos niekaip nenukentės, nes joms bus mokama viena dvyliktoji sutartinės su teritorinėmis ligonių kasomis sumos.
„Dabar yra toks pasirinkimas – viena vertus, įstaigų saugumas, kas reiškia, kad jos gauna vieną dvyliktąją, ir jos gali neteikti (arba teikti labai mažai) paslaugų, nes viena dvyliktoji yra garantuota. Ir turime pacientus, jų sveikatos priežiūros poreikius. Reikia ieškoti balanso tarp šių kraštutinumų. Greičiausiai – nei vienos dvyliktosios nebetiks, ir greičiausiai nebetiks buvęs modelis, kur yra finansuojama už paslaugų teikimą.
Koks tas modelis bus, dar yra sunku pasakyti. Mes apie tai labai intensyviai galvojame, nes tai, kad per mėnesį laiko planai parengti tik maždaug pusėje įstaigų, labai verčia sunerimti“, – sakė L. Jaruševičienė.
Po dviejų savaičių įstaigos gali didinti paslaugų apimtis
Viceministrė priminė, kad ekstremali situacija buvo paskelbta vasario 27 d. , bet paslaugų teikimo pokyčiai įvyko tik paskelbus karantiną (kovo 16 d.). Viso karantino metu buvo teikiama būtinoji ir skubioji pagalba, klasterinės paslaugos, nebuvo stabdyta onkologija, planiniai skiepai.
„Bet buvo labai stipriai apribotas ambulatorinių specializuotų paslaugų teikimas ir stacionarizavmas“, – sakė L. Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, po pusantro mėnesio, balandžio 29 d., operacijų vadovo sprendimu buvo patvirtinti reikalavimai, kaip atnaujinti planinių paslaugų teikimą. Gegužės 18 d. buvo patvirtinti reikalavimai planinių odontologinių paslaugų atnaujinimui.
„Įstaigos jau gali pasregti planus ir startuoti su paslaugų atnaujinimu. Pradžioje buvo rekomenduota startuoti su 50 proc. maksimalaus saugaus pacientų skaičiaus, ir dviejų savaičių laikotarpyje didinti jį iki 100 proc.“, – sakė L. Jaruševičienė.
Didžioji dalis paslaugų buvo teikiama nuotoliniu būdu
Viceministrė pristatė, kad per laikotarpį nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos,COVID 19 sergantiems arba įtariamiems pacientams buvo teikiamas platus paslaugų spektras, kitiems pacientams – situacija buvo kitokia.
Viceministrė palygino situaciją su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. L. Jaruševičienės teigimu, pirminėje sveikatos priežiūroje didžioji dalis paslaugų per karantiną buvo teikiama nuotoliniu būdu, tačiau suteiktų paslaugų skaičius buvo 20 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Jeigu žiūrime į ambulatorines specializuotas paslaugas, ten sumažėjimas buvo daugiau 86 proc. Lygiai tas pats buvo su prevencinėmis programomis. Drastiškai sumažėjo skatinamųjų paslaugų, dienos stacionaro kiekis. Priėmimo skubios pagalbos paslaugų apimtis irgi sumažėjo apie 40 proc. Stebėjimo paslaugos – irgi panašiai. Dienos chirurgija beveik nevyko. Apie 50 proc. sumažėjo stacionarinio aktyvaus gydymo paslaugų“, – vardijo L. Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, brangiųjų tyrimų sumažėjo maždaug per pusę, stipriai sumažėjo ambulatorinių slaugos paslaugų namuose. Institucinės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų suteikta 10 proc. mažiau, o paliatyvos pagalbos paslaugų suteikta 3 proc. daugiau.
Ryškūs pokyčiai, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pastebimos būtinosios pagalbos srityje.
„Matome, kad ambulatorinių specializuotų paslaugų iš būtinosios pagalbos spektro sumažėjo du kartus, priėmimo-skubios pagalbos ir stebėjimo – daugiau kaip 40 proc., iš būtinosios pagalbos buvo beveik 40 proc. sumažėjimas aktyvaus stacionarinio gydymo“, – kalbėjo L. Jaruševičienė.
Mažiau sutekta ir vadinamųjų klasterinių paslaugų.
„Su miokardo infarktais matome nepilnai 30 proc. sumažėjimą, insultų – ketvirtadaliu, kai yra taikyta trombolizė, tačiau turime beveik 16 proc. išaugusį paslaugų kiekį, kai buvo taikyta invazinė trombektomija. Tai gali būti susiję ne tiek su COVID-19, o daugiau su insulto aprašo pasikeitimais“, – sakė L. Jaruševičienė.
Viceministrė informavo, kad stipriai išaugo skaitmeninės sveikatos sistemos naudojimas. Be kitų dalykų pastebima, kad kovą ir balandį išaugo naudojimasis sistema, kada medikai patys tikrina vaistų sąveiką.
Dėl mirtingumo situacija nėra dramatiška
Sveikatos apsaugos viceministrė informavo, kad Lietuva, remdamasi tarptautinėmis metodikomis, aktyviai stebi mirtingumo (ne tik nuo koronaviruso) rodiklius.
„Visos šalys stebi situaciją pagal tą pačią metodiką. Čia yra Prancūzijos Švedijos, Austrijos mirtingumo rodikliai. Matome, kad arčiausiai Lietuvos yra Austrijos rodikliai, nors panašu, kad jie yra geresni. (…) Tačiau ir Švedijos, ir Prancūzijos skaičiai yra didesni.
Kitose šalyse yra išaugęs mirčių skaičius, kur traktuojama kaip mirtis nuo kitos priežasties, bet galimai tai gali būti paslėpti COVID-19 atvejai. (...) Mūsų kreivė iki gegužės vidurio tokių skaičių nerodo, kas leidžia daryti prielaidą, kad kol kas situacija nėra tokia dramatiška, kaip buvo galima įsivaizduoti, ir dėl ko mes visi labai nerimavome“, – sakė L. Jaruševičienė.