Daugiau nei pusė visų Covid-19 ligos protrūkių fiksuojama ugdymo įstaigose. Dėl to buvo svarstoma moksleivių rudens atostogas prailginti, vis tik vakar patikslinta, kad to daryti kol kas neketinama. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl epidemiologinės situacijos artimiausiomis dienomis žada tartis su Nepriklausomų ekspertų patariamąja taryba.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius laidoje „Delfi rytas“ patikino, kad ministerija yra už kontaktinį ugdymą.
„Labai džiaugiamės, kad jis iki šiol tęsiasi. Suprantu, kad gali atrodyti dideli skaičiai, nustatomų atvejų ugdymo įstaigose. Tai yra natūralu, mes atliekame kone pusės visų Lietuvos mokinių „skryningą“, tai reiškia, kad testuojame mokinius, kurie net neturi simptomų, taip surandame nemažai atvejų ugdymo įstaigose“, – aiškino J. Lukošius.
Pasak ministerijos kanclerio, tai nepaneigia fakto, kad mokyklos tam tikra prasme yra logistikos centras virusui plisti.
„Bet švietimas, kontaktinis ugdymas vaikams yra ypatingai svarbus. Mes tai sakėme rugsėjo pradžioje, ir, žinoma, iki šiol tęsiame kontaktinį ugdymą, – sakė J. Lukošius.
Yra numatyta galimybė moksleivius pervesti į nuotolį
Ministerijos kancleris laidoje aiškino, kad, siekiant suvaldyti viruso plitimą, taikomas priemonių kompleksas.
„Visų pirma, reikia rūpintis savo patalpų būkle: šviežiu oru patalpose, švariais paviršiais, taip pat mokyklose yra reguliuojami srautai, kad nesimaišytų mokiniai labai dideliais burbulais. Iki minimumo sumažinamas jų maišymasis, kad net, jeigu paplistų virusas, tai neišplistų į didelius skaičius“, – dėstė J. Lukošius.
Pasak kanclerio, jeigu matoma, kad situacija stipriai blogėja konkrečioje klasėje, sraute arba visoje mokykloje, galima laikotarpiui nuo 7 iki 14 dienų įvesti infekcijų plitimą ribojantį režimą, ir tą laiką mokytis nuotoliu.
„Priemonių kompleksas yra pakankamai didelis. Jos yra taikomos. Žiūrime, kaip atrodo bendrai sveikatos apsaugos sistema. Jeigu reikės kažkokių papildomų priemonių, tai matyt visai šaliai jų reikės“, – sakė J. Lukošius.
Ministerijos kancleris aiškino, kad dėl konkrečios situacijos mokykloje sprendimą priima mokyklos vadovas.
„Šiaip mokyklos mokosi kontaktiniu būdu. 99 proc. visų vaikų yra šiuo metu klasėse. Manau, kad tai yra labai geras rezultatas“, – teigė J. Lukošius.
Vidutiniškai testuojama 46 proc. mokinių
Pasak ministerijos kanclerio, kad testavimas būtų efektyvus nebūtina testuoti 100 proc. mokinių.
„Epidemiologai sako, kad užtenka, kad būtų patikrinama maždaug pusė klasės moksleivių. Tuomet galėtume efektyviai stabdyti viruso plitimą. Bendrai Lietuvoje vidutiniškai 46 proc. mokinių testuojama. Tikėtina, kad kai kuriose klasėse yra daugiau negu pusė, kai kuriose – pusės nesiekia, ir tai gali sudaryti sąlygas virusui plisti“, – sakė J. Lukošius.
Kancleris aiškino, kad nuolatos bendraujama su pedagogais ir mokyklų vadovais.
„Mokytojai yra Lietuvos herojai. Tas indėlis, kurį jie įdeda į sėkmingą mokyklų funkcionavimą, yra milžiniškas. Jie yra tie žmonės, kurie ir padaro, kad vaikai mokytųsi kontaktiniu būdu“, – sakė J. Lukošius.
Laidos pašnekovas aiškino, kad labai dažnai mokytojams tenka dalyvauti mokinių testavime, ir tokiu būdu prisidėti prie ekstremalios situacijos valdymo.
„Mes tai vertiname, ir esame už tai dėkingi“, – teigė J. Lukošius.
Geri pavyzdžiai užkrečia
Pasak ministerijos kanclerio, komunikacija su tėvais vykdoma keliais skirtingais kanalais.
„Ministerija daro viešus renginius, į kuriuos kviečia visus tėvus nuotoliu būdu prisijungti, kur ir medikai prisijungia, ir pasakoja apie testavimo eigą, griauna mitus, kad tas testavimas gali būti kenksmingas, atsako į tėvų gyvai užduodamus klausimus.
Bet didžiausias bendravimas yra pačiose bendruomenėse. Dėl to vėl gi mokyklų vadovai, ypač klasių auklėtojai, yra tie žmonės, kurie gali arčiausiai prieiti tėvų, kurie priima sprendimą dėl vaiko testavimo arba nesitestavimo, ir ten pateikti argumentus, kodėl verta tai daryti“, – sakė J. Lukošius.
Ministerija tiek dėl skiepijimo, tiek dėl testavimo, mokyklose stebi „sniego gniūžtės“ efektą.
„Geras pavyzdys užkrečia. Kai klasiokai pamato, kad kažkas klasėje testuojasi, ir nuo to nieko blogo neatsitinka, apie tai pasako savo tėvams. Tėvai tarpusavyje pasitaria, ir pamato, kad iš tikrųjų testas yra labai paprastas – pusantro centimetro į nosies landą, vaikui tai yra nei skausminga, nei pavojinga. Ir matydami gerą pavyzdį, jie priima tą sprendimą“, – sakė J. Lukošius.
Ministerijos kancleris aiškino, kad būtent dėl šios priežasties jie nenorėjo, kad testavimas būtų barjeras.
„Nes tuomet iš nežinojimo, iš testo baimės, būtų galėję daug tėvų atsisakyti, kurie dabar jau sutiko“, – dėstė J. Lukošius.
Siekia, kad vaikai liktų mokyklose
12-15 m. amžiaus vaikai yra mažiausiai pasiskiepijusių asmenų amžiaus grupė. Jų yra paskiepyta 29 procentų.
„Tokio paties pobūdžio renginiai kaip ir dėl testavimo vyksta ir dėl skiepijimo, kur sulaukiame daug tėvų klausimų dėl skiepų naudos, potencialių rizikų. Į tuos klausimus pakviečiame atsakyti žmones, kurie toje srityje daugiau supranta negu Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Ir kartu bandome griauti mitus“, – sakė J. Lukošius.
Pasak ministerijos kancleris, valstybės mastu didysis iššūkis yra vyresnių žmonių sveikatos būklė.
„Švietimui kylantys iššūkiai yra betarpiškai su tuo susiję. Jeigu ligoninės kimšis, tai gali atsiliepti iš švietimui“, – aiškino J. Lukošius.
Ministerija tarsis dėl tolesnių priemonių su ekspertais. Kancleris patikino, kad šiuo metu sprendimo dėl nekontaktinio ugdymo nėra.
„Pradėdami mokslo metus, sakėme, kad yra galimas vadinamas raudonasis scenarijus, kuomet tam tikrų klasių mokiniai mokytųsi nuotoliniu būdu. Jeigu tokia diskusija kiltų Vyriausybėje, kad iš tikrųjų turime sudėtingą situaciją ligoninėse (tokios diskusijos pradėtos šiuo metu nėra), mes, kaip švietimas, žinoma, joje dalyvautume.
Mūsų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tikslas yra kontaktinis ugdymas, bet mes puikiai suprantame, kad situacija gali būti itin sudėtinga, ir tuomet – ne tik mūsų ministerijai, tuomet reikės visiems prisidėti prie pandemijos valdymo“, – sakė J. Lukošius.
Ministerija nepalaiko privalomo mokinių testavimo idėjos.
„Privalomą testavimą reikėtų vadinti tikruoju vardu – nuotoliniu mokymu. Nes dalis tėvų vis tiek nesutiktų su testavimu, ir tuomet tokie vaikai nebegalėtų patekti į mokyklas. Dėl to mes nenorime privalomo testavimo tam, kad nesukeltume nuotolinio ugdymo“, – teigė J. Lukošius.
Ant stalo – siūlymai dėl ilgesnių atostogų ir kaukių
Ministerija vis dar neatmeta ilgesnių rudens atostogų mokiniams galimybės.
„Sprendimas dėl jau minėtų ilgesnių atostogų nėra priimtas, bet kaip variantas tai nėra atmesta. Tiesiog norime pasitikrinti, ar tokia mintis būtų naudinga pandemijos valdymo kontekste“, – sakė J. Lukošius.
Laidos pašnekovas patikslino, kad sprendimas dėl to bus artimiausiu metu.
„Šitos savaitės viduryje jau tikrai atsakymas turi būti. Jos anksčiau neprasidėtų. Jos gali nebent vėliau baigtis“, – teigė J. Lukošius.
Taip pat, pasak ministerijos kanclerio, galėtų būti svarstoma dėl kaukių dėvėjimo pradinukams.
„Mes taip pat esame kalbėję, kad nuo tam tikro laikotarpio galėtume siūlyti dėvėti kaukes ir pradinių klasių mokiniams. To šiuo metu nėra. Galbūt toks siūlymas galėtų būti. Bet bet kokie siūlymai švietime yra betarpiškai susiję su siūlymais kitose srityse, ir turėtų į viską žiūrima kompleksiškai“, – teigė J. Lukošius.
Ministerijos kancleris pasakojo, kad dar vasarą buvo parengti skirtingi scenarijai, kaip vyktų ugdymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
„Šiuo metu esame geltonajame. Raudonasis sugriežtina ugdymą, tai yra susiaurina galimybes mokytis kontaktiniu būdu vyresniųjų klasių moksleiviams. Jeigu pildytųsi pats pesimistiškiausias scenarijus tuomet žiūrėtume, kokias dalis iš to raudono scenarijaus turime pildyti. Dabar tokių kalbų nėra“, – patikino J. Lukošius.