Lietuvoje, ŠMSM duomenimis, iki šiol apie 3700 vaikų mokosi bendrosiose jungtinėse klasėse. Didesnėje dalyje savivaldybių (39), savivaldybės priklausomybės mokyklose yra 115 jungtinių bendrojo tipo klasių komplektų 5 – 8 klasėse, kuriose mokosi apie 1200 vaikų. Šalyje yra 250 jungtinių klasių komplektų 1 – 4 klasėse, kuriose mokosi apie 2500 vaikų.
Praėjusiais mokslo metais buvo 16 mokyklų, kuriose visi pradinukai mokėsi kartu vienoje klasėje, taip pat buvo 30 mokyklų, kur trijų gretimų klasių vaikai mokėsi kartu. Šiais mokslo metais yra 12 mokyklų, kuriose visi pradinukai mokosi kartu vienoje klasėje, taip pat yra 26 mokyklos, kur trijų gretimų pradinių klasių vaikai mokosi kartu.
Dažniausiai jungtinėse klasėse tenka mokytis mažųjų savivaldybių mokyklų mokiniams. Prieš trejus metus net trečdalyje šalies mokyklų buvo jungtinių klasių. Per trejus metus padėtis pagerėjo daugumoje savivaldybių, jungtinėse klasėse ugdomų 1–8 klasių mokinių dalis labiausiai sumažėjo Širvintų, Panevėžio, Molėtų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Nė vienos jungtinės klasės jau neliko Akmenės ir Raseinių rajonų, Alytaus, Šiaulių miestų, Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos, Visagino savivaldybėse.
Lietuvoje jungtinės klasės formuojamos išskirtinai administraciniais tikslais – dėl stipriai mažėjančio mokinių skaičiaus.
Tam, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo klasė gautų krepšelio lėšas, joje turi būti ne mažiau nei 8 mokiniai. Jei klasėje yra mažiau mokinių, dažniausiai yra jungiamos skirtingo lygio klasės ir formuojamas komplektas, kad mokinių skaičius būtų 8 ir daugiau. Tokiu atveju jungtinė klasė gauna visą finansavimą.
„Tikrai ne siekis gerinti mokinių ugdymo kokybę nulemia jungtinių klasių sudarymą. Paprastai jungtinės klasės formuojamos tam, kad tai netaptų finansinė našta savivaldybės biudžetui, nes jei klasėje nesusidaro minimalaus mokinių skaičiaus, tokia klasė turėtų būti išlaikoma rajono biudžeto lėšomis. Jeigu pradinėse klasėse jungimas po du lygius dar gali būti pateisinamas dėl vaikų amžiaus ir poreikio mokytis šalia namų, tai 5-8 klasėse kompromisų neturėtų būti.
Kaip rodo praktika, Lietuvoje mokytojai nėra rengiami dirbti su skirtingų klasių vaikais vienu metu. Tad esu įsitikinusi: 5-8 klasių mokiniai negali mokytis jungtinės klasėse. Tai niekaip nepadeda užtikrinti ugdymo kokybės ir neužtikrina siekio visiems vaikams suteikti vienodas ugdymosi galimybes“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Jungtinėse klasėse besimokantys vaikai dažnai susiduria su skirtingomis ugdymo galimybėmis.
Mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo rezultatai prastesni Lietuvos, bet ir ES mastu, teigia ministerija. Tai rodo tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir TIMSS) ir nacionalinių (PUPP ir NMPP) mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai, apie tai sakoma Valstybės kontrolės 2017 ir 2020 metų ataskaitose.
Jungtinių klasių daugiausia mažų miestelių mokyklose. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) 2015-2019 metų duomenys rodo tą pačią tendenciją – kasmet kaimo mokyklose besimokančių dešimtokų, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukščiausią pasiekimų lygį, dalis yra apie 10 proc. mažesnė nei jų bendraamžių miestų mokyklose ir apie 25 proc. mažesnė nei didmiesčių, pažymima Nacionalinės švietimo agentūros 2020 metų analizėje.
Tai, kad mokyklose, kuriose yra jungtinių klasių, mokinių pasiekimai žemesni, parodė ir Nacionalinio egzaminų centro 2016-2017 metų analizė – šeštokų ir aštuntokų pasiekimų rodiklių palyginimas.
Gebėjimas dirbti su skirtingų amžiaus grupių vaikais vienu metu tikrai nėra mūsų švietimo sistemos stiprybė. Ugdymo turinys individualizuojamas ir (arba) diferencijuojamas tik maždaug ketvirtadalyje pamokų. Tai atskleidė 2017 m. ir 2018 m. mokyklų išorinio vertinimo duomenys. Tai neturėtų stebinti, nes mūsų šalyje nėra ruošiami pedagogai dirbti su skirtingų klasių vaikais vienu metu.
Todėl negalima Lietuvos mokyklų jungtinių klasių lyginti su tikslingai, edukaciniais tikslais, jungtines klases steigiančiomis užsienio šalių jungtinėmis klasėmis (Suomija, Švedija, Kanada, Jungtinė Karalystė).
Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba dar šių metų balandį pateikė savo pastabas dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymų gerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą. Nutarime sakoma, kad pritariama siūlymui nuo 2022 metų rugsėjo nejungti 5–8 klasių.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kuris yra Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas, sako, kad nėra abejonių dėl jungtinių klasių 5-8 klasėse panaikinimo. „Dėl to Lietuvos savivaldybių asociacija sutaria ir nemato reikalo grįžti prie šio klausimo“, – sakė V. Laurinaitis.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad neturėtų būti kompromisų dėl jungtinių klasių 5-8 klasėse.
„Mokyti vienoje klasėje kartu penktoką ir šeštoką jau yra labai sudėtinga ne tik dėl žinių skirtumo, bet ir psichologinių vaikų savybių. Šiame amžiaus tarpsnyje metų skirtumas yra svarbus. Jei šeimoje turite šeštoką ir septintoką, puikiai suprasite, kad neįmanoma juos abu mokyti vienodai. Tačiau pasisakau už tai, kad priešmokyklinis ugdymas ir pradinės klasės būtų kuo arčiau gyvenamosios vietos“, – teigia KTU inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas.