Siūlo naują būdą kovoti su pažeidėjais: už šiukšlinimą miške būtų konfiskuotas automobilis

Nors gyventojai nuolat raginami nešiukšlinti gamtoje, kasmet organizuojamos akcijos, kuriose dalyvauja tūkstančiai žmonių ir surenkama tonos įvairių atliekų, tačiau miškai tebedūsta nuo juose slapta išmetamų šiukšlių.

Miškuose, pamiškėse metamos ne tik įvairios buitinės, bet ir didžiagabaritės, statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas, kiti teršalai. Dabar galiojančios baudos šiukšlintojų neatgraso, todėl siūloma griežtinti atsakomybę už šiukšlių pylimą miškuose net iki transporto priemonių, kuriomis šiukšlės buvo vežamos, konfiskavimo.

Miškuose – tonos šiukšlių

Siekdama sutramdyti Lietuvos miškų šiukšlintojus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė pateikė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis siūloma griežtinti atsakomybę už šiukšlių pylimą miškuose.

„Administracinių nusižengimų kodekse yra numatytos nemažos piniginės baudos už aplinkos teršimą, kurios taikomos ir miško teršėjams, tačiau akivaizdu, kad prevenciškai jos neveikia – teršėjų neatbaido, nes miškai bei pamiškės toliau šiukšlinami“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Gedvilienė.

Seimo narės susirūpinimą patvirtina ir Valstybinių miškų urėdija (VMU), kurios regioniniai padaliniai visoje šalies teritorijoje per 2019 metus surinko net 700 tonų įvairių miškuose išmestų didelių gabaritų bei buitinių atliekų. Pasak Valstybinių miškų urėdijos atstovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės, iš jų net 100 tonų sudaro netinkamos naudoti automobilių padangos, kurių miškuose ypač padaugėja su padangų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. Tai rodo, kad maždaug 3 tūkst. automobilių savininkų nebereikalingas padangas tiesiog išmetė pamiškėse.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis įsitikinęs, jog atgrasymui nuo noro atsikratyti šiukšlėmis miškuose reikėtų griežtesnės priemonės nei dabar galiojančios baudos.

„Miško savininkai jau daug metų kalba apie šią problemą. Sovietiniais laikais, kai mažesniuose miesteliuose, kaimuose nebuvo šiukšlių konteinerių ir nebuvo kur dėti atliekų, nemažai žmonių jas tiesiog išveždavo į pamiškę ar mišką. Tokia „kultūra“ tebesitęsia iki šiol. Ir nors pastaraisiais metais žmonių sąmoningumas auga, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Jei gyventojai, poilsiautojai mažiau palieka šiukšlių miškuose, tai atsiranda įmonių, kurios savo atliekomis atsikrato išpylusios jas miškuose.

Ypač tokių šiukšlintojų pagausėjo po šalį sudrebinusio padangų gaisro Alytuje, po kurio imta aktyviai tikrinti įvairias neteisėtas atliekų sankaupas įmonių sandėliuose, kiemuose. Išsigandusios sankcijų, kai kurios įmonės šiomis atliekomis suskubo atsikratyti, o kadangi dažname sąvartyne yra atliekų priėmimo mokestis, tai yra tokių įmonių, kurios savo šiukšles tiesiog išpila kur nors pamiškėje ar miške“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Gaižutis.

LMSA pirmininkas atkreipė dėmesį, jog galbūt jau ne vienerius metus gyvuoja nelegalus šiukšlių „versliukas“, kuris surenka iš gyventojų šiukšles ir „kažkur“ padeda.

„Vis dar išlieka bėda su nelegaliais atliekų surinkėjais ir vežėjais, atsikratančiais iš gyventojų surinktu „turtu“ kur papuola. Gal pastebėjote tą gausą besiskelbiančių, jog pigiai išveža atliekas, statybinį laužą iš gyventojų?“ – sakė A. Gaižutis.

Lyginami su brakonieriais

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Gedvilienė pateiktose ANK pataisose siūlo numatyti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis teršalai ar šiukšlės buvo vežami ir kuriais teršalai ar šiukšlės buvo iškraunamos, konfiskavimą.

„Miškuose, pamiškėse vis daugėja įvairių šiukšlių: padangų, plastiko, statybinių atliekų. Šiukšlinimas miške ne mažesnis nusikaltimas gamtai nei neleistina žūklė ar medžioklė. Darant pastaruosius pažeidimus, teisės aktai numato nusikaltimo įrankių ir transporto priemonių konfiskavimą. Aš siūlau pritaikyti analogiškas priemones ir miškų šiukšlintojams. Kaip iš brakonierių už neteisėtą medžioklę ar žvejybą gali būti konfiskuojami įrankiai, laiveliai, transporto priemonės, taip ir iš miškų šiukšlintojų galėtų būti atimamos transporto priemonės“, – tvirtino A. Gedvilienė.

Kad miškai nebūtų šiukšlinami, anot parlamentarės, reikia garsiai kalbėti apie griežtinamas bausmes. Jei bent kelis kartus būtų pritaikyta tokia bauda – atimtos transporto priemonės, kuriomis į mišką buvo atvežtos ir išmestos šiukšlės, sumažėtų nusikaltimų prieš gamtą, nes potencialūs pažeidėjai žinotų, ko gali netekti sumanę atsikratyti atliekų miškuose.

„Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaversdami sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo. Statybinės atliekos, automobilių detalės, padangų krūvos miškuose ne tik atrodo neestetiškai, bet ir stipriai teršia gamtą. Jeigu jų nesurinktume, jos ten gulėtų ilgai – bent 120 metų, kol suirtų. Miškuose suverstos padangos dyla ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Tikime, kad garsiai kalbėdami apie problemą, aktyviai šviesdami visuomenę, pasieksime gerų rezultatų – vis daugiau žmonių prisidės kuriant gražią ir švarią aplinką“, – teigė VMU vadovas Valdas Kaubrė.

Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos. VMU duomenimis, vien pernai Kazlų Rūdos regioninio padalinio specialistai iš apylinkės miškų surinko apie 65 tonas įvairių atliekų, Nemenčinės – per 70 tonų, Trakų – 55 tonas, Švenčionėlių ir Šakių regioniniai padaliniai – po 60 tonų.

Pasak S. Trinkūnaitės-Rimkienės, miško pakraščiuose, prie magistralinių kelių bei miesto teritorijose žmonės palieka didžiulius kiekius buitinių atliekų atsikratydami senos buitinės technikos – šaldytuvų, televizorių, buities rakandų, taip pat statybinių medžiagų, automobilių detalių, drabužių. Pakeitę padangas, neatsakingi vairuotojai senomis padangomis atsikrato išmesdami jas į miškus, taip pat, atokius gamtos kampelius.

Baudos už svetimas šiukšles

Seimo narė A. Gedvilienė ragina gyventojus neatsikratyti šiukšlių kur papuola, o pristatyti jas į sąvartynus, didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles. Jos iš gyventojų dažniausiai nemokamai ar už simbolinį mokestį priima senus baldus, stiklo duženas, įvairią tarą, plastmasę, popierių, buitinius prietaisus, padangas, buityje susidarančias statybines atliekas ir kt.

VMU miškininkai primena, kad paprasčiausias būdas atsikratyti senų padangų – atiduoti jas padangų pardavėjams. Jeigu padangų yra atiduodama tiek pat, kiek perkama, ir jos skirtos to paties tipo transporto priemonei, visi pardavėjai privalo nemokamai iš vairuotojo paimti senas padangas. Tai taip pat galima padaryti automobilių remonto įmonėse: keičiant ten padangas, senosios turi būti priimamos nemokamai. Senas nenaudojamas padangas, iki penkių vienetų, taip pat galima nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

„Paradoksalu – žmonės gali pristatyti šiukšles į sąvartynus, aikšteles, tačiau dalis jų renkasi vežti šiukšles į mišką ir ten jas mesti. O jeigu miške yra vienas šiukšlių maišas, greitai šalia jo atsiranda ir antras, ir trečias. Kai miške atsiranda šiukšlių, greta jų sparčiai auga ir naujos šiukšlių krūvos“, – apgailestavo A. Gedvilienė. Savo privačiame miške dažnas miško savininkas randa piktavalių išverstas šiukšlių krūvas, kurias tvarkyti tenka jiems.

„Bet koks inspektorius gali ateiti ir nubausti, kad tavo žemė prišiukšlinta, nesvarbu, kas tą padarė. Visa atsakomybė perkeliama miško savininkui. Jis tokiose situacijose tampa „kraštinis“, nes jo žemėje atsiranda šiukšlių, ir savininkas įpareigotas jas tvarkyti arba gali būti nubaustas“, – sakė LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

Miškų savininkams tenka sutvarkyti jų miške atsiradusį šiukšlyną, už šiukšlių surinkimą ir išvežimą susimokant iš savo kišenės. „Mes, miško savininkai, stengiamės, kad šiukšlės būtų kuo greičiau pašalinamos, nes galioja „taisyklė“ – šiukšlės traukia šiukšles. Tad nepašalinus piktavalio palikto nedidelio šiukšlių kiekio paskui galima rasti ir nemenką savavališką sąvartynėlį“, – tvirtino A. Gaižutis.

Pasak LMSA pirmininko, net ir sugriežtinus atsakomybę už miškų šiukšlinimą, išliks didelė problema – kaip nustatyti pažeidėją. „Jei šiukšlėse atrandama šiukšlintojo kontaktinių duomenų (išmestoje korespondencijoje, dokumentuose ar kt.), galima atsekti, kas šiukšles išvertė. O jeigu ne jis nebuvo pričiuptas nusikaltimo vietoje? Kaip elgtis miško savininkui? Vaizdo kameras miškuose statyti? Ar vaizdo įrašas bus pripažįstamas kaip įrodymas, ar nekils problemų dėl asmens apsaugos duomenų, kai kamera užfiksuos pažeidėją? Labai gaila, kad vis dar yra besivadovaujančių principu „nepagautas – ne vagis“ ir besirenkančių atsikratyti, ko jiems nereikia, slapta pavėžėjant iki artimiausios pamiškės“, – sakė A. Gaižutis.

Reikia viešinti piktavalius

Šiukšlės miške teršia aplinką, bjauroja kraštovaizdį, o jei nėra surenkamos, irdamos teršia gruntą, gruntinius vandenis, nuodija aplink želiančius augalus.

„Nekenksmingos atliekos laikui bėgant suyra, tačiau tai gali užtrukti kelerius metus ar net dešimtmečius. Paliktose šiukšlėse gali susižeisti laukiniai gyvūnai“, – perspėja A. Gaižutis.

LMSA pirmininko nuomone, visuomenės nepakantumą nederamam elgesiui reikia ugdyti nuo mažens. Tą daryti padeda ir įvairios nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų rengiamos įvairios akcijos, miškų švarinimo talkos.

„Tai, nors ir iš lėto, turi auklėjamąjį poveikį ir pamažu keičia žmonių elgesį. Ypač – jaunesnės kartos, – teigė A. Gaižutis. – Reikia bausti ir būtinai viešinti nustatytus miškus teršiančius piktavalius. Tai veiksminga. Reikia ugdyti pagarbą privačiai nuosavybei, nuolat kalbėti apie padorų elgesį gamtoje.“

Pasak VMU miškininkų, prieš keletą metų, įvedus taros surinkimo sistemą, miškuose žymiai sumažėjo būtent šių šiukšlių – bent kelis kartus mažiau randama stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas.

„Sumažėjus išmetamos taros kiekiams švarioje miško aplinkoje, rečiau kyla ranka išmesti ir kitas šiukšles – miško lankytojai tampa sąmoningesni ir vis dažniau smulkias šiukšles išsiveža su savimi. Visgi dar nemažai atvejų, kai miške yra šiukšlinama“, – teigė VMU atstovė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Artėjant pavasariui, miškininkai ragina žmones būti atsakingus ir atliekų bei senų padangų nevežti į mišką, o pristatyti į tam skirtas vietas. Aplinką šiukšlinančiųjų laukia ne tik administracinės baudos, bet gali būti ir teikiami ieškiniai atlyginti gamtai padarytą žalą, o artimoje ateityje, jei Seimas tam pritars, – ir transporto priemonės konfiskavimas.