Anot jos, Lietuvai derėtų pasimokyti iš Latvijos, kurioje alimentų nemokantis tėvas negali net parduoti buto ar pasinaudoti kitomis valstybės paslaugomis. Vis dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Dainora Urbonaitė įsitikinusi – sankcijos neužtikrintų didesnės išieškomos sumos, nors dabar šis rodiklis siekia tik 4,3 proc.
Skolų išieškoma mažai ir dėl įstatymo spragų
„Skolininkų Lietuvoje šiandien turime apie 35 tūkst. Gavėjų, vaikų, gaunančių Vaikų išlaikymo fondo išmokas, yra apie 23 tūkst. Iš tiesų išieškoma tik apie 4,3 proc. skolininkų išmokų“, – pripažįsta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė D. Urbonaitė.
Ji priduria – tokia didelė skola ir toks mažas išieškomų skolų procentas iš dalies nulemtas 2008 m. priimto įstatymo: „Pagal įstatymą, išieškojimas prasidėjo tik nuo 2012 m. T. y. kai kurie skolininkai net nežinojo, kad yra įtraukti į skolininkų sąrašus. Kitą kartą tie skolininkai netgi mokėdavo alimentus tiesiogiai, ne per antstolius, ir nežinodavo, kad yra skolininkų sąrašuose, o mamai dar papildomai mokama valstybės išmoka.“
D. Urbonaitės aiškinimu, kai mokama Vaikų išlaikymo fondo išmoka, alimentus turinčiam mokėti tėvui skola tik didėja, nes jis turi mokėti 5 proc. delspinigių. Taigi, jei susidarė situacija, kad vienas iš tėvų kitam alimentus mokėjo tiesiogiai, bet apie tai nebuvo informuotas Vaikų išlaikymo fondas, skola vis tiek kaupėsi.
„Kai kuriems skolininkams tos susikaupusios sumos gana nemažos. Įsivaizduokite, kokia skola gali susikaupti nuo 2008 m., kai vidutinė išmoka vienam vaikui per mėnesį – 53 eurai. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko skolininkas nemokėjo arba neinformavo, kad moka dalimis, ne kas mėnesį, o kartą metuose pervesdamas tam tikrą sumą“, – akcentuoja D. Urbonaitė.
SADM atstovės tvirtinimu, išieškoma suma nedidelė ir dėl to, kad už alimentų mokėjimo vengimą numatytos nedidelės sankcijos. Tokiu atveju, sako D. Urboanitė, vienintelis būdas – delspinigiai arba kreipimasis į teismą dėl vengimo išlaikyti vaiką.
„Vis dėlto, jeigu skolininkas sumoka kad ir minimalia sumą kartą per metus, to jau nebegalima vadinti vengimu. Taigi pritaikyti sankcijų Vaikų išlaikymo fondas galimybių nesuteikia. Vyriausybėje prieš porą metų buvo sudaryta darbo grupė, kuri sprendė skolininkų valstybei klausimą. [...] Mano žiniomis, nebuvo nuspręsta naikinti ar taikyti apribojimus kažkokioms valstybės paslaugoms“, – atkreipia dėmesį D. Urboanitė.
Priteisti alimentai laikomi potencialiomis pajamomis
D. Urbonaitė akcentuoja, kad Vaikų išlaikymo fondas Lietuvoje buvo sukurtas būtent pagal Latvijos pavyzdį, tačiau ir ten išieškomų skolininkų procentas nėra itin didelis: „Turėdami gana griežtą antstolių išieškojimo sistemą ir netgi ribodami valstybės paslaugų prieinamumą, jie išieško tik apie 11 proc. Vaikų išlaikymo fondo skolininkų. Gana nedidelė suma grįžta į valstybės biudžetą.“
Vis dėlto Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R. Žemaitė įsitikinusi, kad Vaikų išlaikymo fondas Lietuvoje itin reikalingas: „Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad apskritai tokį fondą turime. Jeigu valstybė nesugeba išieškoti atitinkamos skolos, tai ką daryti tai mamai su vienu ar keliais vaikais?“
R. Žemaitės aiškinimu, kartais pasitaiko situacijų, kad alimentai laikomi potencialiomis pajamomis, todėl prarandama galimybė pretenduoti į mokesčių lengvatas, socialinę paramą ar nemokamą vaiko maitinimą mokykloje.
R. Žemaitės teigimu, būtent dėl šių priežasčių Nacionalinis aktyvių mamų sambūris kovos prieš bandymus uždaryti Vaikų išlaikymo fondą: „Po ekonominės krizės buvo ketinimų ir poreikių taupyti, todėl buvo ketinama naikinti Vaikų išlaikymo fondą, argumentuojant tuo, kad pinigai išmokami, o skolos nedengiamos. Vis dėlto buvo sustota net ir tuo krizės laikotarpiu. Fondas buvo išlaikytas ir buvo pažadėta, jog bus imtasi visų priemonių [...] Matome, kad kol kas išieškoma suma nepadidėjo. Vadinasi, atsakingų tėvų skaičius neauga ir valstybės pastangos nedidėja.“
SADM atstovė: buvo atsižvelgta į „Sodros“ patirtį
SADM atstovė D. Urbonaitienė tikina – Vaikų išlaikymo fondo neketinama naikinti, tačiau skolų išieškojimas turėtų būti perleistas „Sodrai“, nes ši turi daugiau priemonių ir galimybių surasti skolininkus.
„Vaikų išlaikymo fondo administracijai gana sudėtinga gauti tiek duomenis iš registrų, tiek informaciją apie asmenų pajamas. Tai buvo tikrai neefektyvi sistema. Buvo įvertinta, kad „Sodra“ turi didelę skolų išieškojimo patirtį. [...] Tikimės, kad, perdavus šią funkciją „Sodrai“, išieškojimo procentas bus panašus kaip kaimynų, o gal net ir didesnis. Prognozuojame net šiek tiek didesnį“, – sako D. Urbonaitė.
R. Žemaitės teigimu, toks SADM atsakymas Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio netenkina, nes būtina imtis papildomų priemonių, o ne tik perkelti skolų išieškojimą „Sodrai“.
„Mus toks atsakymas tenkintų, jei būtų imtasi visų priemonių, kurias turi mūsų kaimynai. Manome, kad valstybės paslaugų apribojimas gana veiksmingas. [...] Kai žmogus, pavyzdžiui, negali parduoti buto, nes jam nesuteikiama nekilnojamo turto perdavimo pažyma, jis tikrai nori tą skolą greitai susimokėti. Lygiai tokią pačią įtaką, manau, daro tiek vairuotojo pažymėjimo, tiek žvejybos ar medžioklės leidimų, ar kitų valstybės paslaugų apribojimai. Be sankcijų, manau, didesnio išieškojimo neturėsime kad ir kas beadministruotų“, – įsitikinusi R. Žemaitė.
SADM neseniai pranešė, kad Vaikų išlaikymo fondo funkcijas turėtų perimti „Sodra“, kuri išieškotų alimentus iš jų nemokančių tėvų.
Latvijoje nuo balandžio 1 d. alimentų nemokančių tėvų laukia rimtos sankcijos už įsiskolinimą savo vaikams. Iš jų gali būti laikinai atimamas vairuotojo pažymėjimas. Tai privertė dalį tėvų suskubti sužinoti, kaip padengti įsipareigojimą savo vaikams.