Šia proga trečiadienį buvo surengti penkių pretendentų – Arvydo Anušausko, Valdo Benkunsko, Mykolo Majausko, Kęstučio Masiulio ir Stasio Šedbaro – debatai.
Iš pradžių kandidatai aptarė, kaip įsivaizduoja Vilnių po dvidešimties metų. Tačiau šiuo klausimu kandidatai vengė konkretumo. Pavyzdžiui, Seimo narys A. Anušauskas kalbėjo, kad po dviejų dešimtmečių įsivaizduoja sostinę, įsikūrusią šalia laisvos Baltarusijos ir bus viso regiono centras, turintis puikų susisiekimą su Europa. Politiko teigimu, sostinė turi būti patogi miestiečiams.
Šiuo metu savivaldybės taryboje dirbantis V. Benkunskas pabrėžė, kad pirmiausia reikia išspręsti dabartines finansines miesto problemas. Kitas aspektas, kad seniūnai, jo nuomone, turi būti renkami tiesiogiai bei galbūt būtų savivaldybės tarybos nariai. Jis taip pat pabrėžė, kad po dvidešimt metų Vilniuje tikriausiai bus pertvarkytas švietimo tinklas.
Buvęs premjero patarėjas M. Majauskas daugiausia kalbėjo apie perpildytų lopšelių-darželių problemą ir žemus vaikų auklėtojų atlyginimus. Seimo narys K. Masiulis savo ruožtu norėtų, kad po tiek laiko Vilnius pralenktų Rygą, Varšuvą ir Minską. Jo nuomone, Vilniuje turėtų veikti metro.
Seimo narys S. Šedbaras svarstė, kad po tiek metų sostinėje bus puikūs stadionai ir baseinai. „Labiausiai noriu, kad Vilnius liktų laisvės miestas", - sakė politikas.
Su kuo kurtų koalicijas?
Paklausti, su kuo laimėję rinkimus sudarinėtų koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, konservatoriai atsakinėjo nevienodai. A. Anušauskas aiškino, kad šūkis „bankrutuok su Artūru Zuoku“ jam nepriimtinas. Nors jis nepasakė tiesiai, bet leido suprasti, kad koalicija su dabartiniu meru ir jo partija jam būtų nepriimtina. Tačiau politikas manė, kad toks klausimas per ankstyvas.
„Meškos kailį turėtume dalintis, kai ir lokys bus nušautas“, - teigė A. Anušauskas, bet pridūrė, kad pirmenybę teiktų dešiniųjų partijų koalicijoms.
Panašiai kalbėjo ir V. Benkunskas, kuris pabrėžė, jog per Europos Parlamento rinkimus Vilniuje dešiniosios partijos pasirodė gerai. Politikas teigė, kad į savo komandą kviestų ir Liberalų sąjūdio kandidatą į merus Remigijus Šimašių.
M. Majauskas svarstė, kad koalicijas reikia dėlioti svarstant plačiau, tačiau siūlė galvoti, kad konservatoriai į rinkimus eis taip, kad nereikės jokių koalicijų.
Tačiau su tuo nesutiko K. Masiulis, kuris ilgus metus yra dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje. Politiko teigimu, jam teko formuoti dvi koalicijas. Pasak K. Masiulio, koaliciją jis sudarytų su tais, kurie tuo metu bus švarūs ir nelakstys pas Andrių Janukonį.
Vis tik K. Masiulis nenorėtų, kad partijos pirmininkas Andrius Kubilius nurodinėtų, su kuo sudaryti koaliciją Vilniaus mieste galima, su kuo – negalima. Viena jėgų, su kuria galima šnekėtis, K. Masiulis įvardijo Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Jo teigimu, šioje partijoje dirba katalikai, patikimi partneriai. Gerų žmonių, jo nuomone, yra taip pat „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje.
S. Šedbaras savo ruožtu griežtai nukirto, kad koalicijų tikrai nesudarytų su asmenimis, kurie vaikšto prisisegę Georgijaus juostelę. Tokia juostele, kuria pastaruoju metu mėgsta puoštis prorusiški separatistai Ukrainoje, Lietuvoje buvo pasidabinęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
M. Majauskas gėdijosi prašyti kompensacijų už šildymą
Dar viena aptariama problema buvo šilumos kainos, nors šiais metais dėl sumažėjusių gamtinių dujų kainų ir Vyriausybės apsisprendimo nemažinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centralizuotam šildymui šilumos kaina turėtų šiek tiek mažėti.
„Mes su žmona gyvename Senamiestyje senos statybos name, žiemą gauname sąskaitą apie 700-800 litų. Dirbant Vyriausybėje tai buvo arti 20 proc. ribos, todėl aš jau galėjau kreiptis į savivaldybę paramos. Bet to nedariau, nežinau, gal iš gėdos jausmo", - pasiguodė vienas iš pretendentų į merus M. Majauskas.
Politikas sako tuo metu pradėjęs galvoti apie Vilniaus miesto šilumos ūkio problemas ir supratęs, kad Vilniui reikia naujo Arvydo Sekmoko ir Andriaus Kubiliaus – kitaip tariant, anot jo, reikia išvalyti miestą nuo oligarchų ir sukurti konkurenciją.
K. Masiulis svarstė, kad Lietuvos Seimas turėtų kontroliuoti biokuro rinką, nes savivaldybės įmonės viena iš kitos perka biokurą, todėl nevyksta jokia konkurencija.
S. Šedbaras teigė, kad apskritai reikia galvoti apie šilumos ūkio valdymo formos pakeitimą. Jo nuomone, tai neturi būti pelno siekimas, o miestiečiams būtinos paslaugos suteikimas.
A. Anušauskas pabrėžė, kad jo butas mažesnis, todėl jis mažiau moka už šildymą nei M. Majauskas. Tačiau politikas pabrėžė, kad Vilnije laiku nebuvo padarytos investicijos, todėl traukinys ir nuvažiavo.
V. Benkunskas kalbėjo, kad šilumos tinklų nuoma nė vienoje savivaldybėje nepasiteisino. Jo nuomone, veikti reikia dviem scenarijais: arba Vyriausybė paskelbia, kad Vilniaus šilumos tinlai pereina į Vyriausybės rankas, arba savivaldybė turi tai padaryti pati.
Pasiūlymai dėl darželių stokos
Pretendentai tapti konservatorių kandidatu į merus taip pat diskutavo apie lopšelių-darželių trūkumo Vilniuje bėdas, mat vaikus auginančios vilniečių šeimos nuolat turi sukti galvą, kaip gauti vietą savo atžalai.
K. Masiulis teigė, kad vieno vaiko išlaikymas per metus darželyje iš viso kainuoja apie 10 tūkst. litų. Jo teigimu, valstybės skiriami pinigai darželiams yra iš fantastikos srities. Politikas siūlė apgalvoti galimybę įvesti „krepšelius" ir sudaryti sąlygas mamoms pasiimti valstybės pinigus ir pačioms auginti vaikus bei galbūt net prižiūrėti kaimynės atžalas.
„Kodėl taip negalima daryti? Taip būtų pigiau", - sakė K. Masiulis, pridurdamas, kad šiuo metu pusė tėvų gauna valstybės paramą išlaikyti vaikus, nes patenka į darželius, o kita pusė negauna.
Parlamentaras S. Šedbaras teigė susiduriantis su šia problema tiesiogiai, nes žmona dirba darželyje. Jo manymu, darželius reikia projektuoti kartu su naujų rajonų statybomis, esą tai reikia pasiūlyti statybų bendrovėms.
A. Anušauskas pabrėžė, kad daugiausia vaikų gimsta senuosiuose miesto rajonuose. Jis sutiko, kad galima būtų sujungti verslo ir savivaldybės pastangas. V. Benkunskas siūlė peržiūrėti dabartinį ikimokyklinių įstaigų tinką, statyti naujus darželius.
„Kai kas renkasi avialinijas, o mes už tuos 30 mln. litų, kuriuos A. Zuokas ištaškė avialinijoms, per dvejus metus pastatytume du darželius", - teigė politikas.
Jis taip pat siūlė laisvą darželių „krepšelių" judėjimą.
M. Majauskas savo ruožtu aiškino, kad vaikai yra svarbiausias dalykas, todėl „darželių trūkti negali". „Nesvarbu, 10 milijonų ar 200 trilijonų - darželių vaikams trūkti negali", - sakė buvęs A. Kubiliaus patarėjas.
Stipriausi kandidatai atsisakė
DELFI primena, kad Vilniaus skyrių sueiga buvo patvirtinusi kandidatų sąrašo lyderį į savivaldybės tarybą. Juo tapo Seimo narys Mantas Adomėnas. Seimui įteisinus tiesioginius merų rinkimus kurį laiką manyta, kad parlamentaras bus ir konservatorių kandidatas į sostinės mero postą, tačiau partijos vadovybė ieškojo kitų kandidatų.
Konservatorių pasiūlymo tapti merais sulaukė buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė M. Dargužaitė, SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė, tačiau visi šie žmonės atsisakė galimybės dalyvauti rinkimuose.
Konservatorių prezidiumas tuomet pats įvardijo potencialius kandidatus į merus – buvusį premjero patarėją M. Majauską, parlamentarus S. Šedbarą, A. Anušauską, V. Benkunską, Paulių Saudargą, politologą Lauryną Kasčiūną. Įvardinta ir buvusios europarlamentarės Laimos Andrikienės pavardė, tačiau P. Saudargas, L. Kasčiūnas ir L. Andrikienė siūlymo atsisakė.
M. Adomėnas iš rinkimų pasitraukė, kai partijos kolegos pareiškė nepasitenkinimą dėl jo susitikimo su pagrindiniu rinkimų priešininku, dabartiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku.
Konservatorių kandidatas į sostinės merus bus renkamas lapkričio 7–8 dienomis. Balsavime galės dalyvauti daugiau nei 2 tūkstančiai Vilniaus skyrių narių.
include ('/www/htdocs/delfi/includes/poll/mero-rinkimai-2014-2.inc')?>