„Lietuva privalo nesikuklinti, nes D. Grybauskaitė viešai prieinamuose šaltiniuose yra išskiriama kaip viena realių kandidačių. Jos požiūris į regioninę saugumo ir užsienio politiką, patirtis ES komisijoje ir bendri nuopelnai Europos politikai yra pripažįstami tarptautiniu mastu (2013 m. Acheno katedroje įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas). Prezidentės galimybes sustiprina tai, kad Ji nėra savęs priskyrusi nei vienai politinei Europos šeimai, jos naudai yra ir geografinis dėmuo (Rytų/Centrinė) Europa bei taip šiandien plačiai adoruojama lyčių lygybė“, – feisbuke rašė A. Ažubalis.
Parlamentaras teigė esąs įsitikinęs, kad nacionalinė vienybė šiuo klausimu gali tapti ir Europos vienybe, sprendžiant, kas bus naujasis NATO vadovas.
„Taigi Lietuvos diplomatinė tarnyba privalo labai stipriai ir vieningai padirbėti, nes iki 2022 m. rugsėjo laiko liko nedaug (tada turi būti patvirtinta naujo GS kandidatūra), kad 2023 metais Lietuva galėtų didžiuotis ne tik organizuojamu NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, bet ir mūsų tautos atstove NATO generalinės sekretorės pareigose“, – rašė A. Ažubalis.
Kartu parlamentaras savo įraše kvietė susipažinti su kitais viešumoje aptariamais kandidatais į NATO generalinio sekretoriaus postą:
„1. Kersti Kaljulaid: Estijos prezidentė neseniai baigė nesėkmingą kampaniją, siekiant tapti EBPO generaline sekretore. Verta atkreipti dėmesį, kad ji 12 metų dirbo ES Audito rūmuose.
2. Kolinda Grabar-Kitarović: Kroatijos prezidentė nuo 2015 iki 2020 metų. 2011 – 2014 metais yra dirbusi NATO generalinio sekretoriaus padėjėja viešosios diplomatijos srityje. Skeptiškai vertinama dėl jos pastebėto prielankumo Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu per 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą.
3. Klaus Iohannis: Rumunijos prezidentas. Nors yra minimas kaip galimas kandidatas. Giriamas už tai, kad jo valdymo metu Rumunijai pavyko įgyvendinti NATO įsipareigojimus – skirti 2 proc. nuo BVP gynybai.
4. Dominykas Rabas: Buvęs valstybės užsienio reikalų ministras, neseniai premjero B. Jonsono „pastumtas“ į valstybės teisingumo sekretorius, kas yra apžvalgininkų vertinama kaip žemesnė pozicija. Šį žmogų buvusi premjerė T. May paskyrė vadovauti deryboms dėl britų pasitraukimo iš ES, tačiau Bendruomenių rūmams nepritarus pirminiam pasitraukimo sutarties variantui, jis atsistatydino.
5. Kiti aptarinėjami kandidatai: Olandijos ilgametis ministras pirmininkas Markas Rutte ir buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė, buvusi ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.“
Minima tarp galimų kandidatų
D. Grybauskaitės pavardė tarp galimų kandidatų pakeisti dabartinį norvegą Jensą Stoltenbergą buvo paminėta dar liepą portalo „Politico„parengtoje publikacijoje, primena „Delfi“.
Jensas Stoltenbergas – buvęs Norvegijos ministras pirmininkas. Nuo 2014 m. spalio jis ėjo vyriausiojo NATO vadovo pareigas.
Sąjungininkai jo sutartį pratęsė iki 2022 m. rugsėjo mėnesio – NATO vadovu jis bus dar kiek ilgiau nei metus. NATO būstinėje oficialios diskusijos dar tik prasidėjo; manoma, kad J. Stoltenbergo įpėdinis bus pristatytas kitų metų pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje Madride vyksiančiame NATO lyderių aukščiausiojo lygio susitikime.
Šiuo metu trimis perspektyviausiais kandidatais į NATO lyderio postą įvardijami D. Grybauskaitė, Estijos prezidentė K. Kaljulaid ir K. Grabar-Kitarovič. K. Grabar-Kitarovič 2015–2020 m. buvo pirma Kroatijos prezidentė moteris. Ji jau turi darbo NATO patirties – 2011–2014 m. dirbo NATO generalinės sekretorės padėjėja viešajai diplomatijai.
Nepaisant kritikos dėl politinių pažiūrų ir 2019 m. nelaimėtų šalies prezidento rinkimų, jos autobiografija – viena įspūdingiausių iš visų potencialių kandidatų į NATO vadovus, rašoma „Politico“. K. Grabar-Kitarovič yra buvusi Kroatijos Europos ir užsienio reikalų ministre, daug prisidėjo, kad šalis taptų ES ir NATO nare. 2008–2011 m. ji buvo Kroatijos ambasadore JAV, tuo metu, kaip rašoma „Politiko“, užmezgė tvirtų santykių Vašingtone, o tai turės svarios įtakos NATO sprendimui.