Tokį Baudžiamojo proceso kodekso papildymo projektą įregistravo Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Balsys, šios frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė ir kiti šios frakcijos nariai.
Jų nuomone, įteisinus galimybę aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą, būtų užtikrinta aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų greitesnis nutraukimas bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymas, jų patraukimas teisinėn atsakomybėn.
„Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, nors ir priimami įstatymai, stiprinantys aplinkos apsaugos kontrolę, vis tiek negalės operatyviai reaguoti į skundus apie daromą didelę žalą aplinkai be kitų institucijų įsikišimo. Kai reikia išsiaiškinti, ar taršių objektų veikla yra neteisėta, aplinkos apsaugos pareigūnai turi kreiptis į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas, nes neturi įgaliojimų vykdyti savarankiško tyrimo. Įteisinus galimybę aplinkos apsaugos pareigūnams atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnai galėtų operatyviau reaguoti į pažeidimus, juos nutraukti, nustatyti kaltuosius bei patraukti juos teisinei atsakomybei. Tokią teisę Aplinkos apsaugos departamento direktorius suteiktų įgaliotiems, visas tam reikalingas kompetencijas turintiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams“, – sako L. Balsys.
Galiojantis Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai bei Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai.