Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pataisas įregistravusios parlamentarės siūlo, kad šalpos pensija sudarytų ne mažiau kaip 76 procentus, o valstybės remiamos pajamos – 70 procentų praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio.
Seimo narės sako, kad šiuo metu šalpos pensija ir valstybės remiamos pajamos tesudaro pusę sumos, reikalingos asmens būtiniausiems poreikiams (maistui, vaistams, higienos priemonėms ir pan.).
„Minimalių vartojimo poreikių dydis laikomas absoliutaus skurdo riba. Vadinasi, šalpos pensiją gaunantis žmogus pasmerkiamas gyventi dvigubai skurdžiau nei absoliutaus skurdo riba, ar jis tuomet turėtų valgyti kas antrą dieną? Nemažai šalpos pensijų gavėjų yra neįgalius vaikus auginusios mamos, nesukaupusios darbo stažo, – ar tokiu būdu jas valstybė baudžia antrą kartą?“ – klausia viena iš pataisos iniciatorių Seimo narė D. Šakalienė.
„Akivaizdu, kad neįmanoma išgyventi už sumą, kuri tesudaro pusę minimalių vartojimo poreikių dydžio. Jeigu valstybė nenori stumti žmonių į skurdą, tai būtina pakelti ir šalpos pensijas, ir valstybės remiamas pajamas bent iki 76 ir 70 procentų, ateityje turint tikslą pasiekti 90 procentų minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tai būtų efektyvi priemonė nepriteklių patiriančių asmenų atžvilgiu ir neiškreiptų jų paskatų integruotis į darbo rinką“, – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė R. Budbergytė.
Minimalių vartojimo poreikių dydį kasmet apskaičiuoja ir nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šalpos pensijos mokamos žmonėms su negalia nuo vaikystės ir žmonėms, kurie nėra sukaupę stažo (pavyzdžiui, neįgalieji ar neįgalius artimuosius slaugę žmonės).
Siūloma, kad šių metų gegužę įregistruotos įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 56 procentus, o valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio.