Ji įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam įstatymui, kuriuo 2019 metams nustatomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.
Pasak parlamentarės, Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte buvo siūloma ateinantiems metams tiesiog įtvirtinti 2018 metais galiojusį bazinį dydį, perskaičiuojant jį pagal darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimo metu naudojamą koeficientą. Opozicijos politikams sukėlė nerimą toks matematinis perskaičiavimas, nes tai užšaldytų valstybės tarnautojų atlyginimus dar vieneriems metams.
Pareiginės algos bazinis dydis dėl 2008 metų krizės buvo sumažintas ir įšaldytas 9 metams. Pasak G. Skaistės, praėjusiais metais valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis pakeltas buvo vos 1,5 proc., kai metinė infliacija 2017 metais siekė 3,9 proc.
„Valstybės tarnautojų darbo užmokestis tapo nekonkurencingu, lyginant su privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimu. Kvalifikuoti specialistai palieka valstybės tarnybą, naujų pritraukti nepavyksta, todėl nukenčia viešųjų paslaugų kokybė. Manau, kad oraus atlygio dirbančiam žmogui užtikrinimas turi būti visų mūsų prioritetas“, - sakė G. Skaistė.
Ji primena, kad tvirtinant praėjusių metų biudžetą, Seimas protokoliniu nutarimu išreiškė valią iki 2020 m. atstatyti dėl finansinės krizės sumažintą valstybės tarnautojų algos bazinį dydį, kad jis siektų 142 eurus (padauginus iš perskaičiavimo koeficiento 1,289 būtų 183,04 Eur). Tačiau, anot parlamentarės, Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte apie tai nekalbama.
„Atsižvelgiant į išsakytą Seimo poziciją dėl pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo į prieškrizinį lygį, bei Lietuvos ekonominės raidos teigiamas tendencijas ir vidutinio darbo užmokesčio augimą 8,4 proc. (2017 m.) siūlau bent 5 proc. iki 180 eurų padidinti ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį“, - teigė G. Skaistė.