„Užsienyje gyvena apie 260 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai apie 9 proc. visų piliečių, tačiau iki šiol jie mažai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtina stiprinti emigrantų ir parlamento ryšius, o vienas iš efektyviausių būdų yra įsteigti užsienyje gyvenančių piliečių rinkimų apygardą, kad būtų išrinktas užsienio lietuvių atstovas. Taip yra Kroatijoje, kur renkami 3 parlamentarai iš 140, ar Portugalijoje, kur renkami 4 nariai iš 230. Vienas atstovas galėtų būti renkamas ir Lietuvai, o šalyje liktų 70 vienmandačių apygardų, vietoj dabar esančių 71“, - teigia parlamentarai.
Iki šiol įstatymas numatė, kad kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą. Pasak Seimo narių, dėl to šioje apygardoje rinkėjų skaičius būna gerokai didesnis nei kitur Lietuvoje.
„Užsienio lietuviai nėra atitrūkę nuo Lietuvos, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos į Tėvynę, apie 1,5 mlrd. eurų per metus ir didėjantis grįžtančiųjų gyventi skaičius. Lygiai tą patį sako ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri prašo atskiros apygardos, kurios įsteigimas būtų paskatinimas aktyviau dalyvauti Tėvynės gyvenime“, - argumentavo K. Masiulis.
2012 m. Seimo rinkimuose balsavo 13 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, 2016 m. - jau 16 tūkst.