Vis dėlto, anot Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, panašu, kad Lietuva pamiršo, jog direktyvos tikslas – ne geriau eksploatuoti žmones darbo rinkoje, o mažinti lyčių nelygybę. Specialistė įžvelgia siūlomų modelių spragų, kurios gali turėti priešingą efektą, – vyrai nebus skatinami savarankiškai prižiūrėti vaikų, o moterys ne tik negrįš į darbus, bet taps dar labiau priklausomos nuo sutuoktinio ar partnerio.
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsitikinusi, kad dabar pasiūlyti ir visuomenei pateikti variantai kaip tik skatins tėčius imti vaiko priežiūros atostogas, nes tuo metu pasirinkus dirbti išmoka mažėtų, o nusprendus atostogų nepasiimti sutrumpėtų bendras vaiko priežiūros laikas šeimai.
Nemato jokio žingsnio į priekį
„Delfi“ primena, kad SADM pasiūlė du modelius, kaip ketinama keisti vaiko priežiūros atostogų tvarką. Pagal abu juos dviejų mokamų vaiko priežiūros mėnesių kitam partneriui negalėtų perleisti nei mama, nei tėtis. Likusį atostogų laiką šeima galėtų dalytis savo nuožiūra.
Kaip nurodoma siūlomuose variantuose, per du tėčio ir mamos mėnesius būtų galima dirbti, tačiau tokiu atveju išmoka mažėtų tiek, kiek asmuo užsidirba. Kitaip tariant, jeigu, pavyzdžiui, tėtis gautų visą jam įprastą darbo užmokestį, vaiko priežiūros išmoka jam nepriklausytų.
Būtent ši nuostata kliūva M. Jankauskaitei. Specialistė stebisi, kad nors tokių pokyčių tikslas yra įtraukti tėvus į vaikų auginimą, jiems iš karto pasakoma, jog tuo metu lieka galimybė ir dirbti.
„Vadinasi, vyrai galės dirbti paėmę tas atostogas, o mamos galės likti namuose, nedirbti, bet oficialiai jos negalės gauti išmokos, nes tas išmokas gaus tėtis. Aš manau, kad čia nėra jokio žingsnio į priekį, tai – labai liūdna praktika“, – stebėjosi pašnekovė.
Lyčių lygybės specialistė įsitikinusi, kad tie tėčiai, kurie vaiko nenorės prižiūrėti, ras būdų, kaip apeiti sistemą ir atostogas įforminti tik formaliai, nors iš tikrųjų tuo metu tęs darbus.
„Tarsi kuriamas lankstumas, bet iš tikrųjų de facto yra kuriama tokia situacija, kai vyrai nebus skatinami imti tų dviejų mėnesių atostogų. Arba jie formaliai tą padarys ir mes turėsime labai gražius skaičius“, – sakė M. Jankauskaitė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad pagal statistiką ir dabar Lietuvoje nemažai vyrų eina vaiko priežiūros atostogų. Šis skaičius, pabrėžė ji, išauga dėl antrųjų vaiko priežiūros metų, kai tėčiai gali gauti ir išmoką, ir darbo užmokestį tuo pačiu metu. M. Jankauskaitės teigimu, dalis šeimų nė neslepia, jog taip tiesiog labiau apsimoka.
„Neapsigaukime, kad mes popieriuje turime labai gerus skaičius, jie daugeliu atveju neatspindi tikrosios situacijos. Tie vyrų, išeinančių į vaiko priežiūros atostogas, skaičiai išauga dėl antrųjų metų. Specialistai sako, jog labai dažnai taikoma ta schema, kad formaliai vyrai išeina, bet kadangi leidžiama dirbti, jie toliau dirba ir gauna išmokas. O moteris faktiškai lieka be jokių pinigų. Turint galvoje, kokie Lietuvoje yra smurto mastai prieš moteris, tai ką reiškia? Kad tu du mėnesius lieki be jokių savo pajamų? Vadinasi, ta schema neskatina grįžti į darbo rinką, ji kaip ir atima galimybę turėti savo pinigų, nepriklausyti nuo partnerio. Tai yra labai blogai, didinama moterų priklausomybė nuo partnerio“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Dirbti neapsimokės, nes dėl to mažėtų išmoka
Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė aiškina, kad fiktyviai pasiimti vaiko priežiūros atostogų šį kartą tėčiai negalės.
„Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, kurių du būtų skiriami mamai ir du – tėčiui, vaiko priežiūros išmoka siektų 78 proc. nuo atlyginimo popieriuje 100,54 proc. nuo atlyginimo į rankas.
Šių mėnesių metu tiek tėčiai, tiek mamos skatinami likti su vaiku, nes bet koks uždarbis dirbant netaptų papildomomis pajamomis šeimai, mat sumažintų išmoką. Lygiai taip pat yra šiuo metu, kai vaikas prižiūrimas metus arba iki sukanka vieni.
Liaudiškai tariant, tai reiškia, kad neperleidžiamų mėnesių metu mamos ir tėčiai dirbti negalėtų. Tikėtina, ekspertas netiksliai suprato modelį“, – į pateiktą kritiką atsakė ji.
E. Samoškaitė pateikė ir konkretų pavyzdį: „Jeigu, tarkime, išmoka siekia 900 eurų, o tėtis uždirba iš individualios veiklos 100 eurų, tai išmoka sumažės iki 800 eurų ir bendros šeimos pajamos sieks tą patį lygį. Taip pat yra ir šiuo metu, kai vaikas prižiūrimas metus arba iki sukanka vieni.
Kitaip tariant, neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, kurių du tektų mamai ir du – tėčiui, labiau skatinama prižiūrėti mažylį, bet ne dirbti. Kitais mėnesiais papildomas uždarbis iki buvusios algos lygio niekaip nepaveiktų išmokos ir papildomai užsidirbti sąlygos būtų geresnės nei dabar, lyginant su pirmaisiais vaiko priežiūros metais.“
Ministro atstovė pabrėžė, kad neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių niekaip negalima lyginti su dabar galiojančia tvarka antraisiais vaiko priežiūros metais.
„Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai išsiskiria tuo, kad jie negali būti perleisti sutuoktiniui ar partneriui. Todėl negali susiklostyti tokia situacija, kaip šiuo metu antraisiais priežiūros metais, nes antrieji priežiūros metai pagal galiojančią sistemą leidžia ir gauti visą išmoką, ir dirbti, todėl dalis vyrų yra linkę dirbti bei gauti išmoką, o mažylius vis tiek prižiūri mamos.
Siūloma sistema per du mėnesius, skirtus tėčiui, leistų gauti arba išmoką, arba atlyginimą – tai skatintų juos rinktis arba iš tiesų prižiūrėti vaiką, arba dirbti. Neliktų „pilkosios zonos“, – kokia tvarka galiotų, aiškina E. Samoškaitė.
Siūlomą sistemą vadina labai bloga
M. Jankauskaitė įžvelgė ir dar vieną siūlomų pokyčių trūkumą – net tuo atveju, jei tėtis iš tiesų dviem mėnesiams liktų su vaiku namuose, didelė tikimybė, kad kartu su juo būtų ir moteris, nors už tai jai ir nebus mokama išmoka.
„Iš tikrųjų mes tik dar labiau įtvirtinsime jau ir taip pas mus egzistuojančią nuostatą, kad tai yra moterų atsakomybė, nes vaiką prižiūrėti tiesiog turi turėti įgūdžių. Jeigu mes imtume 18 mėnesių schemą, tai 16 mėnesių mama pabuvo su vaiku ir dabar tėtis pasiima tuos du mėnesius. Turbūt čia nereikia aiškinti, kas bus pagrindinis asmuo, kuris prižiūrės vaiką. Vis tiek tai bus mama, o tėtis geriausiu atveju bus pagalbininkas. Esmė yra, kad jis taptų lygiaverčiu suaugusiu asmeniu, kuris pasirūpina vaikais. Todėl man šitas aspektas yra ne kritikuotinas, tai – tiesiog blogai. Labai blogai“, – teigė M. Jankauskaitė.
Specialistė pabrėžė, kad vyrai turi suprasti, jog jų pareiga nėra rūpintis vien tik materialine gerove, kad vaiko priežiūra ir emocinio ryšio kūrimas – ne mažiau svarbus uždavinys.
Paklausta, ko reikėtų, jog toks instrumentas veiktų idealiai, M. Jankauskaitė tikina, kad tėvai su atžalomis turėtų likti vieni ir prižiūrėti juos savarankiškai, o mamos iš tiesų būtų paskatintos grįžti į darbo rinką.
„Čia nėra jokia naujiena. Skandinavai tą turi. Pavyzdžiui, islandų įstatymas savo laiku buvo laikomas pačiu pažangiausiu, galbūt net radikaliausiu. Valstybės mokami devyni mėnesiai, paskui, man atrodo, jie išsaugo iki 12 mėnesių, buvo skeliami į tris dalis ir buvo labai aiškiai pasakyta – trečdalis yra mamos, ji jų niekam negali perleisti, trečdalis yra tėčio ir dar dėl vieno trečdalio pora gali nutarti, kaip jie dalijasi. Bet iš esmės valstybė skatino, kad ir tas likęs trečdalis būtų dalijamas pusiau“, – pavyzdį pateikė M. Jankauskaitė.
Vis dėlto, anot E. Samoškaitės, mamai galimybė būti namuose tuo laikotarpiu, kai vaiko priežiūros atostogose bus vyras, paliekama siekiant spręsti žindomų mažylių klausimą.
„Kai vaiką prižiūri ir išmoką gauna tėtis, mama išmokos negauna ir gali grįžti į darbą arba likti su šeima, tik be išmokos. Tokia nuostata pasirinkta norint atsižvelgti ir į moterų, kurios krūtimi maitina vaikus ilgiau, interesus“, – patikino ji.
Vaikus prižiūrintys vyrai gyvena ilgiau
Lygių galimybių ekspertė kartu abejojo, ar net ir tais atvejais, kai tėčiai iš tiesų savarankiškai du mėnesius prižiūrės vaikus, bus pasiektas norimas rezultatas.
„Turėtų būti bent keturi mėnesiai, kad įvyktų mentaliteto pasikeitimas“, – įsitikinusi M. Jankauskaitė.
„Austrai buvo atlikę analizę, kuri parodė labai įdomų dalyką, – iš esmės nėra skirtumo, dėl kokių priežasčių vyras išeina vaiko priežiūros atostogų, tačiau labai svarbu, kiek ilgai jis pabūna su vaiku savarankiškai. Kuo tas pabuvimas su vaiku ilgesnis, tuo, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, poveikis vyrams pozityvesnis. Tada susiformuoja rūpestingojo vyriškumo pamatai, vyras pradeda suvokti, ką reiškia būti tėčiu. Jis nebėra tas mamos pagalbininkas, kai žmona sąrašą sudaro ir lieka tik sudėlioti varneles, ką padarei ir ko nepadarei. Tiesiog pats tą vaiką pajunti, suvoki, ką turi daryti, prisiimi atsakomybę. Savęs jau nebetraktuoji kaip „tėvas numeris 2“, – kokia gali būti tokio vyrus į vaiko priežiūrą įtraukiančio mechanizmo nauda, aiškino pašnekovė.
Jeigu sistema veiktų tinkamai, anot jos, naudų valstybei būtų ir daugiau. Pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, jog vaikus prižiūrintys vyrai pradeda labiau rūpintis savo sveikata.
„Švedai yra atlikę įdomią analizę ir pastebėję tokią tendenciją, kad tų vyrų, kurie buvo vaiko priežiūros atostogose, gyvenimo trukmė ilgesnė negu tų, kurie nebuvo išėję vaiko priežiūros atostogų. Vienas iš paaiškinimų kodėl – suveikia toks labai įdomus psichologinis mechanizmas. Pasirodo, tie žmonės, kuriems yra pavesta rūpintis kitais asmenimis, šeimos nariais, pradeda labiau rūpintis savo sveikata.
Mes ir Lietuvoje matome tą tendenciją, kad vyrai labai vangiai profilaktiškai eina tikrintis sveikatos, nes čia, suprask, nevyriška. Jie visi čia pas mus ąžuolai ir neserga, tik paskui juos kojomis į priekį išneša nesulaukus 40 metų“, – pastebėjo specialistė.
Mažėja smurto, keičiasi požiūris
M. Jankauskaitės teigimu, kai kuriose šalyse pastebėta, kad vyrų įsitraukimas į vaikų priežiūrą, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, padeda sumažinti ir smurto prieš moteris mastą.
„Jeigu kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, tai aktyvesnis vyro įsitraukimas į vaiko priežiūrą, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, traktuojamas kaip smurto prieš moteris mažinimo priemonė. Keičiasi tas santykis poroje, jie tada daugiau dalijasi, yra daugiau partnerystės. Tai – labai didelė nauda sistemiškai ir struktūriškai“, – tikino ji.
Anot pašnekovės, dabar vyrai dažnai vaiko priežiūros atostogų eiti nenori ir dėl vyraujančių nuostatų, esą tai nevyriška. Tačiau įtvirtinus tai įstatymu tarsi nelieka asmeninės atsakomybės.
„Kodėl islandai arba tiesiog šiauriečiai įvedė vadinamąsias kvotas? Pamatė, jog keisti kultūrines normas labai sudėtinga. Tada ir atsirado ta idėja, kad galima tai padaryti per įstatymą, jis sako: nesvarbu, ar tau tai yra komfortas, ar ne, jeigu išeisi, tavo vaikas gaus papildomus tris mėnesius. Kūdikiui tai yra daug.
Kai atsirado tas įstatymo imperatyvas, tai kaip ir neliko vyrams asmeninės atsakomybės, neva tu laužai tradicinį lyčių stereotipą. Tada tarsi nebelieka preteksto kitiems tavęs badyti pirštu, koks tu čia vyras, kas negerai su tavo moterimi, kad tu vaiką prižiūri, o ji karjerą daro. Ne, toks yra įstatymas. Ir kai taip pradeda daryti masė vyrų, pavyzdžiui, Islandijoje tų atostogų išeina 95 proc. vyrų, šitai jau tampa normalu“, – kaip turėtų veikti sistema, aiškino M. Jankauskaitė.
„Tai štai, kiek visko galėtų būti, jei normaliai sutvarkytų tą schemą. Man tai čia dabar kaip kažkoks išsityčiojimas iš idėjos“, – apibendrino pašnekovė.
„Delfi“ primena, kad balsuoti už labiau patinkantį vaiko priežiūros atostogų modelį visi šalies gyventojai gali iki liepos 15 d. Jei visuomenė bus aktyvi, SADM neatmeta galimybės šį terminą pratęsti.