Prokuratūros atstovas paaiškino motyvus
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintas Ivanauskas teigė, jog imtis pokyčių nuspręsta dėl praktinių aspektų.
„Pradėti norėčiau nuo to, kad visas šitas projektas, kuris dabar yra pateiktas Seimui, jo parengimas susiklostė žvelgiant į mūsų praktinę pusę, taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Ir į tam tikras problematikas, su kuriomis susidūrėme, nagrinėdami skundus dėl pažeistų, ar neva pažeistų žmogaus teisių, taikant Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Įgalioti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengėme tam tikrą projektą, atsižvelgdami tiek į europinę praktiką, tiek į Europos žmogaus teisių teismo teisminę praktiką. Projektas bent jau mums atrodo maksimaliai suderintas ir proporcingai užtikrinant žmogaus teises ir galimybes apsaugoti savo asmens duomenis, ir valstybės interesus – visuomenę apsaugoti nuo nusikaltimų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas.
Jo teigimu, tai, kad įstatyme aiškiai nebuvo pritaikyti asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus.
„Šita norma buvo įrašyta ir į žvalgybos įstatymo projektą atskiru straipsniu būtent dėl asmens duomenų apsaugos ir galimybės apginti savo teises, taikant kriminalinę žvalgybą. Nepriklausomai nuo to, ar buvo jo atžvilgiu pritaikyta ta kriminalinė žvalgyba, ar nebuvo, bet galimybės jam kreiptis, sužinoti, galimybė, kad objektus teismas išnagrinėtų ir padėtų galutinį tašką – ar buvo pažeistos teisės.
Tuo pačiu numatomas ir kompensavimo mechanizmas, jeigu būtų nustatyta, kad teisės buvo pažeistos“, – Žinių radijo eteryje tikino generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas.
Kukaitis: žmogaus teisės lieka pažeistos
Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis savo ruožtu teigė, jog ketinimai neatsispindi siūlomame teisės akte.
„Ketinimai ir mintys gal yra geros, bet tai visiškai neatsispindi teisės akte. Iš gynybos pusės žmogus kaip ir buvo pažeidžiamas, taip ir liko. Yra eilė valstybių, kuriose iš viso nėra kriminalinės žvalgybos nepradėjus ikiteisminio tyrimo: Suomija, Slovėnija, Austrija, Lenkija. (…) O visi duomenys surinkti ikiteisminiame tyrime asmeniui atskleidžiami ir jis tokiu būdu gali gintis“, – aiškino M. Kukaitis.
Jo teigimu, Lietuvoje galiojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia kriminalinę žvalgybą nepradėjus ikiteisminio tyrimo.
„Ir remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika labai aiškiai buvo pasakyta, kad įstatymas turi būti taip subalansuotas, kad jame turi būti apibrėžtos sekimo priemonės. Įstatyme tikrai nėra sekimo priemonių.
O teismas, kuris sankcionuoja sankcijas nenumatys, kokią priemonę taikyti konkretaus žmogaus atžvilgiu. Ir svarbiausia – įstatymo projektas nenumato žmogui informavimo galimybės“, – pabrėžė Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas.
Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovo teigimu, Estijos taikomas praktika yra idealiausia.
„Estijoje nuo 2013 metų galioja tas pats Kriminalinės žvalgybos įstatymo labai aiškus reglamentavimas, kuris numato, kad jeigu asmuo buvo sekamas, persekiojamas – jis yra viso valstybės mechanizmo auka. (…) Asmuo pasibaigus tokiam tyrimui, nedelsiant, iš karto pakviečiamas į institucijas, jis yra supažindinamas su surinkta informacija: video, audio įrašais, jeigu asmuo yra nepadaręs nusikaltimo“, – Estijoje taikomą praktiką laidoje nupasakojo M. Kukaitis.
Sklaidė abejones
Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas, atsakydamas į M. Kukaičio keliamus klausimus tikino, jog jeigu nėra duomenų, kad vienaip ar kitaip asmuo yra susijęs su nusikalstama veikla, yra nenormalu, jeigu žmogus yra sekamas ir stebimas.
„Bet šiuo atveju mes kalbame apie tai, kad ir įstatymų lygyje yra labai aiškiai sureglamentuota, kada tokie tyrimai gali būti pradėti. Jie negali būti tiesiog pradėti. (…) Yra dar aibės ir poįstatyminių aktų, pačios institucijos dar tvarkas tam tikras yra nusistačiusios.
Tai yra labai aiškiai reglamentuojama, kaip gali būti pradėtas vienas ar kitas tyrimas“, – pabrėžė Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas.
Jis ragino pagalvoti, kam teikiama pirmenybę – vieno žmogaus teisėms ar visuomenės interesas išsaugoti visų saugumą.
„Todėl aš manau, kad teisėsaugos darbas yra susijęs su tuo, kad visuomenės saugumas yra svarbiau nei vieno asmens interesas sužinoti, ar prieš jį buvo kažkas daroma“, – pabrėžė G. Ivanauskas.
„Ar mes visi sekami pagrįstai?“
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog pagrindinė šio klausimo problema – sąvokose.
„Iš tų sąvokų kyla visi kiti dalykai, kurie yra neteisingai interpretuojami. (…) Turime devynias institucijas, kurios turi tos kriminalinės žvalgybos teises, kurios reiškia sekimo visko, ką institucija mano galinti ir turinti sekti. Tada įsitraukia kitos teisinės institucijos ir mechanizmas užsiveda.
Atsitiko taip Lietuvoje, kad klausimas ar mes čia visi sekasi yra pagrįstas. (…) Duomenys važiuoja. Paskutinė iliustracija yra su ta knyga „Pranešėjas ir prezidentas“. Sako, tu patikrink failus, pereik per duomenis, viskas yra. Ką tai reiškia?“ – klausimą kėlė parlamentaras R. Lopata.
Generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas teigė, jog su Seimo nario pareiškimu sutikti negali.
Parlamentarų akistata
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras paaiškino, kodėl įstatymą siūloma keisti.
„Kriminalinės žvalgybos įstatymo naujos pataisos gimė Seimo pirmininkės pasitarimo metu prieš porą metų, kai Lietuva buvo paduota į Lietuvos žmogaus teisių teismą advokatūros. Gimė darbo grupė, dalyvavo tiek kai kurie politikai, tiek ir prokuratūros, teismų atstovai. Turime dabar projektą. O toliau jau spręs Seimas“, – teigė S. Šedbaras.
Politikas tikino, jog naujoje įstatymo redakcijoje yra stiprinama žmogaus teisių apsauga, galimybė ginti žmogaus teisių.
„Būtent tam ir buvo skirta“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Jis pabrėžė, jog asmenys turi teisę sužinoti, kad buvo sekami. Kitas Seimo narys R. Lopata pabrėžė, jog asmuo turi būti informuotas apie tokią veiklą.
„Aš suprantu, kad yra problema mūsų tarnyboms reikia laisvesnių rankų neva kovai su kriminaliniu pasauliu, aš tą suprantu, suprantu juos. Bet ne visiems lengva šiandien“, – sakė R. Lopata.
Į tai atsakydamas S. Šedbaras kolegą Seimo narį ragino nekalbėti primityvokai.
„Jeigu jūs esate narkotikų prekeivis ir jeigu jus pradėjo stebėti kriminalinės žvalgybos priemonėmis, tai pagal jūsų filosofiją, jie turi ateiti ir pasakyti – nuo rytojaus mes seksime tave“, – aiškino S. Šedbaras.
Delfi primena, kad Seimo darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų sudaryta po to, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvos nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.
Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
