Jeigu Seimas pritartų, Atmintinų dienų įstatyme atsirastų sausio 4-oji – Pasaulinė Brailio rašto diena; kovo 1-oji – Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena; balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena; gegužės 4-oji – Lietuvių gestų kalbos diena; gegužės 5-oji – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena; spalio 10-oji –Pasaulinė psichikos sveikatos diena; spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena; gruodžio 3-ioji – Tarptautinė žmonių su negalia diena.
Sausio 4-oji – Pasaulinė Brailio rašto diena
Pasak Seimo narės M. Ošmianskienės, kasmet sausio 4-ąją minima pasaulinė Brailio rašto diena saugo pasaulio neregių bendruomenei svarbaus žmogaus atminimą, todėl neatsitiktinai minima per šio rašto išradėjo Luji Brailio gimimo dieną. „Siekiant įprasminti šią neregių ir silpnaregių bendruomenei svarbią dieną ir Lietuvos visuomenėje, teikiu pasiūlymą papildyti atmintinų dienų sąrašą, įtraukiant ir Pasaulinę Brailio rašto dieną“,- sako pasiūlymo autorė M. Ošmianskienė.
Brailio rašto dienos minėjimas padėtų, jos nuomone, populiarinti Brailio rašto naudojimą viešosiose vietose, taip pat skatintų pagalvoti, kokių pokyčių reikia, kad mūsų visuomenėje neregių ir silpnaregių bendruomenė jaustųsi kuo labiau įgalinta.
Kovo 1-oji – Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena
Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena skirta atkreipti dėmesį į žmones, judančius vežimėlio pagalba, į sunkumus su kuriais jie susiduria. Pasak M. Ošmianskienės, tai itin svarbi diena fizinę negalią turintiems žmonėms, kuriems vežimėlis yra neatskiriama jų gyvenimo dalis.
„Šiandien žmonės judantys vežimėlyje susiduria su įvairiausiais iššūkiais, kylančiais dėl vežimėliui nepritaikytos aplinkos, ribojančios šių asmenų judėjimą, galimybes ir teises. Todėl neretai ši bendruomenė patiria socialinę atskirtį, netenka galimybės mokytis, dirbti, gyventi savarankiškai ar aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime“,- sako pasiūlymo autorė.
Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena, anot jos, būtų proga atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šias problemas ir pagalvoti, kaip galėtume jas geriau spręsti. Taip pat šis minėjimas paskatintų informacijos sklaidą apie vežimėlyje judančių žmonių teises ir galimybes. Galiausiai, šios dienos minėjimas, M. Ošmianskienės nuomone, būtų simboliškas pareiškimas, kad mūsų visuomenėje yra vertinami visi jos nariai, nepriklausomai nuo jų negalios ar judėjimo galimybių.
Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena
Kaip nurodo pasiūlymo autorė Seimo narė M. Ošmianskienė, Pasaulinė autizmo supratimo diena yra tarptautiniu mastu pripažinta diena, kasmet balandžio 2 d. skatinanti Jungtinių Tautų valstybes nares imtis priemonių ir didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro raidos sutrikimus. Šia diena siekiama atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į kylančias problemas šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, ugdyti visuomenės supratimą bei toleranciją įvairiems vaikams ir juos auginantiems tėvams.
Asociacijos ,,Lietaus vaikai” skaičiavimais, autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių Lietuvoje galėtų būti apie 10 tūkst. „Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tai vis dar mažai suprantamas raidos sutrikimas, neretai apipintas įvairių mitų ir išankstinių nusistatymų. Todėl šios dienos įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą padėtų gerinti visuomenės supratimą apie šį raidos sutrikimą, taip pat būtų puiki proga atkreipti dėmesį į tai, kokių pokyčių reikia, kad visi autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys ir jų šeimos mūsų visuomenėje jaustųsi gerai“,- sako pasiūlymo autorė M. Ošmianskienė.
Gegužės 4-oji – lietuvių gestų kalbos diena
Gegužės 4 d. 1995 m. Lietuvoje oficialiai pripažinta lietuvių gestų kalba. Ši data tapo itin svarbia klausos negalią turinčių žmonių bendruomenėje.
Pasak M. Ošmianskienės, minint Lietuvių gestų kalbos dieną, būtų siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad turime dar vieną oficialią kalbą, o jos mokėjimas yra tolerancijos, brandžios visuomenės ženklas. „Lietuvių gestų kalba žmonėms su klausos negalia yra jų gimtoji kalba, todėl šios kalbos prieinamumas ir puoselėjimas yra žmogaus teisių klausimas. Minint Lietuvių gestų kalbos dieną būtų siekiama pažymėti šios kalbos svarbą ir atkreipti dėmesį į jos prieinamumą žmonėms su klausos negalia",- sako Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė.
Jeigu Seimas pritartų, gegužės 4-oji būtų ne tik Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, bet ir atmintina Lietuvių gestų kalbos diena.
Gegužės 5-oji – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena
Siekiant pažymėti savarankišką gyvenimą kaip fundamentalią žmonių su negalia teisę Lietuvoje, M. Ošmianskienė siūlo įtraukti Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną į atmintinų dienų sąrašą.
Pasak jos, šiuo metu vyrauja požiūris, kad žmonės su negalia, ypatingai turintys protinę negalią ar sudėtingų komunikacijos poreikių, turi gyventi institucinėje priežiūroje. „Praktikoje dažnai taip ir atsitinka, todėl žmonių teisė į savarankišką gyvenimą yra pažeidžiama. Minint savarankiško gyvenimo dieną būtų aktualizuojama žmonių su negalia teisės į savarankišką gyvenimą tema, kylantys iššūkiai ir reikalingi pokyčiai ar sprendimai. Tuo pačiu būtų atkreipiamas visuomenės dėmesys ir keičiamos pasenusios nuostatos apie žmonių su negalia savarankiškumą, įvardijant savarankišką gyvenimą kaip vieną svarbiausių žmonių su negalia žmogaus teisių principų",- sako tokį pasiūlymą įregistravusi parlamentarė.
Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Spalio 10 d. kasmet minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena skirta didinti dėmesingumą psichikos sveikatai, supažindinti visuomenę su psichikos ligų priežastimis ir skatinti jų nestigmatizuoti. Šie tikslai ypatingai svarbūs Lietuvoje, todėl M. Ošmianskienė siūlo šią datą įprasminti, įtraukiant Pasaulinę psichikos sveikatos dieną į atmintinų dienų sąrašą.
Skaičiuojama, kad pasaulyje psichikos sveikatos sutrikimus kasmet patiria beveik 800 milijonų žmonių. „Lietuvoje didžiausią nerimą kelia savižudybių statistika, patyčių paplitimo mastai ir vaikų psichikos sveikatos rodikliai, taip pat egzistuoja psichikos sveikatos problemas stigmatizuojančios nuostatos ir ribotas informuotumas apie prieinamą pagalbą. Pasaulinės psichikos dienos įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą pabrėžtų psichinės ir emocinės sveikatos svarbą, skatintų visuomenę susirūpinti ir kalbėti šia tema, atsisakant stigmatizuojančių nuostatų“,- sako parlamentarė M. Ošmianskienė.
Jeigu Seimas pritartų, spalio 10-oji būtų ne tik Vietos savivaldos diena, bet ir Pasaulinė psichikos sveikatos diena.
Spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena
Spalio 15 d. minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena yra reikšminga diena neregių ir silpnaregių bendruomenei.
Šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms. Atmintinos dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus.
Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė žmonių su negalia diena
Jeigu Seimas pritartų, gruodžio 3-ioji būtų ne tik atmintina Lietuvos advokatūros diena, bet ir Tarptautinė žmonių su negalia diena.
1992 m. pabaigoje Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena. Anot M. Ošmianskienės, šios dienos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į neretai užmirštamą žmonių grupę, kuri susiduria su papildomais iššūkiais dalyvaudama visuomenės gyvenime.
„Šios dienos minėjimas leistų aktualizuoti žmonių su negalia patiriamus iššūkius ir problemas bei skatintų ieškoti būdų, kaip mažinti žmonių su negalia socialinę atskirtį",- sako parlamentarė M. Ošmianskienė.
Dėl Atmintinų dienų įstatymo papildymo projekto Seimas ketina balsuoti rytoj, ketvirtadienį.