„Civilinės saugos gaivinimas vyksta labai sėkmingai – turime 6 tūkst. priedangų visoje Lietuvoje. Pasiekėme užsibrėžtą tikslą, kad pusė Lietuvos gyventojų turėtų tokį saugų prieglobstį priedangoje“, – ketvirtadienį žurnalistams akcentavo A. Bilotaitė.
„Šiuo metu vyksta antrasis etapas – išsiaiškinus objektus, sužymėjus tuos, kurie atitinka priedangos kriterijus, laukia jų sutvarkymas. (...) Tai reiškia ir projekto, ir ventiliacinės sistemos parengimas, taip pat, kalbama apie generatorius, antrą išėjimą“, – aiškino ji.
Anot ministrės, šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti aukščiausio lygio priedangos atsparumą.
„Visos priedangos turės tris skirtingus atsparumo lygius: žemesnio, kur asmuo saugiai galėtų praleisti iki penkių valandų, vidutinio atsparumo – iki 24 valandų, ir aukščiausio – 72 valandas“, – pasakojo A. Bilotaitė.
„Kalbant apie 2025 metus, būtent priedangų įrengimui ir sutvarkymui yra numatyta 12 mln. eurų. Lapkričio mėnesį savivaldybės galės teikti savo projektus finansavimui – priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ir kitų kriterijų, bus finansuojamas projekto parengimas ir visi darbai, kol bus pasiektas galutinis rezultatas – įrengta priedanga“, – nurodė politikė.
Pasak jos, užsibrėžtą tikslą, kad rajonuose pasislėptų 40 proc., o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. gyventojų šiuo metu pasiekusios 23 šalies savivaldybės, dar 27 yra labai netoli to.
V. Benkunskas: galimybę pasislėpti priedangose turi visi vilniečiai
Savo ruožtu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tikina, kad pasislėpti priedangose, kilus ekstremaliai situacijai, galėtų visi sostinės gyventojai.
„Galime pasakyti, kad visi Vilniaus gyventojai turi galimybę pasislėpti priedangose. Daugiausia problemų buvo nutolusiose seniūnijose, bet ir ten turime praktiškai visą vilniečių poreikį tenkinantį patalpų skaičių“, – ketvirtadienį sakė Pilaitės mikrorajone, daugiabučiame name, įrengtą priedangą žurnalistams pristatęs V. Benkunskas.
„Šiai dienai tikslas yra pasiektas, dabar yra techninis įgyvendinimo lygis, pasinaudojus finansinėmis galimybėmis, tas patalpas visiškai pritaikyti priedangų techniniams reikalavimas“, – teigė jis, aiškindamas, kad pagrindiniai Vilniuje esančių priedangų trūkumai yra antrojo išėjimo nebuvimas, neišlaikomas trijų metrų tarp atraminių sienų atstumas ir kiti smulkūs pataisymai.
Anot mero, visus techninius kriterijus šiuo metu jau atitinka maždaug du šimtai patalpų.
„Vykdant Vilniaus gynybos politikos planą, yra padarytas nemažas įdirbis rengiant ir tvarkant priedangas. Šiuo metu esame identifikavę 2158 vietas, pastatus, kuriuose jau yra arba artimiausiu metu galės pilnai veikti ir būti sutvarkytos priedangos. Iš jų jau yra du šimtai patalpų patikrinta ir didžioji dauguma atitinka visus kriterijus“, – tikino jis.
Visgi, anot V. Benkunsko, situacija dėl privačiuose namuose įsikūrusių miestiečių yra kiek kitokia.
„Atskiras klausimas, aišku, yra su individualiais namais, kur yra ir sodų bendrijos, gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose nėra po namais rūsių“, – teigė jis.
Pabrėžė perspėjimo sistemų svarbą
Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys ketvirtadienį vykusiame renginyje akcentavo, kad turėti įrengtas priedangas yra nepakankama priemonė. Pasak jo, siekiant dar labiau sustiprinti civilinę saugą, yra būtina veikianti perspėjimo sistema.
„Turime ne naujai įrenginėti, bet panaudoti tai, ką mes turime. Deja, pamokos yra tokios, kad turiu pasakyti – neužtenka turėti priedangos. Reikia, kad veiktų įspėjimo sistema. Turime turėti žinią apie tai, kad į mus atskrieja priešiškos valstybės grėsmę keliantys objektai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Navys.
„Kitas svarbus dalykas – kad gyventojai gautų tuos įspėjimus. Vilniaus miesto savivaldybė intensyviai peržiūri ir tobulina perspėjimo sistemas“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu A. Bilotaitė tvirtino, kad gyventojų perspėjimo sistemai yra skiriamas didelis dėmesys.
„Perspėjimo sirenų šiandienai turime 1,2 tūkst, tačiau yra numatyti papildomi sirenų įsigijimai. Taip pat labai svarbu turėti integruotą perspėjimo sistemą, kad viskas veiktų vienu paspaudimu. Šiuo metu dirbame prie integruotos sistemos“, – dėstė ministrė.
Priedanga yra kuo arčiau gyventojo namų ar darbovietės esantis objektas, kuris leidžia apsisaugoti nuo skeveldrų, galinčių būti tam tikrų kinetinių ir karinių veiksmų metu.