Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį penktadienį iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje paskelbė, kad pusbroliai Leonas (iki šiol buvo teistas net šešis kartus) ir Karolis (teistas kartą) Bieliauskai visą likusį gyvenimą privalės praleisti už grotų, o iki šiol neteistas Mantas Bieliauskas, kuris taip pat dalyvavo pagrobiant jauną merginą, o vėliau su pusbroliais kasė duobę jai palaidoti, dar turės galimybę išeiti į laisvę – jam skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pataisos namuose atsidurs ir marijampolietis Algimantas Stankevičius – 4 metams 2 mėnesiams įkalintas vyras pagrobimo vakarą iš pusbrolių paėmė I. Strazdauskaitės vairuotą automobilį „Audi A7“ ir vėliau turėjo jį parduoti. Jis greičiausiai taip pat žinojo, kad pusbroliai savo automobilio bagažinėje laiko įkalintą merginą, kurią ketina nuvežti prie Lietuvos ir Lenkijos pasienio.
Po šio nuosprendžio įsiteisėjimo visuomenei atsirado galimybė sužinoti, kaip pusbroliai įvykdė nusikaltimą, kuris sukrėtė visą Lietuvą, – juk šių vyrų auka galėjo tapti bet kuris jų nusižiūrėtos transporto priemonės vairuotojas. O jeigu po šio nusikaltimo pareigūnams nebūtų pavykę jų nustatyti, neabejotina, pusbroliai būtų nesustoję – dėl kelių tūkstančių eurų šie buvo pasiryžę bet kam. Net žudyti.
Specialiai važiavo į Kauną
2017 m. kovo 5 d., apie16 val., Kėdainiuose gyvenantys pusbroliai Bieliauskai sėdo į automobilį „BMW 735“ ir išvyko į Kauną – važinėjo po laikinąją sostinę ir ieškojo BMW klasės automobilių. Apiplėšimui pusbroliai buvo pasiruošę iš anksto – turėjo veidą dengiančias plėšikų kaukes, taip pat specialiai tam įsigytus imitacinius ginklus.
Bet akį patraukiančio BMW pusbroliai nesurado, o apie 18.15 min. į jų akiratį atsitiktinai pakliuvo prabangiai atrodantis „Audi A7“. Jį vairavo mergina.
Pusbroliai iš karto nutarė – tai bus jų šio vakaro grobis. Bet prieš įvykdydami nusikaltimą jie susisiekė su marijampoliečiu A. Stankevičiumi, kuris turėjo padėti automobilį realizuoti, ir pasidomėjo, ar tokios markės transporto priemonė tiks. Kai buvo gautas teigiamas atsakymas, iš paskos „Audi A7“ keliu Kaunas–Vilnius važiuojantys Bieliauskai nutarė, kad reikia pasielgti lygiai taip pat, kaip ir prieš metus pagrobiant Latvijos piliečiams priklausiusį automobilį. Planas buvo labai paprastas, bet pavojingas – reikėjo nusižiūrėtą automobilį taranuoti, bet tik taip, kad šis kuo mažiau nukentėtų, nesukeltų eismo įvykio ir sustotų.
„Važiuojant į Kauną mūsų tikslas buvo pagrobti automobilių detalių, – pusbroliui Mantui antrino Karolis Bieliauskas. – Aš vairavau automobilį, šalia manęs sėdėjo Karolis, o Mantas – gale. Nieko tinkamo neradę mes jau važiavome iš Kauno, kai įsukę į degalinę pastebėjome į automagistralę sukantį automobilį „Audi A7“. Leonas pasakė, kad geras automobilis, aš jam pritariau, tuomet jis pasakė „imam“, aš vėl sutikau. Leonas liepė paskambinti A. Stankevičiui, šis sakė, kad toks automobilis tinka, todėl aš nutariau, kad reikia inscenizuoti eismo įvykį.“
Veiksmas – lyg iš filmo
Po taranavimo I. Strazdauskaitė iš karto kelkraštyje sustabdė savo vairuojamą automobilį „Audi A7“, paskui jį sustojo ir „BMW 735“. Tuomet veiksmas atrodė lyg iš kino juostos – prie merginos pribėgo Karolis ir Leonas, panaudojo prievartą ir įsodino į „Audi A7“ ant galinės keleivio sėdynės.
Stovėti kelkraštyje plėšikai negalėjo, nes bet kurią akimirką galėjo patraukti kitų transporto priemonių vairuotojų dėmesį, todėl Karolis sėdo prie I. Strazdauskaitės vairuoto automobilio vairo, šalia pagrobtos merginos atsisėdo Mantas Bieliauskas, o Leonas grįžo į „BMW 735“.
Dėl patirto šoko dar nesupratusi, kas vyksta, I. Strazdauskaitė automobilyje bijojo net žodį ištarti – nusikaltėliai pagriebė jai priklausančią rankinę ir pakeliui išmetė kai kuriuos asmeninius daiktus, tarp jų – ir mobiliojo ryšio telefoną.
„Važiuodami į šį susitikimą sustojome prie kapinių – merginai liepiau išlipti iš salono, mes ją įgrūdome į bagažinę, ji nesipriešino“, – kuo ramiausiai kalbėjo Karolis Bieliauskas.
Nors ir ketino I. Strazdauskaitę nuvežti ir palikti prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, pusbroliai savo žodžio neištesėjo – netrukus gimė kitas planas.
Planas nužudyti
Kaip teigė Karolis ir Mantas, pirmasis apie tai užsiminė Leonas Bieliauskas – nors apiplėšti ruošęsi pusbroliai turėjo veidą dengiančias kaukes, tačiau jų nebuvo užsidėję, todėl baiminosi, kad paleista mergina kreipsis į policiją ir, jeigu pareigūnai parodys jų nuotraukas, sugebės juos atpažinti.
„Išėję iš degalinės Leonas ir Karolis jau nebesiginčijo, bet jie nuvažiavo ne link Lenkijos sienos, o į priešingą pusę, paskui nusuko nuo pagrindinio kelio ir nuvažiavo link miško, – pasakojo Mantas Bieliauskas. – Tada supratau, kad važiuojame merginos nužudyti.“
Tačiau žudynių planą parengę Karolis ir Leonas teigė, kad tuo metu dar laikėsi sumanymo merginą nuvežti prie Lenkijos sienos, tik esą saugumo sumetimais nenorėjo važiuoti pagrindiniu keliu, o navigacijoje įvestais šalutiniais keliukais.
Bet tai – melas. Ir jis paaiškėjo, kai pareigūnai apklausė vyrą, kuris tą vakarą matė pusbrolių vairuojamą „BMW 735“.
„Apie 22.30 val. pamačiau, kad prie mano namų, keliuke, vedančiame į miškelį, stovi įklimpęs automobilis BMW, prie jo stovėjo du vyrai, dar vienas sėdėjo prie automobilio vairo, – pasakojo liudytojas. – Buvo įjungti tik automobilio pažibinčiai, o pats automobilis pro mano namą pravažiavo su išjungtomis šviesomis, nes priešingu atveju žibintai būtų apšvietę mano kambarį.“
Vyras sakė, kad kelias, kuriuo važiavo vyrai, vedė į mišką, o ne į Lietuvos ir Lenkijos pasienį.
„Akivaizdu, kad užklimpę atokioje sodyboje netoli miško ir pastebėti sodybos šeimininko jie turėjo keisti savo planus ir ieškoti kitos atokios vietos nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti“, – mano pusbroliams iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai.
Jų teigimu, prieš tai Karolis telefonu buvo susisiekęs su A. Stankevičiumi, prašė jo pagalbos – atvažiuoti ir padėti ištraukti automobilį. „Ar viskas gerai, ar padarei, kaip tau sakiau?“ – bendrininko klausė, ar šis paslėpė „Audi A7“ ir atjungė navigacinę saugos sistemą. Kai šis patikino, kad reikalai sutvarkyti ir problemų neturėtų kilti, vyrai nutarė patys bandyti ištraukti įklimpusį „BMW 735“.
Pamelavo, kad paleidžia
Iš atokios sodybos vyrai nusprendė nebevažiuoti giliau į mišką, o traukti link gimtųjų Kėdainių. Kitos minties, kaip nužudyti merginą, pusbroliai jau neturėjo – nors tą vakarą I. Strazdauskaitės ir ją pagrobti galinčio automobilio ieškojo gausios policijos pajėgos, „BMW 735“ niekam į akiratį nepateko ir jis be jokių kliūčių atvažiavo į miškingoje vietovėje esantį apleistą Kėdainių Daukšių karinį aerodromą. Šią vietą pusbroliai labai gerai žinojo, ne kartą čia yra lankęsi.
Bet tada visi jie jau žinojo, kad dienos laisvėje yra suskaičiuotos, – buvo pasiėmę I. Strazdauskaitės kompiuterį, o A. Stankevičius automobilyje „Audi A7“ surado merginos asmeninių daiktų, ir visus juos buvo bandoma sunaikinti – sudeginti ir užkasti. Neturėjo likti nė menkiausio įtarimo, kad būtent Bieliauskai yra tie monstrai, kurių įvykdytas nusikaltimas sukrėtė visą Lietuvą, o į dingusios jaunos merginos paieškas buvo įsitraukusios ne tik gausios policijos pareigūnų, bet net ir I. Strazdauskaitės nepažinojusių žmonių minios.
Bagažinėje praleido penkias valandas
Milžinišką informacijos kiekį ir daugybę versijų patikrinę pareigūnai netrukus surado I. Strazdauskaitės vairuotą automobilį, prie kelio Vilnius–Kaunas išmestą jos mobiliojo ryšio telefoną, o galop buvo sulaikyti ir pusbroliai Bieliauskai. Jie prisipažino, kad merginą nužudė, parodė vietą, kur užkastas jos kūnas, taip pat buvo surastas į Nevėžį išmestas nužudymo įrankis – kastuvas.
Per pirmąsias apklausas jie neneigė, kad prieš mirtį I. Strazdauskaitė patyrė itin dideles kančias.
„I. Strazdauskaitė nuo pat jos pagrobimo momento iki nužudymo išgyveno ne tik fizines, bet ir itin dideles dvasines kančias“, – teismas pažymėjo, kad visi trys merginą nužudę pusbroliai „suvokė, kad savo elgesiu nukentėjusiajai sukelia tokius išgyvenimus“.
Į mišką išėjo su kastuvu
Teisme Karolis Bieliauskas aiškino, kad jam pirmajam Leonas užsiminė, jog pagrobtą merginą reikia nužudyti, tačiau jis esą kategoriškai nesutiko.
„Kai vėliau jis dar kartą apie tai užsiminė, pasakiau daugiau apie tai nekalbėti“, – Karolis Bieliauskas tikino nežinojęs, kad I. Strazdauskaitė bus nužudyta, – esą tuo metu, kai jie visi kartu nuvažiavo į apleisto aerodromo teritoriją, Leonas ir Mantas išlipo iš automobilio, atidarė bagažinę ir išsivedė nukentėjusiąją.
„Aš likau automobilyje ir klausiausi muzikos“, – teisinosi jis.
Nors ikiteisminio tyrimo metu ne tik jis pats, bet ir du jo pusbroliai patikino, jog duobę aukai kasė visi kartu, tačiau Karolis Bieliauskas teisme aiškino, kad net neturėjo tikslo žudyti I. Strazdauskaitės: „Mes turėjome tikslą užvaldyti automobilį, o kaip paskui elgsimės su nukentėjusiąja, nebuvome aptarę. Po jos vairuoto automobilio užvaldymo buvo sutarta, kad I. Strazdauskaitė įvykio vietoje nebus palikta, kad ją reikia nuvežti iki Lenkijos pasienio ir palikti. Leonas kalbėjo, kad reikia merginą nužudyti, tačiau nei aš, nei Mantas tam nepritarėme.“
„Kai I. Strazdauskaitę vežiojome automobilio bagažinėje, visi trys aktyviai svarstėme, ką daryti, ir galop priėmėme sprendimą ją nužudyti, o lavoną paslėpti – užkasti miške, – pirmojoje apklausoje kalbėjo Leonas Bieliauskas. – Tokį sprendimą priėmėme toje vietoje, kur buvo užklimpęs mūsų automobilis. O kai atvykome į mišką, visi trise automobilyje sutarėme, kad čia ją nužudysime ir užkasime. Aš pirmas pradėjau kasti duobę, paskui – Karolis ar Mantas, o baigė gal Karolis. Iškasę duobę visi trys grįžome prie automobilio, išleidome iš bagažinės I. Strazdauskaitę – ją nusivedžiau prie iškastos duobės, paskui mane, slėpdamas kastuvą už nugaros, ėjo Mantas. Tuo metu Karolis liko laukti automobilyje. Merginą nužudžiau aš, paskui jos lavoną užkasiau.“
Viskas galėjo baigtis dar blogiau
Pusbroliai Bieliauskai taip pat buvo nuteisti dėl automobilio „Volkswagen Passat“ pagrobimo – šią transporto priemonę jie pagrobė iš Latvijos piliečių. Vykdant šį nusikaltimą dalyvavo ir Kėdainiuose gyvenantis Tomas Zagurskas – teismas nutarė jį įkalinti 4 metams.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pats nuteistųjų pasirinktas automobilių grobimo mechanizmas nėra itin paprastas, reikalaujantis išankstinio tarpusavio veiksmų suderinimo ir aptarimo, – abu kartus automobiliai buvo grobiami greitkeliuose, kuriuose net ir nakties metu gana intensyviai važinėja automobiliai“, – teisėjų teigimu, nusikaltėliai savo veiksmus turėjo atlikti apgalvotai bei operatyviai, siekdami neatkreipti pašalinių asmenų dėmesio. Be to, jie laikėsi konspiracijos, turėjo specialiai įsigytus mobiliojo ryšio telefonus, o plėšimai buvo įvykdyti itin pavojingu būdu – važiuojant greitkeliu dideliu greičiu inscenizuoti eismo įvykiai, tik atsitiktinai išvengta kur kas sunkesnių padarinių.
Anot teismo, Karolis Bieliauskas subūrė organizuotą grupę, buvo jos lyderis, nusikalstamų veikų iniciatorius, jis parūpino nusikalstamoms veikoms daryti reikalingų priemonių, įrankių. Be to, jis pats aktyviai dalyvavo grobiant automobilius, vairavo pagrobtas transporto priemones, jas slėpė, naikino įkalčius, dalyvavo realizuojant pagrobtą turtą.
„Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos itin šaltakraujiškai ir ciniškai: tamsiu paros metu plėšimo būdu užvaldomi nukentėjusiųjų automobiliai, taranuojami važiuojantys dideliu greičiu greitkeliu, tik dėl laimingo atsitiktinumo nuteistieji nesukėlė eismo įvykių, galėjusių turėti dar skaudesnių padarinių, – pabrėžė teismas. – Slėpdami jau padarytus nusikaltimus, Bieliauskai įvykdė ir labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin skaudžių ir negrįžtamų padarinių – kankindami ir itin žiauriai atėmė nukentėjusiosios I. Strazdauskaitės gyvybę. Nužudymas buvo įvykdytas šaltakraujiškai – sudavus kastuvo briauna daugybinius smūgius į galvos sritį bei sukėlus nukentėjusiajai dar iki gyvybės atėmimo daug fizinių ir moralinių kančių: ji kelias valandas buvo vežiojama ankštoje ir nešildomoje automobilio bagažinėje. Nusikalstamų veikų padarymo būdas, nuteistųjų elgesys ne veltui sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Šiomis veikomis buvo padaryta ypač didelė žala ne tik nukentėjusiosios artimiesiems, bet ir visai visuomenei.“