Šiurpi mada: feisbuke platina asmenukes tragedijos fone

Sekmadienį Vilniuje automobiliui įlėkus į viešojo transporto stotelę, vieni gelbėjo sužeistuosius, kiti – smalsavo, o paskui darė asmenukes ir skubėjo platinti feisbuke.

Pasipiktinusių žmoniškumo ir empatijos stygiumi bei situacijos nesuvokimu – apsčiai. Tačiau kita dalis komentarų patvirtinta: fiksuoti save rezonansinio įvykio fone, neva, ir aš ten buvau, – jėga.

„Turėčiau išmanųjį – ir aš būčiau selfie pasidaręs“, – apgailestavo „topinės nuotraukos“ siuntėjo draugas socialiniame tinkle.

Kauno jaunimo mokyklos vadovo Tomo Lagūnavičiaus nuomone, auto įvykis prie Vilniaus Nacionalinio operos ir baleto teatro, kaip ir kiti tragiški „fonai“ asmenukėms – tik priemonė herojų reikšmingumui pakelti.

Forografuotis ir filmuotis tragiškų įvykių fone madinga ne tik Lietuvoje.

Jei esu svarbiame įvykyje – esu svarbus

„Fotografuotis auto įvykio fone „normali“ reakcija. Žmonės, kurie negali kitaip savęs realizuoti, vis viena trokšta įsiprasminimo. Vienas iš būdų tai padaryti – būti ypatingo įvykio vietoje, neva, ir aš buvau tame, kas reikšminga, žinoma ir t. t., o tai reikškia – aš asu reikšmingas“, – komentavo jaunimo mokyklos vadovas.

Pasak pašnekovo, kai sociumas suskaldytas, žmogui pasijusti reikšmingu labai sunku, nebent atsidurtum reikalingoje vietoje reikalingu laiku. Tokiu atveju tas pats, ar tai – tragedija, ar komedija, svarbiausia pasižymėti: aš tame dalyvavau.

Kaip priminė T. Lagūnavičius, yra lengvų ir sunkių būdų „pasižymėti“. Pvz., jei nori išgarsėti kaip muzikantas, 10-12 metų reikia nuolat groti, prasimušti konkursuose. O čia tau nieko nereikia – atėjai nusifotografavai ir darbas padarytas.

Jei radau, turiu pirmas suryt

Koks nors potencialus darbdavys, pamatęs feisbuke asmenukę nelaimės fone, kai žmonės ne padeda nukentėjusiems, o su šypsenomis pozuoja, susidarytų ne pačią palankiausią nuomonę apie taip siekiančius dėmesio. Bent jau suabejotų jų empatija, adekvatumu kritinėms situacijoms, įžvelgtų savybę populiarumo siekti pigiausiais būdais.

Kaip pabrėžė T. Lagūnavičius, iš darančių asmenukes empatijos ar bent savisaugos net nereikia tikėtis: „Pirmas dalykas, žmogus nori dominuoti, nori valdžios, prestižo ir tada neveikia logika, analizė. Suveikia „turiu galimybę ir privalau tame sudalyvauti“. Džiunglių kalba sakant, jei radau maisto, tikslas kuo greičiau jį suryt, nes jei aš nesurysiu, suris kažkas kitas. Čia suveikia toks pat refleksas. Ir tik paskui galbūt pagalvojama, kad maistas galėjo būti užnuodytas. Analizė pradeda veikti nebent pavėluotai“.

Kaip pabrėžė DELFI pašnekovas, mes gyvename ne teksto, o vaizdo visuomenėje. Asmenukės lengvai padaromos, todėl ir populiarios. Be to, jas galima greitai įmesti į feisbuką ir tu jau dėmesio centre.

„Kai informacija sklisdavo lėčiau, ją dar būdavo galima apdoroti. Dar prieš patekdama į eterį, ji prarasdavo dalį savo reikšmingumo. Dabar ji praktiškai be išankstinės kritikos ir analizės patenka į viešumą, nes jos reikšmingumas priklauso ne nuo kokybės, o nuo pasirodymo greičio“, - pakartojo jis.

Jaunimo mokyklos vadovo žodžiais, prie Vilniaus operos ir baleto teatro sužaloti žmonės asmenukių autoriams buvo tik fonas: „Tačiau aš nesakau, kad fotografavęsi – neempatiški. Jų empatiškumas būtų pasireiškęs, jei nukentėtų artimi. Kadangi ne, jiems sužeistieji buvo tik objektai. Tiesa ta, jog mes kai kuriuos žmones nuasmeniname, jais manipuliuojame, juos išnaudojame, tačiau kitais – rūpinamės, nes jie savi ir tai nagtūralu“.

Psichoterapeutas: įdomu, ką jie patys apie tai galvoja?

Psichologui psichoterapeutui Algirdui Petroniui būtų įdomu išgirsti motyvus, kodėl žmonės daro asmenukes tragiškų įvykių fone ir su jais pačiais pasikalbėti.

Koks tikslas su šypsena fiksuoti save gyvą ten, kur mirtis? Psichoterapeutui tai kiek primena vardų raižymą ant istorinių objektų su tikslu pasižymėti, neva, ir aš čia buvau: „Asmenukės gali būti panašus būdas išlikti matomu, surinkti „laikų“, patekti į „žinias“, nes kur nors prie paprasto medžio ar gatvėje daryta asmenukė nepatrauks akies“.

Kaip pabrėžė A. Petronis, virtualios informacijos perviršis mažina jautrumą tam, kas už jos slypi, neleidžia spėti su įvykiais susisieti ir emociškai jų išgyventi. Apie tai ir karikatūros, kuriose vaizduojami nelaimes filmuojantys ir fotografuojantys, tačiau nesugalvojantys, kad reikia padėti nukentėjusiems, žmonės.

„Galima būtų imti ir paprastuoju būdu juos apkaltinti, kokie yra beširdžiai. Tačiau svarbiau suvokti, iš kur tai, ką tai reiškia jiems patiems, kodėl jie taip elgiasi“, – pakartojo psichoterapeutas.

Moteris ir mergaitė - reanimacijoje

Kiap rašė DELFI, sekmadienį Vilniuje apie 16.15 valandą prie Operos ir baleto teatro automobilis įlėkė į viešojo transporto stotelę ir visiškai ją sudaužė.

Tis žmones greitosios pagalbos brigados išvežė į ligoninę: jauną vyrą, paauglę ir dar vieną žmogų. Vėliau į ligoninę buvo išvežti dar keli sužalotieji. Galutinais policijos duomenimis, kurie paaiškėjo tik vėlų vakarą, didžioji dalis sužeistųjų iš ligoninių buvo paleista gydytis namuose. Tačiau viena moteris ir mergaitė - reanimacijoje.

Kaip DELFI pasakojo liudininkas, automobilis didžiuliu greičiu atlėkė nuo Žaliojo tilto pusės - variklio riaumojimas girdėjosi Gedimino prospekte. Ties stotele automobilį, matyt, sumėtė ir jis, užlėkęs ant šaligatvio, nušlavė stotelės paviljoną.

Automobilį vairavo jaunuolis, važiavęs su mergina. Jie nenukentėjo. Vairuotojas 20-metis Arnoldas Ivanauskas buvo blaivus. Pasak pareigūnų, jis norėjo pasipuikuoti prieš merginą vairavimo sugebėjimais.

DELFI skaitytojai socialiniame tinkle rado sekmadienį, kelios valandos prieš avariją, įdėtą to paties „BMW M3" nuotrauką su prierašu „Laikas pažadinti žvėriuką".