Savo laišką Vida nusiuntė keistus, paranormalius ir sunkiai paaiškinamus reiškinius nagrinėjančio tinklalapio „Anomalija.lt“ kūrėjams. Šie juo pasidalinti sutiko ir su DELFI skaitytojais.
Savo ruožtu apie šį atvejį išgirdę DELFI kalbinti specialistai – egzorcistas ir kunigas – vienbalsiai tvirtino, kad vaiką būtina kuo skubiau krikštyti ir tuomet kreiptis pagalbos į tikinčiųjų bendruomenę
Spėja: gal apsėstas, o gal monstras iš prigimties?
„Nežinau jau net į ką kreiptis, todėl kreipiuosi į Jus. Psichologai ir psichiatrai neranda jokios priežasties, kodėl mano vaikas auga tikru tikriausiu demonu. Nors netikiu tokiais dalykais, tačiau pastaruoju metu pradedu galvoti, gal iš tiesų jis apsėstas ar tiesiog yra monstras iš prigimties?
Aš bijau savo mažamečio sūnaus. Ar daug motinų taip galėtų pasakyti apie savo atžalas? Rašau jums ir verkiu, nes nežinau, ką daryti ir ko griebtis“, – taip savo jautrų laišką pradeda kaunietė Vida.
Ji pasakoja esanti vieniša mama, atžalos susilaukusi 25-erių. Nors savo sūnų Giedrių augino viena, nepritekliaus, tikino ji, jiedu niekuomet nejuto – labai padėjo moters tėvai.
„Su Giedriaus tėčiu susipažinau atsitiktinai. Jis buvo už mane vyresnis. Draugavome apie metus. Nors kartu negyvenome, netyčia nuo jo pastojau. Po to, kai jam apie tai pranešiau, jis tiesiog pasiuto ir pasakė, kad jo vaikas turi turėti, jo žodžiais, kitokią mamą. Tada dar nesupratau, ką jis turėjo omenyje. Išsižadėjo ir manęs, ir savo vaiko. Kontaktai su juo nutrūko. Neieškojau jo, nes jis oficialiai niekur nedirbo, pinigų iš jo irgi kažin, ar gaučiau, o ir mano materialinė padėtis buvo labai gera“, – aiškino moteris.
Labiausiai bijo ne ko kito, o savo augančios atžalos
„Būdama 7 mėnesį nėščia netyčia iš savo tolimų pažįstamų sužinojau, kad Mantas (berniuko tėčio vardas, – red. past.) užsidirbdavo verbuodamas žmones į vieną Kauno sektą. Tai išgirdau visiškai atsitiktinai. Jeigu būčiau tai žinojusi prieš pradedama draugauti su juo, tikrai nutraukčiau bet kokius santykius.
Sužinojau, kad sektos nariai garbindavo šėtoną, vaikščiodavo po kapines, ten organizuodavo juodąsias mišias, aukodavo gyvūnus. Buvau šokiruota, kadangi Mantas net iš tolo nebuvo panašus į tokį, kuris galėtų tikėti ar daryti tokius siaubingus dalykus. Pati nesu tikinti, tačiau tai tikrai mane labai paveikė. Dabar kartais klausiu savęs, nejaugi meilė gali būti tiek akla, kad nepastebėjau jokių ženklų, kurie galėjo išduoti tikrą Manto prigimtį?“, – retoriškai klausė moteris.
Jos teigimu, nėštumo metu laikas ėjo labai greitai. Sūnelio gimimui labai padėjo pasiruošti ir jos tėvai.
„Paruošėme jam šviesų, jaukų kambarį. Nupirkome gražią lovytę, skaičiau įvairiausios literatūros, susijusios su vaikais (nuo pirmųjų jų dienų iki paauglystės). Jaučiausi labai laiminga, nors ir žinojau, kad vaikelis augs be tėčio. Tada net negalėjau įsivaizduoti, kad mano gyvenimas virs tikru košmaru. Tada net negalėjau pagalvoti, kad labiausiai bijosiu ne ko kito, o savo augančios atžalos“, – pripažino Vida.
Viskas buvo gerai, kol sukako 8 mėnesiai
Sūnų ji pasakojo pagimdžiusi 2009 metų vasario mėnesį. Gimdymas buvo komplikuotas ir truko net 6 valandas.
„Kelis kartus buvau praradusi sąmonę, gydytojai irgi dirbo išsijuosę. Po šešių valandų kančios pagaliau pagimdžiau. Buvau tokia išsekusi, kad galvojau, kad tai mano paskutinė diena žemėje, tačiau Giedriaus verksmas palatoje suteikė man jėgų ir džiaugsmo. Kai pirmą kartą išgirdau Giedriaus verksmą, pasijutau tikra mama“, – prisiminė moteris.
Jos teigimu, sūnus augo įprastai iki tol, kol jam sukako 8 mėnesiai. Iki tol esą viskas buvo pakenčiama, nors jis dažnai neramiai miegodavo.
Rėkdavo nesavu balsu, rodydamas į tą pačią vietą
„Vieną naktį atsikėliau nuo tokio riksmo... Atrodė, kad rėkia ne mažas kūdikis, o suaugęs vyras. Kai tik išgirdau žodžiais sunkiai nupasakojamą riksmą, greitai nubėgau į Giedriaus kambarį. Jis stovėjo savo lovytės kampe, verkė ir rodė pirštu į vieną pusę.
Tai kartodavosi kelis kartus per savaitę. Užmiega ramiai, aš taip pat nueinu miegoti, tačiau naktį staiga atsibundu nuo garsaus riksmo. Jis vis rodė pirštu į tą pačią vietą. Nepadėjo niekas. Perstačiau lovytę, miegojau kartu, tačiau Giedriui vis nutikdavo tie keisti priepuoliai.
Tai tęsėsi maždaug iki to laiko, kai jis pradėjo sakyti pirmuosius savo vaikiškus žodžius: „gu-gu“, „ga-ga“. Po to, kai pradėjo bendrauti, naktiniai riksmai ir rodymas pirštu į vieną kryptį baigėsi“, – pasakojo Vida.
Jos teigimu, kalbėti Giedrius pradėjo labai anksti – sakinius rezgė jau 1,4 metukų.
Niekada nesišypsodavo ir nesijuokdavo
Turėjo jis ir kitą keistą ypatybę – niekada nesišypsodavo ir nesijuokdavo.
„Aš pati visą gyvenimą mėgau šypsotis ir juoktis, tačiau mano sūnus, net kai jam darydavau įvairias minas, net kai senelis ateidavo ir vaizdavo šuniuką ar kačiuką stovėdamas ant keturių, nesijuokė. Jo veide niekada neatsirado ta tikra ir nuoširdi šypsena. Visuomet tik šaltu žvilgsniu stebėdavo. Net kai ji kutendavome, jis traukdavo mūsų rankas šalin, kad to jam nedarytume.
Tai mane labai neramino, todėl iš karto užsirašiau pas pediatrą, kuris nusiuntė mus pas neurologą. Šis apžiūrėjęs Giedrių nieko blogo nenustatė ir pasakė, kad vaikai skirtingai reaguoja į tam tikrus dalykus. Patikėjau juo ir pamaniau, kad galbūt jis teisus ir ieškau to, ko nėra. Tačiau dabar suprantu, kaip aš tada klydau“, – pripažino Vida.
Problemų kilo ir darželyje
Pirmuosius nerimo ženklus ji sakė pastebėjusi tuomet, kai sūnus ėmė lankyti darželį. Auklėtojos, pasakojo moteris, ją ne kartą kvietė į pasitarimus dėl Giedriaus elgesio.
„Jos rodydavo Giedriaus piešinius, kurie buvo nuspalvinti vien juoda spalva. Piešdavo kryžius, juodus ratus, juodas žvaigždes. Kai auklėtojos duodavo jam kitų spalvų pieštukus, jis nustodavo spalvinti. Negalėjau joms paaiškinti, kodėl Giedrius piešė vien juodai, todėl mus ne kartą buvo aplankiusios ir soc. darbuotojos. Tačiau pačios nusistebėdavo, kad vaikas auga tikrai geroje ir viskuo aprūpintoje šeimoje“, – prisiminė Vida.
Savo ruožtu pirmasis rimtas įvykis, po kurio ji susirūpino savo gyvybe, įvyko tuomet, kai Giedriui buvo šešeri.
Sukrėtė poelgis ryte
„Sėdėjome kartu su Giedriumi ir pusryčiavome. Jis valgė dribsnius, o aš užplikiau sau arbatos. Sėdėjome taip vienas priešais kitą, o aš mintyse uždaviau sau klausimą, kodėl mano sūnūs toks. Rodos, jam atidaviau visą save ir viską, ką tik galėjau.
Tada jis atsistojo, priėjo prie manęs, šaltai nusišypsojo ir nuvertė ką tik užplikytą arbatą man ant kojų. Skausmas buvo žodžiais neapsakomas“, – pasakojo moteris, pasidalindama ir esą tai įrodančia nuotrauka.
„Kai išpylė man verdančią arbatą ant kojų, ramiai atsisėdo ir toliau valgė dribsnius, žiūrėdamas, kaip aš blaškausi po virtuvę bandydama susivokti, kas įvyko ir prisikviesti greitąją pagalbą. Skausmas tada buvo ne tik fizinis, tačiau ir moralinis. Giedrius tai padarė tyčia, žinodamas, kad man skaudės“, – įsitikinusi Vida.
Aplanko naktimis
Jos teigimu, tai buvo lūžio taškas, kai ji suprato, kad pradeda bijoti savo sūnaus. Vaiko, kuriam negailėjo nieko ir atidavė visą save.
„Jaučiuosi, tarsi gyvenčiau siaubo filme, kuris, rodos, niekada nesibaigs. Jis slapta aplanko mane naktimis. Atsistoja prie lovos ir žiūri į mane. Kai paklausiu, ką jis čia daro, paaiškina, kad jam patinka žiūrėti į mane miegančią, kad jis negali užmigti, kad saugo mane... Tačiau aš žinau, kad jis tiesiog manipuliuoja ir meluoja.
Jis perstato daiktus, o aš jų vėliau negaliu rasti. Kai paklausiu, kur jis padėjo vieną ar kitą daiktą, atsako, kad nieko nelietė ir nežino, apie ką aš kalbu. Kartais atrodo, kad jis ne tik trokšta mano mirties (ką ne vieną kartą yra pasakęs), bet ir nori, kad aš išprotėčiau.
Jis labai gabus ir intelektualus, o jo strateginis mąstymas lenkia visus bendraamžius (tai pasakė psichoterapeutas), tačiau Giedrius savo neeilinius gabumus nukreipia vien į kitų skaudinimą, tarsi jame tūnotų kažkoks demonas, kuris sakytų jam, ką turi daryti.
Blogiausia gal dar ir ne tai, kad jis mane skaudina, o kad moka labai gerai prisitaikyti prie kitų žmonių. Jeigu tik supranta, kad juo domisi specialistas, tučtuojau pradeda rodyti besąlygišką meilę man. Taip jis dažnai elgiasi pas psichologus ar psichiatrus“, – tikino moteris.
Elgesys prie specialistų visiškai pasikeičia
„Namie jis gali ramiai žiūrėdamas man į akis: „Mamyte, aš labai noriu, kad tu mirtum“, o kai nueiname pas psichologą, jis jam prie manęs sako, kad labai myli savo mamą, kad mama jam brangiausias turtas pasaulyje. Kai aš užduodu jam klausimą: „Giedriau, tačiau kodėl tu namie sakai, kad nori mamytės mirties?“, jis tampa geru vaiku ir prie psichologo sako tokius žodžius kaip: „Aš nenoriu, kad mamytė numirtų, aš noriu, kad ji gyventų amžinai“.
Kai matau, kad mano vaikas sugeba manipuliuoti ne tik manimi, bet ir specialistais, kartais tiesiog neištveriu ir pradedu verkti. Tiesiog palūžtu, nes suprantu, kaip aš atrodau jų akyse. Mama, kuri yra nestabilios psichikos, atveda vaiką pas specialistą ir dar bando jį apkaltinti nebūtais dalykais.
Kai grįžtame namo, aš vis klausiu Giedriaus, kodėl jis būnant namie prie manęs elgiasi visiškai skirtingai negu prie kitų žmonių. Vieną kartą jis man sako, kad aš tiesiog to verta. Kitą kartą, kad jis pats nežino. O paskutinį kartą, kai jo to paklausiau, jis man atsakė, kad nereikėjo man jo atvesti į šį pasaulį“, – prisiminė Vida.
Sėdėjo ir geležiniu žvilgsniu žiūrėjo, kaip bloga
Išgirdusi tai, ji sakė likusi be amo. Pripažįsta, nors stengėsi tvardytis, apsipylė ašaromis, o kadangi tuo metu kaip tik vairavo automobilį, turėjo sustoti.
„O jis kaip visada sėdėjo ir geležiniu žvilgsniu žiūrėjo, kaip man bloga“, – pasakojo moteris.
Ji sakė niekada net negalvojusi apie tai, kad galėtų savo sūnaus atsisakyti – mylėjo ir myli jį nuo pat pirmosios jo gimimo dienos.
„Tačiau kartais atrodo, kad mano vaiko kūne slypi kažkas kitas. Kažkas, kam meilės, empatijos ir gailesčio sąvoka yra svetima“, – įtarimais dalijosi ji.
Privertė suabejoti: gal tikrai yra kažkas mums nematomo?
Pati Vida prisipažino neesanti tikinti, tad ir Giedrius nebuvo krikštytas. Tačiau prasitarė vis dažniau susimąstanti, gal tikrai pasaulyje yra kažkas mums nematomo?
„Taip galvoti pastūmėjo ne kas kitas, o mano sūnūs, kuris kartais atrodo ne tik labai protingas, tačiau ir gebantis suprasti tai, apie ką aš galvoju. Tuo įsitikinau kelis kartus.
Ruošiausi priimti svečius ir pagalvojau, kad reikia supjaustyti svogūnus. Tuo metu ploviau indus. Iš savo kambario atėjo Giedrius ir žiūrėdamas į mane pasakė: „Ar dar per mažai ašarų?“. Aš net nesupratau, ką jis turėjo omenyje, todėl paklausiau, apie ką jis kalba. Tada jis čiupo ant stalo gulėjusį bananą ir lyg niekur nieko nubėgdamas pasakė, kad nuo svogūnų visi verkia.
Po tų jo žodžiu man net kojos nutirpo. Tiesiog nebežinojau, ką ir galvoti. Apėmė jausmas, kad jis „įlindo“ į mano galvą ir pažiūrėjo, kas joje dedasi. Nuėjau į jo kambarį, norėdama paklausti, kodėl jis užsiminė būtent apie svogūnus. Giedrius ramiai atsakė, kad tiesiog taip nutiko“, – prisiminė moteris.
Pradėjo skaityti mintis
Vidos teigimu, panaši situacija pasikartojo jiems važiuojant į prekybos centrą.
„Tikriausiai visą savaitė galvojau, kad reikia nusipirkti mažą spynelę. Giedrius kartais mane taip gąsdino, kad galvojau, jog vieną naktį jis net gali mane nužudyti. Tiesiog paims peilį ar žirkles ir nudurs mane miegančią. Pamaniau, kad nupirksiu mažą spyną ir pakabinsiu ją ant virtuvėje esančios spintelės, kurioje sudėsiu visus aštrius daiktus.
Giedrius sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo, kaip ruošiuosi į parduotuvę. Atsistojo, apkabino mane ir pasakė, kad jeigu labai reikės, jis viską suras. Ir vėl linksmai, tarsi tai būtų eilinis dalykas, kaip paprastas vaikas nubėgo į savo kambarį. Tokių atvejų buvo labai daug. Visko tikriausiai net neprisiminčiau“, – sakė ji.
Įvardijo, kas gąsdina labiausiai
Moters teigimu, kai Giedrius augo, jis jai nuolat sakydavo tokius dalykus, kurių nenorėtų girdėti jokia mama.
„Galvojau, gal jis tikrai turi polinkį į sociopatiją ar psichopatiją. Skaičiau daug literatūros, domėjausi, yra tikrai daug elgesio panašumų. Tačiau nežinau, kaip sau paaiškinti dar vieną Giedriaus įprotį. Kartais, kai jis žiūri man į akis, atrodo, kad jau žino, ką aš pasakysiu, todėl yra paruošęs atsakymą. Tai labiausiai gąsdina“, – pripažino ji.
Anot Vidos, ji niekada negalvojo, kad kažkada bus priversta užduoti sau tokį klausimą, tačiau kuo toliau, tuo dažniau savęs klausianti, ar tikrai jos sūnus nėra apsėstas?
„Gal aš auginu ne sūnų, o kažkokį demoną, kuris tiesiog valdo mielą vaiką? Stengiuosi tokias mintis vyti šalin, tačiau tai, kas darosi, ir tai, ką tenka išgyventi, norom ar nenorom priverčia apie tai susimąstyti vis dažniau“, – neslėpė moteris.
Nebežino, ką galvoti ir kur kreiptis
Moteris neslėpė ir to, kad dažnai sūnaus pasakomi žodžiai ją priverčia gerokai susirūpinti savo saugumu.
„Tokios kartais Giedriaus pasakomos frazės kaip: „Mamyte, tu jau neilgai verksi“, „Aš tave labai myliu, bet labai noriu, kad tu mirtum“, ne tik morališkai mane palaužia, tačiau priverčia ir pagalvoti apie savo saugumą.
Nežinau, ką jau ir begalvoti. Nežinau, į ką kreiptis. Todėl kreipiuosi į Jus. Gal jūsų skaitytojai ar Jūs patys turėsite kokių nors patarimų. Labai ačiū Jums už kantrybę ir kad perskaitėte šį mano ilgą laišką“, – rašė moteris.
Mato rimtų bėdų: jei tai tiesa, tai labai blogai
DELFI paklaustas, ką mano apie šią situaciją, Kauno arkivyskupijos egzorcistas Vytenis Vaškelis sakė neabejojantis, kad mama tikrai gali turėti tokių, kaip pasakoja, problemų su vaiku.
„Žinoma, vaiko elgesį gali nulemti tai, koks yra jo tėvas. Kaune įvairių destruktyvių bendruomenių. Gali būti, iš pasakojimo sprendžiu, kad tas vyras priklauso satanistams. Jei tai tiesa, tai labai blogai“, – pripažino jis.
Egzorcistas sakė neabejojantis, kad šiai moteriai reikia rimtos pagalbos, paragino ją ir asmeniškai kreiptis į jį.
„Dievas padeda. Būna, susitinkame, bendraujame, meldžiamės. Reikėtų už berniuką pasimelsti, kalbėti išlaisvinimo maldas, kad jis išsivaduotų iš įvairių įtakų. Tačiau svarbu asmeniškai pabendrauti su moterimi, išsiaiškinti visas detales, kad tikrai jai galėčiau padėti“, – aiškino V. Vaškelis.
Apsėda ir vaikus
Anot egzorcisto, jam tikrai neretai tenka spręsti atvejus, kai piktosios dvasios būna apsėdusios būtent vaikus.
„Anksčiau, tam tikrai laikotarpiais, tokių atvejų buvo daug. Dabar kiek mažiau, tačiau tikrai dar yra. Neseniai padėjome vienai labai neramiai kelių metų mergaitei. Tačiau tai buvo situacija, kai šeimoje labai nesutarė tėvai. Vaikai – kaip veidrodis. Tos klaidos, pykčiai, nesutarimai juose puikiai atsispindi. ir jie visą tai sugeria kaip lakmuso popierėlis“, – pastebėjo V. Vaškelis.
Jo teigimu, sutrikusiam vaikui labai svarbu padėti.
„Vyksta evangelizavimas. Su žmonėmis bendraujame, juos krikštyjame, meldžiamės kartu. Link Dievo, Viešpaties, Prisikėlusiojo kreipiam“, – paklaustas apie savo darbo metodus, aiškino jis.
Pataria kuo skubiau pakrikštyti ir kreiptis į kunigą ar egzorcistą
Savo ruožtu Jonavos parapijos klebonas Audrius Mikitiukas, iš DELFI išgirdęs apie šią situaciją, pabrėžė, kad jei pats žmogus įlenda į blogio dvasinį pasaulį, jis iš jo be Jėzaus malonės tikrai neišsikapstys.
„Jei apsėstas vyras turi lytinių santykių su moterimi, mano žiniomis, apsėdimas gali pereiti ir jai, ir jų vaikams, nes lytiniai santykiai yra aukščiausia žmogaus savęs dovanojimo forma. Du tampa vienu kūnu. Kaip ir Šventajame rašte parašyta – tikintis vyras pašventina netikinčią žmoną. Taigi apsėdimas su tėvo veikla gali būti labai stipriai susiję“, – aiškino jis.
Kunigas sakė patariantis mamai, visų pirma, pakrikštyti vaiką ir kreiptis pagalbos į kunigą bei egzorcistą.
„Gali būti, kad vaikas nėra apsėstas. Galbūt jis tik varginamas. Mamai labai rekomenduoju kreiptis į kunigą, kuris padėtų išeiti iš blogio“, – patarė jis.
Teiraujamės Jūsų – ar esate girdėję apie panašius reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt pats manėte, kad susidūrėte su neva antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, kad šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“
Šaltinis: anomalija.lt