Kodėl džiūsta medžiai?
„Esame žuvilesių paukščių kolonijoje. Galime matyti tą teritoriją, kaip ji pasikeitusi šių paukščių gyvenamojoje vietoje. Kiek iš rašytinių šaltinių žinoma, kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija buvo dar prieš įvažiuojant į Juodkrantę nuo Klaipėdos pusės. Na, o šiuo metu ji yra persikėlusi į šią vietą. Mes čia suskaičiuojame apie 3 tūkst. porų didžiųjų kormoranų. Tai yra apie 7 tūkst. paukščių, kurie čia veisiasi. Pilkųjų garnių porų skaičius siekia 200“, – teigė specialistas.
Jo paklausėme, dėl kokių priežasčių kormoranų kolonijoje džiūsta medžiai.
„Kormoranų lizdai yra medžių viršūnėse. Jie maitinasi žuvimi, kurioje yra daug fosforo, azoto, todėl jų išmatose susidaro rūgštiniai junginiai. Šalinamos išmatos patenka ant pušų. Kai rūgštinis guano patenka ant šakų, veikia medžio struktūrą ir medis silpsta. Tas procesas priklauso nuo kiekvieno medžio. Ant vieno medžio buvo net 26 lizdai“, – aiškino nacionalinio parko direkcijos darbuotojas.
Specialistas aiškino, kad ši kormoranų gyvenama teritorija palengva plečiasi.
„Pirmosios kormoranų poros čia pradėjo perėti 1989 m. Šiandien ši teritorija užima apie 35 ha. Matematiškai kasmet po hektarą prisideda. Dabar lizdai dalinai persikėlė ir į kitą kelio pusę. Ten kormoranai ne pušyse peri, o juodalksniuose“, – dėstė M. Bružas.
Paneigė populiarų mitą
Gruodžio mėnesį kormoranų kolonija ištuštėjusi. Taigi, kur jie yra šiuo metu?
„Pavieniai kormoranai yra mariose, jūroje, kur jie maitinasi. Tų didelių būrių nebe pamatysime. Nebent užsitrauks ledas Kuršių mariose ir properšose jie bus ir ten maitinsis. Didžioji kormoranų dalis išskrido į Pietus. Šios kolonijos kormoranai didžiąja dalimi skrenda į Europos šalis, prie Viduržiemio jūros pakrančių žiemoja. Dalis yra prie didžiųjų miestų. Pavyzdžiui, venas iš GPS siųstuvu pažymėtų paukščių žiemojo Madride“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, kormoranai per dieną sulesa vidutiniškai nuo 500 gramų iki kilogramo žuvies.
Taip pat reikia paminėti, kad kormoranų populiacija yra reguliuojama.
„Ši populiacija pradėta reguliuoti po 2000 m. Ilgai buvo galvojama, kaip tą paukštį išbaidyti. Kai ateini, jie pakyla. Bet kai pradedi dažnai vaikščioti, paukščiai įpranta. Ir tada jie nebekyla. Tada buvo bandoma pasiėmus pagalį daužyti į medžius. Buvo bandyta ir kompaktinius diskus kabinti. Taip pat bandyta paleisti helio balionus. Tačiau tai yra papildoma tarša.
Šiandien naudojamas ganėtinai efektyvus būdas – fejerverkai. Baidymas vyksta pavasarį užperėjus kiaušinius. Sengirės pakraštyje šaudomi fejerverkai saulei nusileidus, kai oro temperatūra yra apie 9 laipsnius šilumos. Vakare išbaidomi paukščiai išskrenda ir kurį laiką jie negrįžta į tą lizdą šildyti kiaušinių. Per tą laiką jie atvėsta ir kai grįžęs paukštis bando šildyti, jie būna jau atšalę. Tai dalinai humaniškas būdas. Paukštis nėra nužudomas. Tačiau išsiperi mažiau paukščių ir populiacija nedidėja“, – kalbėjo M. Bružas.
Be to, jis paneigė ganėtai dažnai girdimą mitą, kad tai yra invazinė rūšis.
„Jie iš Pietų po truputį į Šiaurę plinta. Natūralus plitimas atgal į buvusias teritorijas. Invazinė rūšis yra svetimžemė rūšis, kuri dažniausiu atveju yra įkeldinama žmogaus tiesiogiai arba netiesiogiai per kokią nors ūkinę veiklą. Įkeldinama į teritoriją, kuri yra nauja visai ekosistemai. Invazinės rūšys poveikį daro gamtinei aplinkai, socialinei arba ekonominei sferai. Kormoranas yra natūrali, kosmopolitinė, plačiai pasaulyje paplitusi rūšis, kuri natūraliai gyvena. Šios rūšies poveikis yra natūralios gamtos pavyzdys“, – aiškino specialistas.
Jo teigimu, pirmiausia toje teritorijoje buvo garniai, o kormoranai prie jų prisijungė vėliau.
