Nuo šiol kiekvieno asmens senatvės pensija, kurią skirs ir mokės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“), susidės iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios.
Bendroji dalis bus apskaičiuojama kaip paties gyventojo sukaupto ir įstatyme nustatyto privalomo stažo santykio ir kasmet iš naujo tvirtinamo bazinės pensijos dydžio sandauga.
Šiemet bazinės pensijos dydis yra 152,92 Eur. Jei dabar žmogus yra sukaupęs būtinąjį 30,5 metų stažą (iki 2026 m. jis palaipsniui didės iki 35 m.), tai jo bendroji pensijos dalis ir būtų 152,92 Eur (30,5/30,5) x 152,92).
Sukaupusiems daugiau arba mažiau pensijų draudimo stažo bendroji dalis bus proporcingai didinama arba mažinama. Pvz., už 40 metų stažo ji sudarytų 200,55 Eur (40/30,5 x 152,92).
Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama, kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (šiemet 3,27 Eur) sandauga.
Per metus 1–as apskaitos vienetas (AV) sukaupiamas, jeigu visus 12 mėnesių darbuotojas uždirba vidutinį šalies darbo užmokestį. Išeinantiems į pensiją šiuo metu tai būtų 808,7 Eur.
Jei gyventojas dirbo 30,5 metų ir visada gavo vidutinį darbo užmokestį, jo pensijos individualioji dalis dabar būtų 98,1 Eur (1 AV x 30,5) x 3,27) = 98,1).
Taigi, susumavus abi tokios pensijos dalis išeitų 251,02 Eur (152,92 + 98,1).
Nustatytos pensijos lubos
Vis dėlto toks skaičiavimas tinka tik tada, jei darbuotojas sukaupia būtinąjį stažą ir jeigu jo alga yra mažesnė arba neviršija tam tikrų ribų.
DELFI TV laidoje „Gyvai“ „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad sukaupusiems mažiau stažo nei įstatyme nustatytas būtinasis, pagrindinė pensijos dalis bus proporcingai mažesnė. Pvz., už 15 metų jis bus 50 proc. mažesnė.
„Tarkime, žmogus visą karjerą uždirbo tik minimumą, kas būtų maždaug pusė vidutinės algos. Tokiu atveju už kiekvienus metus jis sukaups tik po 0,5 apskaitos vieneto. Taigi, ir individualioji jo pensijos dalis bus proporcingai mažesnė“, – komentavo direktorius.
Anot jo, įstatyme taip pat nustatytos tam tikros pensijų „lubos“ – galima sukaupti daugiausia 5 apskaitos vienetus per metus. Paprastai kalbant, uždirbant daugiau 5 VDU (dabar tai būtų 4 043,5 Eur „ant popieriaus“), gyventojo pensija nebus didesnė.
M. Sinkevičius pripažino, kad papildomai kaupiantiems pensiją antrosios pakopos fonduose „Sodros“ (arba pirmos pakopos) pensija bus mažesnė. Tai numatyta tiek naujame, tiek anksčiau galiojusiame įstatyme:
„Kaupimas nedaro poveikio bendrajai pensijos daliai. Tačiau individualioji pensijos dalis mažėja 15 – 16 proc. Pavyzdžiui, jei nekaupdamas per 30 metų surinktum 30 apskaitos vienetų, tai kaupdamas jų surinksi apie 15 proc. mažiau – t. y. apie 25,5.“
„Sodros" direktorius paaiškino, kad tokiu dydžiu individualioji pensijos dalis mažės dėl to, kad toks santykis yra tarp 2 proc. įmokų, pervedamų į fondus ir pensijų viso 12,7 proc. dydžio individualios pensijos dalies įmokų tarifo (2 : 12,7 = 0,157).
Taigi, pagal anksčiau aprašytą pavyzdį visa žmogui „Sodros“ mokama pensija dėl kaupimo fonduose būtų apie 15 Eur mažesnė.
Tiesa, antrosios pakopos pensijų fonduose galima sukaupti turto, už kurį gyventojas įgytų teisę į vienkartinę, arba periodinę piniginę išmoką (pensijų anuitetą).
Didėja pensinis amžius ir būtinas stažas
Kaip jau žinoma, pagal naują įstatymą į pensiją išeisime vėliau ir turėsime dirbti ilgiau.
2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius bus suvienodintas ir pasieks 65 metus. Nuo 30 metų iki 35 metų palaipsniui bus didinamas ir būtinasis darbo stažas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimusio vaiko tikėtina gyvenimo trukmė yra beveik 75 metai.
Tiesa, bent jau statistiškai vyrai gali tikėtis sulaukti vidutiniškai 70–ojo gimtadienio. Moterys, tikėtina, pagyvens kiek ilgiau – apie 80 metų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensiją gauna 589 tūkst. šalies gyventojų.
Nepaisydami fakto, kad yra pensininkai, vis dar dirba 64,4 tūkst. senjorų.
Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 287 Eur.
Įmokos rūšis ir jos dydis priklauso nuo pensijų fonde sukaupto turto vertės.