„Mes matėme tą atliktą tyrimą ir jo rezultatus. Vėlgi, manau, kad tai turėjo paskatinti Užsienio reikalų ministerijos vadovybę padaryti atitinkamas išvadas ir tą klimatą stengtis maksimaliai pagerinti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Žmonės tikrai nebuvo patenkinti savo darbo sąlygomis, apmokėjimu, karjeros siekimo galimybėmis ir panašiai. Visi šie klausimai, kurie yra svarbūs darbuotojams, gali būti išspręsti su jais kalbantis ir atitinkamai bandant keisti teisės aktus, kad tie darbuotojų lūkesčiai būtų atliepti“, – aiškino prezidento patarėja.
Klausimus dėl URM mikroklimato ir vadovybės kompetentingumo dar rugsėjį ėmė kelti Seimo socialdemokratai – tada viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie itin prastą valstybės tarnautojų darbo aplinką ministerijoje jie ragino šalies diplomatijos vadovą Gabrielių Landsbergį paviešinti 2022 metais atliktą tyrimą.
A. Skaisgirytė sutiko, jog visuomenė galėtų būti supažindinta su šio URM tyrimo rezultatais. Visgi, akcentavo ji, svarbiausia yra tai, kad ministerija atkreiptų dėmesį į darbuotojų lūkesčius.
„Žinoma, kad (visuomenė – ELTA) galėtų sužinoti. Turbūt, nėra didžiulė paslaptis, galima būtų ir paviešinti. Tačiau, vėlgi, akcentą dėčiau kitur (...) – tam, kad būtų atitinkamai atsižvelgta į tuos tyrimus ir kažkas daroma tam, kad žmonės jaustų daugiau pasitenkinimo diplomatinėje tarnyboje“, – pabrėžė šalies vadovo patarėja.
Visgi, klausiama, ar URM atsižvelgė į atlikto audito rezultatus, A. Skaisgirytė teigė negalinti atsakyti.
„Nežinau“, – teatsakė ji.
Dvigubi standartai
Asta Skaisgirytė teigia, kad aiškinantis ambasadorių Eitvydo Bajarūno ir Deivido Matulionio veiklą Užsienio reikalų ministerija (URM) taiko dvigubus standartus. Ji atkreipia dėmesį, kad D. Matulionio atžvilgiu nepriklausomas tyrimas buvo inicijuotas, tačiau konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje prašymas išsiaiškinti, ar jo atžvilgiu nėra taikomas psichologinis smurtas, vis dar nepatenkintas. Todėl A. Skaisgirytė pabrėžia, kad prezidentas sprendimą dėl tolimesnio E. Bajarūno likimo priims tik tada, kai toks patikrinimas bus atliktas.
„Skirtingai nuo E. Bajarūno atvejo, ambasadoriaus NATO D. Matulionio atveju tokia tyrimo komisija buvo sukurta, vadinasi, galima tai padaryti. Ji apklausė ne tik kitus darbuotojus, ji apklausė ir patį ambasadorių, čia skirtumas nuo elgesio su E. Bajarūnu“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Dvigubi standartai niekada nėra geras būdas spręsti konfliktus“, – sakė A. Skaisgirytė.
Nors Vyriausybės kanceliarija pranešė nepriklausomo patikrinimo dėl E. Bajarūno nepradėsianti, A. Skaisgirytė teigia, kad prezidentas tokio tyrimo vis dar laukia.
„Prezidentas laukia nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas. Jeigu žmogus yra kaltinamas kažkuo, tas kažkas turi būti ištirta, įrodyta ir pateikta išvada. Tai prezidentas gavęs tokią išvadą galėtų toliau spręsti dėl E. Bajarūno likimo. Dabar tiesiog nėra medžiagos, kuri leistų prezidentui vienaip ar kitaip apsispręsti“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Laukti galima tiek, kiek reikės, kol viskas bus atlikta pagal taisykles“, – akcentavo ji.
Pasak prezidento patarėjos, jeigu E. Bajarūno prašymas nebus patenkintas ir nepriklausomas patikrinimas nebus atliktas, tai bus blogas precedentas ateičiai.
„Jeigu žmogų galima nuteisti linčo teismu viešoje erdvėje nieko neįrodant instituciškai, tai yra blogas precedentas ateičiai. Vis dėlto prezidentas nori būti teisingas visiems. Ir jeigu jam būtų, kaip priklauso, pateikti įrodymai dėl E. Bajarūno mobingavimo darbuotojų ar panašiai, jis atitinkamai ir spręstų“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja taip pat pripažįsta, kad susidariusi situacija kenkia tarptautiniam Lietuvos prestižui.
„Prezidentas yra tos nuomonės, kad ši situacija labai kenkia Lietuvos tarptautiniam prestižui, kad tarptautiniam prestižui žala jau yra padaryta, kadangi visi stebi tą situaciją, tai nėra kažkoks mūsų vidinis veiklos laukas“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Šiuo metu Londone dirba mūsų laikinųjų reikalų patikėtinė, ji dar kurį laiką gali dirbti. Tai nėra taip, kad ambasada yra neveiksni, ambasada toliau funkcionuoja, tačiau, žinoma, kad be ambasadoriaus ambasados funkcionavimas nėra pilnavertis“, – taip pat pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės kanceliarija tikina nepradėsianti tarnybinio patikrinimo dėl to, ar prieš mobingu kaltinamą ambasadorių Eitivydą Bajarūną nėra vykdomas psichologinis smurtas.
URM pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.
Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl buvo siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.