Pirmąją dieną po audros į jį užsukę lankytojai dalijosi, kaip patys vadino, apokaliptinių vaizdų fotografijomis.
„Skaistakalnio parko vaizdas tikrai baisokas“, – pripažino vakar kalbintas „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Sigitas Vainauskas. Bet gera žinia, kad nuvirtę medžiai, kad ir kiek jų daug, pavojaus nekelia.
„Tad į tvarkymo darbus šiame parke kibsime paskiausiai, kai jau bus sudoroti medžiai ir jų šakos, užvirtę ant šaligatvių, išversti ar išlaužyti įstaigų teritorijose“, – pabrėžė jis.
Nors būta gyventojų iškvietimų, tvarkyti išvartytų medžių į Skaistakalnio parką dar neskubėjo ir ugniagesiai gelbėtojai.
„Eismui šie medžiai nekliudo, kitokio pavojaus irgi nekelia. O ugniagesių gelbėtojų pagrindinė pareiga – nuvirtusius medžius ar jų šakas pašalinti nuo kelių“, – paaiškino Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Vilma Vaiginytė.
Audra pasidarbavo visur
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikės Elenos Klyukinos teigimu, galingiausias stichinis vėjas savaitgalį fiksuotas Ukmergėje – jo stiprumas sekmadienį siekė 25 m per sekundę.
Panevėžyje tądien pūtusio vėjo greitis buvo 21 m per sekundę, taigi jau ramesnis nei šeštadienį, kai Aukštaitijos sostinę plakė 23 m per sekundę gūsiai.
„Tuoj įpusės ruduo, tad orai tikrai nebus ramūs. Vėjų dar turėtume sulaukti“, – įspėja E. Klyukina.
S. Vainausko teigimu, jau šio stichijos šėlsmo pasekmių tvarkymas pareikalaus laiko.
„Mieste privirtę medžių, prilaužyta šakų, visur prinešta vėjo nuplėšytų lapų. Apžiūrėjau daugelį vietų, tad galiu tvirtinti, kad audra pasidarbavo visur. Tačiau labiausiai nukentėjo Skaistakalnio parkas – tiek daug medžių jame išvartyta“, – patvirtino „Panevėžio specialaus autotransporto“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas.
Medžiai, dažniausiai klevai, lūžo ir virto visoje Skaistakalnio teritorijoje. Stichijos neatlaikė daugiausia parko senoliai. Ne vienam nuvirtus, pasimatė ir kodėl: iš pažiūros sveiki, kai kurių kamienai viduje buvo išpuvę.
Specialistų svarstymu, galėjo prisidėti ir tai, kad medžiai vis dar nenumetę lapų, tad jų šakos gerokai sunkesnės.
Mediena – biokurui
Miesto tvarkytojai sako dar neskaičiavę, kiek iš viso išvirto ar išlūžo medžių Skaistakalnio parke, bet matyti, kad darbo bus tikrai daug.
„Mums, „Specialaus autotransporto“ darbuotojams, tai pirmas kartas, kai teks sutvarkyti visas lūženas. Iki tol po audrų miestą tvarkydavo Savivaldybės skelbtus konkursus laimėdavusios kitos įmonės. Nuo kovo mėnesio šis darbas pavestas mums, Savivaldybės įmonei“, – paaiškino S. Vainauskas.
Supjaustyta mediena bus nugabenta miestą šildančiai bendrovei „Panevėžio energija“. Išvartyti medžiai bei jų šakos taps biokuru.
Kol kas „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojai tvarko didesnio prioriteto vietas. Viena jų – Šilaičių kapinės. Ten, anot S. Vainausko, griūdama pušis nuvertė ir dalį kapines juosiančios gelžbetoninės tvoros. Ją atstatyti pasistengta pirmiausia.
„Laimė, nė vienos kapavietės virstanti pušis nepalietė ir neapgadino – nukentėjo vien tvora“, – pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, audra pagailėjo Kristaus Karaliaus katedros bei senųjų miesto kapinių. Nors pastarosios čia pat Skaistakalnio parko – kitame Nevėžio krante, vėjas nulaužė vos vieną šaką, kuri saugiai nukrito nepridariusi jokių nuostolių.
Kultūros ir poilsio parke, nors šakų prilaužyta daugiau, virto tik vienas medis, bet nuostolių taip pat nepadaryta.
Virto sėkmingai
Europinio Skaistakalnio parko sutvarkymo projekto vadovas Tadas Stanikūnas neslėpė palengvėjimo, kad nulūžę ir nuvirtę medžiai žalos vietos infrastruktūrai nepadarė. Nesugadinti pėsčiųjų ir dviračių takai, nesulaužytos šviestuvų atramos, sveiki liko parko suoliukai, treniruokliai, vaikų žaidimų aikštelė.
„Net pasidžiaugiau pamatęs parko medį, nuvirtusį tarp dviejų šviestuvų atramų. Šie liko ne tik nesulaužyti, bet ir nepaliesti“, – pasakojo T. Stanikūnas.
Jo teigimu, dar tik ruošiantis tvarkyti Skaistakalnio parką jo augmeniją vertino specialistai. Žvelgdami į parko visumą, dalį senų ir pažeistų medžių patarė išpjauti.
„Tačiau pjauti toli gražu ne visi pažeisti medžiai. Specialistų aiškinimu, net ir tokie privalo stovėti ir sudaryti galimybes sėkmingai augti kitiems, sveikiems medžiams. Be to, pažeistieji medžiai nebūtinai lūžta ir virsta, jie gali stovėti dar daugybę metų“, – žiniomis pasidalijo T. Stanikūnas.
Vienas parko medžių nuvirto kaip tik baigiamo tvarkyti pėsčiųjų tilto į Skaistakalnio parką prieigose. Tačiau vaikščioti juo netrukdys.
Pasak T. Stanikūno, darbai šiame objekte turėtų finišuoti lapkričio 22 dieną. Nors pėstieji tiltu naudojasi ir dabar.
„Pabodo statybininkams laikinąsias parko tvoras traukti iš upės, kur jas sumesdavo nekantrūs praeiviai, tad vaikščioti tiltu jau leidžiama“, – paaiškino projekto vadovas.
Neatlaikė ir šventoriaus klevas
Dėl stichinio vėjo nuvirto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje augęs klevas. Sulaužė greta stovėjusį suoliuką, tačiau šventorių juosianti valstybės saugoma tvora liko sveika.
Panevėžio priešgaisrinę gelbėjimo valdybą pranešimai apie išverstus ar nulaužtus medžius bei jų šakas užplūdo jau nuo šeštadienio popietės. Ugniagesiams gelbėtojams teko skubėti šalinti kliūčių Aukštaičių, Ramygalos, Nemuno, M. Tiškevičiaus gatvėse.
Sekmadienį būta pranešimų apie išvirtusius medžius Projektuotojų, Klaipėdos, Parko, Žvaigždžių ir Oreivių gatvėse.
Žinios apie audros pridarytus nuostolius Skaistakalnio parke pasipylė jau naktį į pirmadienį. Nuvykę į parką ugniagesiai gelbėtojai įvertino situaciją, bet išvartų kol kas nešalino.
Iš Panevėžio rajono pranešimai apie nuverstus medžius skriejo iš žmonių, negalėjusių važiuoti per Žaliosios girią nutiestu keliu Vabalninko link. Medžių užverstų kelių pasitaikė Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos seniūnijose.