„Valstybės pažinimo centras ir ta pati skaitykla, kurioje buvo knygos apie Prezidentūrą, tikrai buvo populiari visuomenėje. Sulaukė dėmesio iš visuomenės, ten tikrai daug žmonių lankydavosi. Reikėtų kažkaip paaiškinti, kodėl žmonės ten negali lankytis, nes yra viešasis interesas“, – LNK žinioms sakė žurnalistė Birutė Davidonytė.
Skaitykla daugiau nei metus buvo remontuota, o po remonto įsileisti į vidų Prezidentūra nepanoro, kaip ir kalbėti prieš kameras. LNK žinioms Prezidentūros atstovai atsiuntė atsakymą raštu.
„Prezidentūros rūmų pastate esanti skaitykla nuo pat jos įkūrimo yra naudojama ir kaip patalpa įvairiems susitikimams, valstybės vadovo interviu filmavimams. Remonto reikėjo efektyvesniam patalpos pritaikymui Prezidento, jo komandos susitikimų organizavimui bei Prezidento reprezentacinėms reikmėms.
Šiai patalpai taikomas įprastas Prezidento rezidencijos patalpų saugumo režimas. Valstybės pažinimo centras, kaip ir šalia jo esanti skaitykla, yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dalis, o ne atskiras fizinis ar juridinis vienetas“, – rašoma atsakyme.
Iš šios skaityklos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana jau siuntė Velykų sveikinimą, pirmoji šalies ponia taip pat susitiko ir su Maltos ordino ambasadoriaus sutuoktine.
Tarp žurnalistų sklando kalbos, kodėl Prezidentūra galėjo taip pasielgti.
„Dalis žmonių, kurie dirbo Prezidentūroje, mums pasakojo, kad buvo tokie svarstymai, kadangi pirmajai poniai kaip ir nebuvo kabineto Prezidentūroje, buvo svarstymai iškraustyti dalį Valstybės pažinimo centro ir ten įrengti kabinetą pirmajai poniai“, – LNK žinioms pasakojo žurnalistė B. Davidonytė.
Prezidentūros sprendimas liūdina buvusius Valstybės pažinimo centro darbuotojus.
„Aš tą žinia sutinku su dideliu širdies skausmu“, – LNK sakė buvusi Valstybės pažinimo centro darbuotoja Nideta Jarockienė.
Esą atsisakoma pagrindinės idėjos, kad šis centras turi būti atviras visuomenei.
„Kuriant Valstybės pažinimo centrą mes turėjome labai aiškią idėją, kurią mums perdavė du prezidentai: Valdas Adamkus ir D. Grybauskaitė, kad Prezidentūra turi būti atvira, kiek tai yra įmanoma. Ir kad valstybės pažinimo centras atviras visuomenei centras, sukurtas jos reikmėms“, – kalbėjo N. Jarockienė.
Stebisi ir prie Valstybės pažinimo centro prisidėję architektai.
„Vertinti taip, kaip yra dabar, kad tas elementas yra išimtas iš Valstybės pažinimo centro patirties, tai man atrodo, kad ta patirtis yra sumažinama, supaprastinama tiek funkcine prasme, tiek erdvine patirtimi“, – teigė architektas Rokas Kilčiauskas.
Tačiau politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos toks Prezidentūros elgesys visai nestebina.
„Tai nėra pirmas atvejis, kai prezidentas elgiasi neprezidentiškai, o taip, tarsi būtų kaimo seniūnas ir nedemokratinės valstybės kaimo seniūnas, o kokios nors diktatūrinės“, – savo vertinimą pateikė R. Valatka.
Prezidentūros atstovai patikina, kad pats Valstybės pažinimo centras nėra uždaromas, šiuo metu rengiama nauja erdvė – atsipalaidavimui skirtas sensorinis kambarys, kurį ketinama atidaryti iki metų pabaigos.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: