Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Rimantas Giedraitis sako, kad atvejų, kai žmonės netyčia sudaužo gyvsidabrio termometrą ir nežino, kaip elgtis, yra išties daug.
Nesiurbti siurbliu
Pasak specialisto, nieku gyvu negalima bandyti susiurbti gyvsidabrio, nes tuomet jis gali tapti pavojingas sveikatai. Rekomenduojama bendruoju pagalbos telefonu kviestis ugniagesius, kurie atvykę saugiai surinks išsiliejusį gyvsidabrį ir atliks pirminę demerkurizaciją (gyvsidabrio pašalinimą iš aplinkos).
Patys žmonės, pasak R. Giedraičio, gali vėdinti patalpas bei plauti vietas, kuriose išsiliejo gyvsidabris, namuose pasigamintu tirpalu iš ūkinio muilo ir sodos - į litrą muilino vandens įdėti šaukštą sodos. Toks tirpalas tinka grindų plovimui. Jei gyvsidabrio patenka ant baldų ar minkštų paviršių, juos galima valyti įprastai buityje naudojamomis priemonėmis, kurios irgi po truputį mažina šio metalo koncentraciją.
"Gyvsidabris pats kaip metalas nėra pavojingas. Pavojingi yra jo garai, net normavimas gyvenamosiose patalpose yra labai didelis, leidžiama labai maža koncentracija - 0,0003 miligramo kubiniame metre, - "Vakarų ekspresui" pabrėžė R. Giedraitis. - Vis dėlto žmonės neturėtų labai išsigąsti ar panikuoti dėl to, kad sudaužė termometrą. Kai namuose yra vėsiau, jo garavimas nėra labai intensyvus. Jeigu žmonės panaudoja dulkių siurblį, jame susidaro apie 30 laipsnių temperatūra ir tada gyvsidabris, esantis viduje, intensyviai garuoja ir pasklinda po visą butą. Tada būna problemų."
Tokiu atveju, jei garai plačiai pasklinda ir koncentracija stipriai padidėja, patalpoms visiškai išvalyti gali prireikti mažiausiai 2-3 savaičių, tad tiek laiko patalpose žmonėms būti draudžiama. Pasak specialisto, gyvsidabris labiausiai pažeidžia nervų sistemą, atsirada tremoras, galvos skausmai, bet tokio poveikio vien sudužus termometrui neturėtų būti.
R. Giedraitis atkreipė dėmesį į faktą, kad dažniausiai seni termometrai dūžta namuose, kuriuose auga maži vaikai - matuojant temperatūrą jie muistosi ir numeta termometrą, kartais jį net perkanda. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas ragina gyventojus, ypač turinčius mažų vaikų, atsisakyti termometrų su gyvsidabriu ir įsigyti naujus - elektroninius, kontaktinius.
Incidentas Gargžduose
Visai neseniai su užteršimo gyvsidabrio garais atveju buvo susidūrę Klaipėdos rajono specialistai. Gargžduose sudužus kūno temperatūros matavimo termometrui, žmogus gyvsidabrį surinko ir supylė į šildymo katilą, todėl garai pasklido po kambarius, o surinkti gyvsidabrį iš šildymo katilo buvo iškviesti Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai.
Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas pasakojo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai atliko gyvsidabrio garų koncentracijos gyvenamosiose patalpose matavimus, kurių metu buvo nustatyta, kad gyvsidabrio garai gyvenamosiose patalpose bei rūsyje, kur buvo įrengtas šildymo katilas, viršijo Lietuvos higienos normų nustatytą didžiausią leidžiamą gyvsidabrio garų koncentraciją, todėl gyventojai buvo perspėti, kad gyventi šiose patalpose negalima.
Gyvenamąsias patalpas buvo būtina demerkurizuoti, intensyviai vėdinti ir atlikti pakartotinius gyvsidabrio garų koncentracijos patalpų ore matavimus. Nurodyta, kad demerkurizaciją patalpose galima daryti tik naudojant asmens apsaugos priemones: respiratorius, pirštines.
"Namo gyventojams nurodyta, kad atlikus patalpų demerkurizaciją vėl praneštų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriui dėl pakartotinių matavimų organizavimo. Taip pat namo savininkai informuoti, kad visi asmenys, buvę patalpose įvykio metu ir po jo, privalo pasitikrinti sveikatą dėl apsinuodijimo gyvsidabrio garais. Štai net ir toks nedidelis kiekis gyvsidabrio sukėlė pavojų žmonių gyvybei bei didelius nepatogumus: gyventojams reikėjo išsikelti į kitas patalpas, vykdyti visų namo patalpų demerkurizaciją, kol gyvsidabrio garų koncentracija patalpose neviršys leidžiamos", - pasakojo V. Bernotas.
Gargžduose anksčiau būta ir didelių incidentų dėl gyvsidabrio - prieš keletą metų vienas gyventojas tyčia garino gyvsidabrį ant viryklės, didelis gyvsidabrio kiekis (apie 7 kilogramus) buvo rastas Gargždų miesto Žemaitės gatvėje esančiose patalpose, kuriose anksčiau buvo gimdymo namai.
Kaip surinkti?
Gyvsidabrio garai yra toksiški visoms gyvybės formoms. Garuoja bet kurioje temperatūroje, net žemesnėje kaip 0 laipsnių. Jo garai į žmogaus organizmą gali patekti per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines. Gyvsidabris gali sukelti ūmų arba lėtinį apsinuodijimą. Jeigu sudaužėte termometrą ir gyvsidabris pasklido ant stalo ar grindų, jokiu būdu nebandykite valyti jo šluoste - gyvsidabris pasklis tik dar plačiau ir tuo padidinsite jo garavimo paviršių. Nedelsdami skambinkite telefonu 01 arba 112 ir kvieskite ugniagesius. Jie atliks mechaninę ir cheminę demerkurizaciją.
Jeigu pradėjote patys rinkti gyvsidabrį, tai jokiu būdu nenaudokite dulkių siurblio, nes temperatūra dulkių siurblyje yra kur kas aukštesnė nei patalpose, o gyvsidabrio garavimas bus daug kartų intensyvesnis. Todėl gyvsidabrio garais galite užteršti savo gyvenamąsias patalpas.
Gyvsidabriui rinkti pasiruoškite butelį su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą, 0,2 proc. vandeninį kalio permanganato tirpalą (2 g kalio permanganato vienam litrui vandens).
Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į butelį su vandeniu ir sandariai uždarykite. Patalpų paviršius nukenksminamas pasiruoštu kalio permanganato tirpalu. Po to patalpa išplaunama ir gerai išvėdinama. Patalpas reikia plauti ir vėdinti keletą kartų per dieną. Plovimui gali būti naudojamas nedidelės koncentracijos ūkiško muilo ir sodos tirpalas.