Formą pasirinktų patys
P. Urbšys, registruodamas šį pakeitimą siūlo susitikimus su lobistais deklaruojančiam asmeniui pačiam nuspręsti dėl viešinimo priemonės, neapsiriboti tik darbotvarkėmis. Pats P. Urbšys DELFI pasakojo, kad po Seimo Valstybės ir savivaldybių valdymo komiteto posėdžio, parlamentarams buvo pristatytas pasiūlymas, kurios leistų pasirinkti viešinimo formą pačiam.
„Komitetas pritarė pagrindinei nuostatai, kad turi būti viešinami politikų ir jų pasitikėjimo asmenų santykiai su lobistais, pasirenkant patiems tą formą, bet laikantis įstatymo nuostatų. Nes dabar dirbtiniu būdu, kai norima įrašyti, kad privalomos darbotvarkės, teisininkai pastebi, kad tai nėra tik Lobizmo įstatymo kompetencija“, – kalbėjo P. Urbšys.
Jis priminė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis Seimo puslapyje prieinamoje darbotvarkėje praėjusį ketvirtadienį įrašė, kad dalyvaus Seimo posėdyje. Tačiau Seime nepasirodė.
„Įrašymas į darbotvarkę neįpareigoja dalyvauti posėdyje“, – kalbėjo parlamentaras.
„Registruotos R. Karbauskio pataisos, kurios yra susijusios su privalomu darbotvarkių registravimu nepavadinčiau kitaip, nei dirbtinio skaidrumo konvulsijos“, – vertino jis.
„Mano pasiūlymas atitiko komiteto siūlymą ankstesnį. Ir jis buvo orientuotas tam, kad politikai turėtų įpareigojimą susitikimus viešinti, bet patys pasirinktų viešinimo būdą“, – kalbėjo P. Urbšys.
„Pavyzdžiui, aš esu suinteresuotas, kad apie kiekvieną mano žodį, veiksmą sužinotų rinkėjas. Ar tai komitete, ar Seimo salėje, ar mano įstatymo projekte. Pasirenki formą pats. Manau, kad politikas turi būti suinteresuotas tai viešinti“, – sakė jis.
P. Urbšys pridėjo, kad kartu registravo ir Seimo Statuto pataisą, kuri papildomai apibrėžia prievolę parlamentarui viešinti savo veiklą.
„Iš vienos pusės demonstruojamas pseudo skaidrumas, kai tuo pačiu yra prastuminėjama Statuto nuostata, kuri padarytų Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius uždarus“, – kalbėjo jis.
„Karbauskio inicijuotose kortelių ištraukimo akcijoje daugiau įžiūriu asmeninį įgeidį ir užsispyrimą, o ne skaidrumo siekiamybę“, – situaciją DELFI vertino P. Urbšys.
Seimo posėdžių salėje, gindamas šį įstatymo projektą, P. Urbšys pateikė ir konkretų pavyzdį, kodėl susitikimų deklaravimas darbotvarkėje nėra tinkamas.
„Pavyzdžiui, stebint žiniasklaidai jūs susitinkate su lobistu ir visi mato, kad jūs bendraujate su juo. Bet po kiek laiko šitas lobistas registruoja, kad jis su jumis šnekėjo dėl vienokio ar kitokio įstatymo. O jūs jau tada žiniasklaidoje turėsite aiškintis, kad nesate kupranugaris“, – vaizdingą pavyzdį Seimo salėje pateikė parlamentaras.
Dar pridurdamas, kad viešumas išlieka pagrindinis dalykas.
„Todėl ir mūsų fokusuojama į tai, kad viešinimo prievolė išlieka šiems asmenims, bet jie patys apsisprendžia, kokia forma tą dalyką daro: ar tai gali būti žodinė forma, ar gali feisbuke, ar galima kitur“, – sakė jis.
Skambina pavojaus varpais
Seimo posėdžių salėje ketvirtadienį netrūko ugningų pasisakymų. Valstietė Agnė Širinskienė komentuodama šį siūlymą sakė, kad įstatymas, kuris buvo skirtas NSKG tyrimo išvadas buvo gėdingai sužlugdytas.
„Šiuo atveju tikrai, manau, vienam kolegai turėtume ir mes, ir Lietuvos žmonės padėkoti už tai, kad nuo šiandien greičiausiai Seimo nariams ir kitiems valstybės politikams nereikės viešai skelbti darbotvarkių, nereikės deklaruoti savo susitikimų su lobistais. Ir taip mes grįžtame į labai labai tolimą praeitį“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo A.. Širinskienė.
Skambėjo ir kiti pasisakymai prieš, vienas jų – buvusio valstiečių, dabar Mišrioje Seimo narių grupėje dirbančio Vytauto Bako.
Jis teigė, kad šiuo pakeitimu yra grįžtama į viduramžius. Situaciją DELFI komentuodamas V. Bakas teigė, kad politikai gudrauja.
„Problema yra, kurią turi išspręsti Seimas – ištraukti politiką iš šešėlio. Pasaulyje neteisėtas, šešėlinis lobizmas yra pripažįstamas kaip aukščiausia korupcijos forma. (…) Jeigu lobizmas yra skaidrus, jis kuria didelę pridėtinę vertę. Norint išeiti iš to šešėlio teisėkūros proceso, reikia labai aiškiai deklaruoti tiek politikų, tiek lobistų interesus ir santykius“, – apie pasiūlymą kalbėjo V. Bakas.
Parlamentaras priminė, kad po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo apie politikams daromą įtaką, buvo parengtas „tikrai geras“ įstatymo projektas.
„Bet kada jis pateko į Seimą vakar, jis buvo tiesiog išdrąskytas. Vėl buvo išimta prievolė deklaruoti interesus, tiek lobistams, tiek politikams. Antra, padaryti išimtį kai kurioms organizacijoms, kurios atlieka lobistų veiklą. (…) Po vakar dienos sprendimo viskas yra grąžinta į viduramžius. Ir vėl galios centrai, kurie yra įpratę veikti šešėlyje, turėjo švęsti“, – DELFI kalbėjo V. Bakas.
Jis tikino, kad toks įstatymas, kuris siūlomas jis yra visiškai beprasmis.
„Manau, kad tai yra gudravimas. Nes yra karta politikų ir tarnautojų, kurie nenori viešumo, kuriems patogiau, visgi, veikti šešėlyje. Nauja kultūra, vakarietiški standartai yra per daug sudėtingas. Mano nuomone taip“, – kalbėjo V. Bakas.