Kretingos pakraštyje esančioje Salantų gimnazijoje mokosi per 150 mokinių. Čia mokosi ne tik salantiškiai, ar vaikai iš gretimų kaimų, bet ir iš dviejų aplinkinių Skuodo ir Plungės rajonų. Devintokų gimnazijoje 28, septintokų 34, tik dešimtokų yra vos 23.
„Vidurinį ugdymą rinktųsi 21 vaikas. Bet žinome, kad dar yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP). O po jų paaiškėtų gal kita situacija, gal ir ta pati. Ir dar visokios asmeninės situacijos gali nutikti.
Ir ką daryti, jeigu prieš rugsėjį iš 21 turime 20, arba 19, ar 18?“, – LNK žinioms kalbėjo šios gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė.
Kadangi gimnazijų klasėse pagal naujas taisykles turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, Salantuose gimnazijos gali ir nelikti.
„Nežinau, kas nutiks, kur reikės kitur mokytis, ką reikės darytis, prie naujos aplinkos pritapti“, – atviravo gimnazistė Vilmantė.
Gimnazistų tėvai renka parašus ir žada į šalies valdžią, nesupranta, kodėl tokia tvarka taikoma nedideliems miesteliams, ypač esantiems rajono pakraštyje.
Skaičiuojama, kad važiuoti, tarkime į Kretingą, vaikai kasdien turėtų važiuoti po 70 ir daugiau kilometrų.
„Mes esame iš kaimų. Tai atsikelti, pavalgyti, nuvažiuoti. Nežinome to plano, kur reikės pristatyti vaiką, gal į stotelę, gal į stotį vietinę. Nes pas mus aplinkiniuose kaimuose nėra tų stotelių. Labai sunkus susisiekimas, labai daug energijos. Kai mūsų vaikai šioje mokykloje pasiekia be streso gerų rezultatų“, – pasakojo salantiškė Audronė Skersienė.
Tėvų komiteto narys Saulius Narkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad keičiant ugdymo įstaigą, daug kas keičiasi, kad ir užklasinė veikla.
„Automatiškai mokytojų nutekėjimas būtų, personalo sumažėjimas. O tokiam mažam miestui kaip Salantams tai bus didelis smūgis“, – sakė jis.
Gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Vaitkuvienė pabrėžė, jog lieka neaišku, kas bus po „gimnazijos sugriovimo“.
„Kur mūsų bendruomenės nariai pasidės? Mes kol kas dar negavome jokios žinios“, – kalbėjo ji.
Kretingos rajono savivaldybė irgi piestu stoja prieš tokią mokyklų tinklo reformą. Ir nesupranta, kam pertvarkyti geras gimnazijas.
„Prieš beveik 10 metų gimnazija buvo restauruota, šiandien ji yra visa sutvarkyta. Šalia pastato yra pridėta ir meno mokykla“, – kalbėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Salantų bendruomenė bijo, kad vaikai praras motyvaciją mokytis, o rajono valdžia, kad provincijos taip pasmerkiamos išnykimui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas LNK žinioms sakė, kad Vyriausybėje priimtas sprendimas dėl tinklo taisyklių buvo ilgai derinamas ir gali paliesti apie 50 mokyklų.
„Bendrai tai nereiškia, kad mokykla turi užsidaryti. Jeigu veikia kaip jungtinės mokyklos skyrius, yra galimybė ir 12 mokinių turėti, tada yra išimtys: Vilniaus rajone, Šalčininkuose, Neringoje. Taip pat yra išimtys tautinėms mažumoms“, – kalbėjo ministras.
Kretingos rajono meras A. Kalnius pasakojo, jog yra pasiūlytas toks planas: gimnazija praranda savo statusą, o 2 klasės būtų prijungtos prie kitos miesto gimnazijos.
„Bet iškyla kiti klausimai: o kitos gimnazijos vadovui reikės papildomą atlyginimą mokėti, mokytojai papildomai turės važiuoti ten“, – kalbėjo meras.
Rajono valdžiai apmaudu ir dėl dvejopų standartų.
„Privačioms mokykloms yra padaromas išskirtinumas. Ir pati mokykla, savininkas spręs, kiek joje gali būti mokinių: 10, 15, ar 20. Tada kyla klausimas, o kurioje vietoje yra ta mokinių kokybė“, – tikini A. Kalnius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas pabrėžė, jog jeigu pati privati mokykla sugeba užtikrinti ugdymą su mažomis klasėmis, tėvų mokama suma už mokslą auga.
Kretingiškiai žada negriauti gimnazijos, o gavę nurodymą vykdyti sprendimą – dėl jo svarsto kovoti teismuose.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: