„Dažniausiai tai yra desperatiškas ieškojimas, kaip išspręsti esamą situaciją, kur dėti senyvo amžiaus žmogų, pavyzdžiui, su demencijomis arba kitomis ligomis. Dažnai šeima neturi galimybės prižiūrėti. Tai yra viena iš labai aktualių problemų“, - sakė Klaipėdos globos namų vadovas Ginteris Harneris per parlamentarės Agnės Bilotaitės inicijuotą diskusiją apie slaugos ir globos problemas.
Pasak jo, jau netolimoje ateityje neišvengiamai reikės daugiau vietų globos namuose.
„Neseniai per Prahos konferenciją Europos atstovai rodė, kad kreivė, kuri rodo, kiek žmonių sirgs demencija nuo 2020 m. iki 2030 m., kyla drastiškai. Vadinasi, reikia spręsti problemą iš esmės ir greitai“, - sakė G. Harneris.
Perspėja apie dideles problemas netolimoje ateityje
Globos namų „Senevita“ vadovas Petras Jurgilas skaičiavo, kad vien Vilniuje reikėtų kasmet seneliams sukurti po 50 naujų vietų.
„Šiuo metu demografinė padėtis yra palanki. Po 10 metų ji bus tragiška. Jau dabar su situacija nesusitvarkome, kai pradės į globos namus eiti pokariniu laikotarpiu gimę žmonės, neatlaikys mūsų siūlės“, - sakė P. Jurgilas.
Globos namų vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje globos namuose yra 6000 vietų seniems žmonėms, o pastovios slaugos poreikis yra nustatytas 32 tūkst. žmonių.
„Vilniaus miestas, lyginant su kokiu nors Vokietijos miestu, turi du-tris kartus mažiau vietų“, - sakė P. Jurgilas.
Trūksta pagalbos ir informacijos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė neneigė, kad demografinės tendencijos, ir tai, ką valstybė gali pasiūlyti savo žmonėms, kelia didelę įtampą. Tik 18 proc. senukų, kuriems yra nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, gauna pagalbos.
„Ten, kur yra menkai tenkinamas poreikis, visą laiką atsiranda įtampa ir galimybė korupcijai pasireikšti. Dėl visų paslaugų šiuo metu mes turime laukimo eiles: ilgalaikės socialinės globos savivaldybėse laukia 437 asmenys, į valstybines įstaigas – 134, integralios pagalbos – 155, pagalbos į namus – 314 žmonių. Dienos centre teikiamų paslaugų laukia 14 senyvo amžiaus asmenų“, - sakė V. Toleikienė.
Pasak SADM atstovės, nors šie skaičiai ir neatrodo dideli, bet už kiekvieno jų yra konkrečios gyvenimo istorijos.
„Nes nustatytas poreikis pagalbai reiškia, kad žmogus yra visiškai nesavarankiškas arba iš dalies savarankiškas, ir kad nėra artimųjų, kurie galėtų jam padėti. Jam yra didelis iššūkis išgyventi oriai“, - sakė V. Toleikienė.
Vietų skaičius turėtų būti prieinamas viešai
SADM atstovė atkreipė dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba rekomendavo savivaldybėms viešinti informaciją, kiek vietų yra globos namuose.
„Tas buvo reglamentuota ir ministro įsakymu. Prieš susitikimą patikrinau kelias savivaldybes, tai nepavyko rasti tokios informacijos“, - apgailestavo V. Toleikienė.
Pasak jos, eiles ministerijai pavaldžiose įstaigose galima pasitikrinti Neįgaliųjų reikalų departamento tinklapyje. Ateityje savivaldybės turės pažymėti informaciją apie savo globotinius socialinių paslaugų informacinėje sistemoje. Yra pradėti jos atnaujinimo darbai.
Tikimasi, kad tai padės išvengti atvejų, kai kam nors yra suteikiamos išskirtinės sąlygos.
Auga ir vietų ligoninėse poreikis
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad vien 2018 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose 31 tūkst. pacientų buvo suteiktos slaugos ir palaikomo gydymo paslaugos.
„Matome, kad visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, yra pakankamai intensyvi emigracija, ir slaugos paslaugų poreikis auga. Kasmet slaugos ir palaikomojo paslaugų suteikiame apie pora tūkstančių daugiau. Jeigu 2015 m. šios paslaugos buvo teiktos 28 tūkst. pacientų, tai 2016 – beveik 30 tūkst., o 2017 m. - 31 tūkstančiui žmonių“, - sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Šakienė.
SAM specialistai tikisi, kad priėmus Vyriausybės nutarimą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų poreikį skaičiuoti kitaip, bus geriau tenkinamas poreikis.
Jie taip pat informavo, kad yra kuriama informacinė sistema, kuri leis dėl slaugos paslaugų registruotis elektroniniu būdu. Tai leis efektyviau sekti eiles gydymo įstaigose.