Žurnalistų trečiadienį kalbintas Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, jog E. Bajarūnas pasitarime lankėsi komiteto iniciatyva. Jame taip pat dalyvavo ministerijos kanclerė Inga Černiuk, Darbo tarybos atstovė, viceministras Egidijus Meilūnas.
Ž. Pavilionio vertinimu, ambasados Jungtinėje Karalystėje darbą yra ištikęs paralyžius: veiksmų esą reikia imtis nedelsiant ir atšaukti E. Bajarūną iš pareigų.
„Manau, ne vienam komiteto nariui susidarė toks įspūdis, bent jau man asmeniškai tikrai, kad ambasados darbas yra paralyžiuotas. Yra patinė situacija ir ją reikia spręsti. Aš labai norėčiau, kad ją atsakingos už ambasadoriaus skyrimus ar atšaukimus institucijos, spręstų kartu. Tai būtų pats geriausias atvejis <...>.
Manau, nuo šių sprendimų, kuriuos turės priimti prezidentas, užsienio reikalų ministras ir Vyriausybės vadovė, gali priklausyti tam tikra prasme mūsų diplomatinės tarnybos ateities, nes tai, turbūt, pirmas kartas ir mano paties istorijoje, kai darbuotojai, pasitikėdami Užsienio reikalų ministerijos vadovybė, pasiskundė dėl dalykų, kurie yra niekaip nepriimtini šių laikų visuomenėje“, – dėstė politikas.
Pavilionis: ambasados darbuotojai gali palikti tarnybą
„Mano asmenine nuomone, ambasadorius, kuris nesukūrė sąlygų kolektyvui dirbti, kuris leido pribręsti tokiam konfliktui, nebegali eiti pareigų, jis privalo būti atšauktas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis ir pažymėjo, kad ambasada Jungtinėje Karalystėje Lietuvai yra esminė ir raktinė dėl daugybės priežasčių.
Tiesa, valdančiųjų atstovas pridūrė, jog komitetas šioje situacijoje nelabai ko gali imtis, nebent rekomenduoti. Sprendimus, pasak jo, priima Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybė ir prezidentas.
„Komitetas yra sprendimų galutinė stotelė – mes galim jiems pritarti arba nepritarti. Privalo inicijuoti ministerija, Vyriausybė, kaip ir Konstitucijoje parašyta, su prezidentu“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Ministerija turi spręst, ką daryt, ir spręsti nedelsiant, nes darbas yra paralyžiuotas vienoje iš svarbiausių mūsų strateginių, ekonominių, saugumo partnerių“, – pridūrė parlamentaras.
Jis reiškė viltis, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pakeis savo nuomonę dėl E. Bajarūno ateities pareigose: „Tikrai nemanau, kad prezidentas leistų šiai situacijai būti nesprendžiamai, nes tai reiškia faktiškai pritarimą, kad prieš tuos žmones ir toliau tie veiksmai neteisėti būtų vykdomi.“
„Aš kažkaip nepraradęs vilties, neatsižvelgiant į tam tikrus prezidento pareiškimus, kad vis dėlto mes surasime tą nuomonę. Nes gali būti taip, kad, jei mes prarasime laiko, kad tie žmonės, kurie jaučiasi skriaudžiami, paliks tarnybą. O į šituos žmones, jaunus diplomatus yra žiauriai daug investuojama. Paprastai tai yra tikrai labiausiai išsilavinę, nuostabiausi jaunos kartos atstovai gimę laisvėje, mokantys labai daug kalbų, kurių atlyginimai pradžioje būna labai maži <...>. Juos pritraukti, tuos gabius žmones, buvo problema“, – kalbėjo konservatorius.
Surplys: URM turi problemą dėl informacijos nutekėjimo
Komiteto pirmininko pavaduotojo, Seimo valstiečio Giedriaus Surplio vertinimu, Užsienio reikalų ministerijos vadovybė, ambasadorius ir nusiskundimų jo darbu turintys ambasados darbuotojai turėtų susėsti prie vieno stalo, išsispręsti nesutarimus ir toliau dirbti kartu.
„Aš lieku prie tos pačios nuomonės, kad reikia rimtai žiūrėti į darbuotojų nusiskundimus. Turbūt, kad atmosfera ambasadoje yra nesveika, bet nereikia skubėti su išvadomis. Reikėtų susėsti prie bendro stalo Užsienio reikalų ministerijoje, nes čia jos yra laukas, ir paieškoti galimybių toliau dirbti kartu.
Aišku, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai jaučiasi demotyvuoti, jaučiasi kai kurie, galbūt, įskaudinti, bet vis dėlto nereikėtų svaidytis ambasadoriais vien dėl kažkokių įvykių“, – žurnalistams komentavo G. Surplys.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį ne tik į situaciją, susijusią su E. Bajarūnu, bet ir į tai, kad žiniasklaida skelbia šią informaciją, o ji – ne vieša. G. Surplio nuomone, už tai atsakinga URM.
„Kažkodėl tai Užsienio reikalų ministerija nebegeba valdyti informacijos nutekėjimo. Ir tai, kad tuo metu, kai klausimas svarstomas Užsienio reikalų komitete bandant surasti sprendimą tokioje svarbioje ambasadoje, kurioje turėsime pasirengti referendumui dėl pilietybės, kuri yra kertinėje NATO šalyje, tuo metu nuteka dar viena informacijos porcija. Tai jau panašu netgi į pasityčiojimą iš bandymo, kad ta informacija, kuri yra jautri, kuri yra svarbi mūsų visos diplomatijos prestižui, ji nebūtų nutekinta. Dėl informacijos nutekinimo mes tikrai turime rimtą problemą Užsienio reikalų ministerijoje“, – apibendrino opozicionierius.
Išvada: situacija kenkia valstybės interesams
Delfi dar rugpjūčio pabaigoje pranešė, jog URM sulaukė skundų ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje (Londone) E. Bajarūno elgesiu. Delfi žiniomis, rugsėjo 18–21 dienomis ambasadoje lankėsi URM Generalinė inspekcija ir atliko situacijos vertinimą, apklausė 13 ambasados darbuotojų.
Remdamasi liudijimais, inspekcija parengė tarnybiniam naudojimui skirtą išvadą ir konstatavo, jog „E. Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, ambasadorius nesugeba motyvuoti darbuotojų ir imtis reikiamos lyderystės, piktnaudžiauja vadovui suteiktais įgaliojimais, nekuria pozityvių, pagarba ir tarpusavio bendradarbiavimu grįstų darbo santykių, neužtikrina ambasadoje palankios psichologinės darbo aplinkos, bendraudamas su darbuotojais stokoja empatijos, negeba darbuotojams teikti tinkamo grįžtamojo ryšio“.
Visa tai, pasak inspektorių, daro neigiamą įtaką Lietuvai strategiškai svarbios atstovybės darbo rezultatams, kuria atstovybėje destruktyvią darbo atmosferą, kuri „kenkia pirmiausia pačiai darbuotojų savijautai, o per jų veiklą ir komunikaciją – ir valstybės interesams, kuriuos atstovauja atstovybė“.
Atsižvelgdami į nustatytus veiklos trūkumus, inspektoriai URM vadovybei rekomendavo atlikti E. Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą ir nustatyti jo tinkamumą dirbti diplomatinėje atstovybėje. O tai padarius, spręsti dėl ambasadoriaus tinkamumo eiti pareigas.
Ambasadorius: esu naudojamas politinėje kovoje
Į darbuotojų liudijimus ir išvados turinį sureagavo pats E. Bajarūnas Vilniuje surengęs spaudos konferenciją. Jis kalbėjo, kad yra reiklus vadovas ir sutiko, jog galbūt „kai kur perspaudė“ bendraudamas su ambasados darbuotojas, svarstė galbūt darbuotojai nebuvo patenkinti darbu savaitgalį.
Bet ambasadorius tikino visus nesutarimus galintis išspręsti pats kalbėdamasis su darbuotojais.
Į ambasadą jis žadėjo grįžti su planu ir spręsti problemas – gerinti mikroklimatą, spręsti klausimą dėl viršvalandžių.
Tiesa, bendrai vertindamas situaciją, E. Bajarūnas teigė, jog yra „naudojamas politinėje kovoje“, nors kieno kovoje, neįvardijo. Jis kvestionavo URM Generalinės inspekcijos atliktą tyrimą: esą apklausti tik tie, kurie turėjo nusiskundimų.
„Atvažiavo generalinis inspektorius, išsirinko žmones, jau turėjo kažkokią savo viziją. Apklausė juos, išvažiavo. Ir tai pasirodo spaudoje, trimituojama. Normaliai valstybėje kaip daroma: jeigu yra problema, kuriamos komisijos, detaliai aiškinamasi kiekvienas epizodas <...>, išklausomi liudininkai, išklausomas atsakovas. Tokiu atveju tai aš galėčiau vadinti tyrimu“, – dėstė E. Bajarūnas.
„Tikrai gaunu labai daug teigiamų atsiliepimų, kurie, deja, į šitą raportą neįtraukti“, – pridūrė jis ir sakė, kad ir toliau tęs darbą pareigose.
Prašo iškviesti į Lietuvą
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas ambasadoriui mestus kaltinimus, teigė, kad E. Bajarūnas – reiklus vadovas, o tam tikros įtampos esą yra natūrali darbo dalis.
Tiesa, jis pirmiausiai akcentavo ne inspekcijos išvados detales apie netinkamą elgesį, bet kritikavo patį faktą, kad informacija atsidūrė viešumoje.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė nuostabą šalies vadovo pozicija. Anot jo, keista, kad prezidentas suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų, ir paprašė jo tęsti diplomatinį darbą pareigose.
„Išklausius tik vieną pusę, susipažinus tik su viena istorijos dalimi, grąžinti ambasadorių atgal pas tuos žmones, kurie kiekvieną dieną turi su juo toliau dirbti, nėra iki galo atsakinga“, – anksčiau komentavo G. Landsbergis.
Po viso to Užsienio reikalų ministerijos (URM) Darbo taryba ir Darbuotojų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Lietuvos atstovybes užsienyje ir į ministerijos vadovybę ir pareiškime išdėstė prašymus: iškviesti E. Bajarūną konsultacijoms į Lietuvą tol, kol bus atliktos visos reikiamos procedūros ir priimtas sprendimas dėl jo tinkamumo eiti pareigas, užtikrinti apie E. Bajarūno elgesį liudijusių darbuotojų apsaugą nuo galimo priešiško elgesio ir persekiojimo.
Taip pat prašoma įvertinti paties E. Bajarūno, surengusio spaudos konferenciją, veiksmus ir jų atitiktį diplomatinės tarnybos statutiškumui, atlikti ministerijos vidaus auditą ir nustatyti, kokiu būdu URM Generalinės inspekcijos išvada ir informacija apie ambasados darbuotojų liudijimus pasiekė žiniasklaidą.
Tvirtina, kad Bajarūnas melavo
URM kreipėsi ir į E. Bajarūną: kanclerės I. Černiuk išsiųstame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, akcentuojama, kad ambasadorius melavo, jog nežinojo apie darbuotojų nusiskundimus jo atžvilgiu bei taikė neteisėtą darbo organizavimo principą.
Taip pat pabrėžiama, kad E. Bajarūnas skleidė su Diplomatinės tarnybos įstatymu nesuderinamą informaciją apie savo sutuoktinės darbą.
Ambasadoriaus reikalaujama viešai paneigti jo surengtos spaudos konferencijos metu paviešintą esą melagingą informaciją.
ELTA žiniomis, E. Bajarūnas į šį praėjusią savaitę URM išsiųstą laišką nebuvo sureagavęs iki pat trečiadienio Seimo URK posėdžio. Ministerija atsakyti į visus klausimus suteikė 3 dienas.
Plačiau apie visa tai skaitykite čia.
Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo URK pritarimu.