Skandalinga byla ir sulaikyti trys garsūs advokatai: dėl ko galėjo būti šantažuojamas STT vadovas

Prieš dvejus metus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, jau artimiausiu metu turėtų būti baigtas, o baudžiamoji byla perduota teismui. Būtent dėl šios bylos antradienį nemalonumų sulaukė trys visuomenėje gerai žinomi advokatai, kurie, įtariama, siekė paveikti tyrimą atliekančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėją ir direktorių.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad neteisėtu būdu buvo gauta informacija iš vienam STT darbuotojui priklausančio mobilio ryšio telefono – šia ne tik tarnybine, bet ir privačia informacija esą buvo bandoma šantažuoti ne tik ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją, bet ir jos vadovą Žydrūną Bartkų.

„Nepriklausomai nuo to, kokia tai būtų informacija, niekada dar nėra buvę ir tikiuosi, kad ateity nebus, kad gynėjai – tie, kurie teisėtais būdais turi ginti savo ginamuosius, išdrįstų ateiti tiesiai pas institucijos vadovą ir ultimatyviai reikalauti, kad būtų priimtas vienas ar kitas proceso sprendimas, grasinant, kad priešingu atveju, bus padaryti vienokie ar kitokie veiksmai“, – BNS teigė STT direktorius.

O sprendimas buvo reikalingas tik vienas – kad baudžiamoji byla, kurioje įtarimai yra pareikšti dabar jau buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei bei bendrovės „Solis Tribus“ akcininkui Antanui Petrošiui, būtų nutraukta. Įtariama, kad sulaikyti advokatai veikė būtent A. Petrošiaus interesais ir siekė, kad įtarimai būtų panaikinti, o byla atsidurtų archyve taip ir nepasiekusi teismo.

Bet istorija pasisuko ne taip, kaip norėjo A. Petrošius – verslininkui jau yra pateikti galutiniai įtarimai: įtariama, kad jis padėjo piktnaudžiauti, o J. Bikulčienė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai savo neteisėtais veiksmais esą siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.

A. Petrošius, kaip ir advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas, antradienį buvo sulaikytas po Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų atliktų kratų ir kitų būtinų procesinių veiksmų atlikimo. Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, grasinimo pareigūnui bei trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti tarnybines pareigas Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas dar vasario mėnesį.

Kokia iš mobiliojo ryšio telefono nutekėjusi informacija pateko į advokatų rankas, pareigūnai kol kas neatskleidžia, tačiau užsimenama, kad jos paviešinimas galėjo pakenkti ne tik STT, kaip institucijos, įvaizdžiui, bet ir čia dirbančio vieno pareigūno reputacijai.

Tuo metu ikiteisminis tyrimas dėl galimų aferų Nacionaliniame kraujo centre buvo pradėtas dar 2018 m. balandžio pradžioje – tuo metu STT pranešė, kad buvo sulaikyta ne tik tuometė centro vadovė J. Bikulčienė, kurią teismas buvo leidęs suimti dviem savaitėms, bet ir A. Petrošius, kuriam suėmimas buvo skirtas dviem mėnesiams. Vėliau verslininkui griežčiausia kardomoji priemonė buvo pakeista į švelnesnę – 50 tūkst. eurų užstatą. Jeigu bus įrodyta, kad jis tikrai per kitus asmenis siekė paveikti ar šantažuoti STT pareigūnus, šią sumą verslininkas greičiausiai praras.

„Bendrininkų grupė, įtariama, savo neteisėtais veiksmais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu būdu būtų diskriminuoti ir eliminuoti kiti Lietuvos bei užsienio ūkio subjektai, turėję arba galėję turėti galimybę sąžiningai konkuruoti konkurso būdu sudarant sutartis su Nacionaliniu kraujo centru“, – po įtariamųjų sulaikymo sakė STT Vilniaus valdybos viršininkas Ramūnas Lukošius.

Jis patikino, kad nusikalstama veika buvo užkardyta kėsinimosi stadijoje. „Tačiau žala kilusi vien tik dėl Kraujo centro direktorės veiksmų – mes įtariame, kad vadovė veikė savo interesais, siekdama sau naudos ir ateityje“, – aiškino STT atstovas.

Paaiškėjo, kad J. Bikulčienės iniciatyva A. Petrošiaus vadovaujamoje bendrovėje direktore buvo įdarbinta jos bendraklasė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja yra sakiusi, kad dėl J. Bikulčienės vadovaujamo Nacionalinio kraujo centro veiklos ministerija buvo atlikusi vidinį tyrimą ir visą medžiagą perdavusi STT.

Tuo metu į laisvę paleista J. Bikulčienė kategoriškai kratėsi atsakomybės.

„Noriu Jus patikinti, kad niekada nedariau, nedarau ir nežadu daryti to, kas kenktų valstybei, Nacionaliniam kraujo centrui, jo darbuotojams ar, juo labiau, kraujo donorams, – feisbuke rašė jau iš darbo pasitraukusi moteris. – Farmacinės kompanijos „Octapharma“ atstovas Latvijoje parašė STT skundą, kad nepardaviau jam plazmos iš Jūsų neatlygintinai suaukoto kraujo, o valstybės institucijos jo skundą kažkodėl paslaugiai pakartojo įtarime, apipynė paskalom ir fantazijom. Ir štai – turime amžiaus procesą. Atvirkščiai nei surašyta, kraujo centras plazmos niekam nepardavė, o pasirašė sutartį su tiekėju, kuris įsipareigojo į Lietuvą parvežti ir užregistruoti iš lietuviškos plazmos pagamintus vaistus, kaip daro normalios civilizuotos valstybės. Bet kam gi reikia konkurentų?“

Alikdami šį tyrimą STT pareigūnai dar 2018 m. birželį lankėsi Latvijoje ir apklausė sveikatos apsaugos ministrę Andą Čakšą. Po šios apklausos buvo pranešta, kad pareigūnai yra gavę duomenų, jog monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą buvo siekiama ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

Kartu su buvusia Nacionalinio kraujo centro vadove baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. Petrošius yra dirbęs Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ ir „UBS“ vadovu Rusijai ir NVS šalims, bet prieš kelerius metus iš jų pasitraukė ir teikė konsultavimo paslaugas, tačiau vėliau nėrė į privatų verslą – 2017 m. įkūrė holdingą „Agnis Plasma“, investuojantį į naujos kartos medicininių preparatų kūrimą ir gamybą.

Koncernas buvo pranešęs, kad didžioji dalis holdingo investicijų bus kreipiamos į užsienio rinkose jau veikiančias biotechnologijų įmones, naujos kartos medicinos preparatų gamybą bei taikomuosius biotechnologijų srities mokslinius tyrimus tiek Europoje, tiek kituose regionuose.

„Plėtrą vykdysime kartu su kitais tarptautiniais investiciniais fondais. Artimiausiu metu koncentruosimės į biotechnologijų centrų plėtrą Europoje ir naujos kartos medicininių preparatų mokslinius taikomuosius tyrimus. Vėliau vykdysime jų gamybą, įžengsime į didžiausią potencialą turinčias rinkas“, – yra sakęs A. Petrošius.

Į STT agentų akiratį buvo pakliuvęs ir ankstesnis Nacionalinio kraujo centro vadovas Vytenis Kalibatas, kurį prokurorai kaltino dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimu, bet teismas jį išteisino.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo nustatę, kad Nacionalinis kraujo centras sudarė sutartis su dviem Vokietijos gamyklomis, kurios Lietuvos donorų žmogaus kraujo plazmą turėjo perdirbti į keturis vaistinius preparatus. 2005–2009 metais iš Lietuvos buvo išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos.

Tuo metu baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad kraujo centras pardavė ne plazmą, o kraujo preparatus, Lietuvos teisės aktai Nacionalinio kraujo centro vadovui to nedraudė. Pasak teismo, V. Kalibatas plazmos nuosėdas pardavė, tuo metu anksčiau centras juos išmesdavo ir sunaikindavo.

2005–2009 metais iš Lietuvos buvo išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos.

rokurorai teigė, kad V. Kalibatas vadovaujama įstaiga Vokietijos gamyklose iš keturių sutartyse numatytų vaistinių preparatų užsakė pagaminti tik vieną, kuriuo aprūpino sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje. Kiti trys vaistiniai preparatai buvo registruoti pavėluotai, kai jų naudojimo terminas buvo pasibaigęs, nespėjus jais aprūpinti Lietuvos ligoninių.

Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad V. Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė daugiau kaip milijono eurų nuostolių, kadangi už kraują buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Nacionalinis kraujo centras, gavęs lėšas už plazmos paruošimą ir perdirbimą į keturis vaistinius preparatus, iš jų pagamino tik vieną, o likę trys nebuvo užsakyti arba sunaikinti, pasibaigus jų naudojimo terminui, teigė prokurorai.