Prieš šį pokalbį Samanta, kaip ji sakė, sulaukė spaudimo – esą kalėjimo pareigūnai įspėjo, kad ši nedarytų didelės klaidos, juk iki išėjimo į laisvę jai liko 10 mėnesių. Bet ji išdrįso – per daug nuoskaudų yra likę širdyje.
„Noriu papasakoti, kas čia vyksta, neturiu ko prarasti – tikiuosi, kad padėsiu kitoms nuteistosioms, kurios čia bus priverstos kalėti dar ne vienerius metus“, – prieš pokalbį kalbėjo Samanta.
Jauna moteris už grotų pateko dėl narkotinių medžiagų platinimo, nors pati, tikino, niekuomet kvaišalų nevartojo. Ir niekam nebuvo įdomi, kol kalėdama neištekėjo už garsaus kriminalinio šulo: „Kai tik pakeičiau pavardę, pasikeitė mano gyvenimas, nors kalėjime mano, kad esu Pablo Escobaro ar Al Capone“.
„Skandalingoje išpažintyje“ ji atvėrė širdį – papasakojo tai, ko gyvendama laisvėje net nepapasakotų patiems artimiausiems žmonėms. Papasakojo tai, ko, ko gero, taip ir niekada nepamirš. Jokia moteris to nepamirštų.
„Aš gyvenime nebuvau taip pažeminta, kaip čia mane pažemino“, – kalėjime itin atviram ir skaudžiam pokalbiui ryžosi Samanta.
Atvirame jos interviu – ne tik apie skaudžius išgyvenimus, bet ir nerašytas kalėjimo taisykles, kai pirmą kartą už grotų patekusios nuteistosios turi nuspręsti, ar mokės pinigus, ar gyvens pragare: „Yra tokių, kurios sutinka su viskuo, kas vyksta – jeigu reikės, skalbsiu, jeigu reikės, tvarkysiu, pagaliau padarysiu viską, kad tik čia gyvenčiau ramiai.“
Visą pokalbį gali žiūrėti ir skaityti Delfi Plius prenumeratoriai.
