„Buvau kaip voverė, kurią įmetė į ratą“, – sakė D. Markelis.
Suimtas, po to paleistas ir beveik dvejus metus apykoję nešiojęs, paskui vėl suimtas, bet iš kalėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymu išleistas, o vėliau dar kartą į jį uždarytas nuteistasis sako, kad kalbėti apie jam iškeltą baudžiamąją bylą ryžosi tik dėl to, jog parodytų ne tik teisėsaugos sistemos ydas, bet ir įrodytų savo nekaltumą.
„Aš savo draugo nenužudžiau, bet dėl to esu čia, kalėjime“, – aiškino D. Markelis. Ir pridūrė, kad apie jo istoriją net knygą būtų galima parašyti, tik joje būtų tiek daug painiavos, jog esą nežinia kas ją skaitytų.
Į teisėsaugos akiratį jis pateko po motinos mirties – laikinai palikęs sėkmingą verslą Norvegijoje, kur gyveno pastaruosius keliolika metų, palikęs ir su savo garbaus amžiaus tėvu pagyventi norėjęs D. Markelis „Skandalingoje išpažintyje“ pasakojo ne tik apie tragiškai pasibaigusį savo draugo gyvenimą, bet ir apie tai, kodėl iki šiol bando įrodyti, jog yra nuteistas nepagrįstai.
„Suprantu realybę, suvokiu, kaip yra, bet manyje dar rusena kažkokia viltis, kad kažkas atkreips dėmesį ir peržiūrės mano bylą – tai nesudėtinga, užtenka tik patikrinti faktus“, – sakė jis.
