„Mes vadovaujamės teisininko veikloje nepamainomu credo – aut bene, aut nihil (iš lot. k. – arba gerai, arba nieko)“, – tokie žodžiai parašyti vos atsivertus Pauliaus Vinklerio įkurtos advokatų kontoros internetinį puslapį.
Ši kontora net neturi biuro, savo puslapyje P. Vinkleris nurodo, kad klientus konsultuoja nuotoliniu būdu. Advokato specializacija – įmonių, mokesčių, darbo, konkurencijos ir nekilnojamo turto teisė.
Nuo 2003 metų advokatu dirbantis P. Vinkleris bandė patekti į politiką. 2011 m. su Lietuvos krikščioniškos demokratijos partija kandidatavo į Vilniaus miesto tarybą, po metų su „Drąsos kelio“ sąrašu kandidato į Seimą, o 2016 m. parlamentaru tapti siekė su Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.
Nors nei vieni rinkimai nepasisekė, tikrą aukso gyslą P. Vinkleris atrado pasinėręs į gana egzotišką sritį – teisinę pagalbą užsieniečiams, bandantiems Lietuvoje gauti prieglobstį. Nors apie šią savo veiklos kryptį puslapyje jis kažkodėl net neužsimena, per pastaruosius keletą metų būtent čia jis laimėjo Migracijos departamento organizuotų viešųjų pirkimų už daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Praėjusių metų lapkričio 23 d. Migracijos departamentas sudarė sutartį su P. Vinkleriu, kurios bendra suma 602 tūkst. eurų. Tų pačių metų liepą buvo sudaryta kuklesnė sutartis, kurios bendra vertė – 89 750 eurų. Dar viena tebegaliojanti sutartis pasirašyta 2019 metų lapkritį. Jos vertė – 945 tūkst. eurų.
Pagal paskutinę pasirašyta sutartį P. Vinklerio kontora žadėjo parengti sudalyvauti 600 užsieniečių apklausų, parengti 7 tūkst. procesinių dokumentų, sudalyvauti 1500 pirmosios instancijos teismo posėdyje ir 7 tūkst. kartų – ginti prieglobsčio prašytojo teises apeliacinėje instancijoje.
Delfi konsultavę teisininkai įsitikinę, kad norint kokybiškai suteikti tokias paslaugas, reiktų dešimčių, o gal net šimtų advokatų ir jų padėjėjų. Tačiau P. Vinkleris viską padaryti sugeba su minimalia pagalba. Kiek tiksliai advokatų jam padeda - neaišku, jis atsisakė atsakyti į šį klausimą.
Delfi suskaičiavo, kad vien balandžio mėnesį Lietuvos vyriausiajame administraciniame šio advokato pavardė figūravo daugiau nei keliuose šimtuose procesų, susijusių su migrantais. Remiantis Liteko tvarkaraščių paieška, 30 apeliacinių skundų buvo patenkinta, o 203 – atmesta. Šie skaičiai apytiksliai, nes kai kurios bylos neviešos, todėl jų baigties Delfi neturi galimybės matyti, tačiau tai atspindi tiek bylų, kurias turi vienas advokatas mastą, tiek jų sėkmės procentą.
Svarbu pažymėti, kad tai tik apeliaciniai procesai viename teisme. Pirmosios instancijos teismuose P. Vinkleris atstovauja užsieniečius dar didesniame skaičiuje bylų.
Turint tokį bylų kiekį nenuostabu, kad apsilankymų migrantų stovyklose metu Delfi iš ne vieno užsieniečio teko išgirsti, kad jis niekada nėra matęs jam skirto advokato, su juo aptarinėjęs savo situacijos ir taktikos siekiant įrodyti savo tiesą teisme.
Viena šeima yra minėjusi, kad pasisamdžiusi privatų advokatą tik iš jo sužinojo, kad jų atžvilgiu jau pateiktas apeliacinis skundas ir byla nagrinėjama LVAT – patys jie apie vykstantį procesą nieko nežinojo.
Prisimenant P. Vinklerio kontoros credo – aut bene, aut nihil (iš lot. k. – arba gerai, arba nieko), susidaro įspūdis, kad dalis jo klientų lieka su niekuo.
Rengiant šią publikacija Delfi bandė susisiekti su pačiu P. Vinkleriu ir vis dar tikisi išklausyti bei visuomenei pateikti jo poziciją. Teisininkui išsiuntus klausimus, kiek tiksliai jis uždirbo atstovaudamas migrantus, ar su visais savo klientais susitinka, kiek advokatų jam padeda, kodėl savo puslapyje nenurodo teikiantis paslaugas užsieniečiams, taip pat, kaip vertina abejones jo veikla, jis atsisakė komentuoti į juos atsakyti.
„Jūsų prašomai informacijai galioja konfidencialumo principas. Todėl vadovaujantis etikos taisyklėmis informacijos Jums neteiksiu“, – atsakė P. Vinkleris.
Nesupranta, kaip leidžia etika
Su Delfi bendravusio advokato Ryčio Satkausko vertinimu, tokia situacija sukuria aibę problemų ir tiems užsieniečiams, kurie po to gali pasisamdyti privatų teisininką.
„Teismo formuojama praktika remiasi tais sprendimais, kurie priimami neturint tikros gynybos. Tai sisteminė problema, teikiama ne reali, o formali teisinė pagalba. Pateikiamas formalus, dažniausiai nepagrįstas skundas to paties Migracijos departamento apmokamo advokato.
Yra ir daugiau advokatų, yra ir ta P. Vinklerio advokatų kontora. Jis sudarinėja atstovavimo sutartis su kitais advokatais, jis ieško tų, kurie dar už mažesnę kainą galėtų atstovauti žmones, jie formaliai prisijungiami prie bylos teisme ją nagrinėjant ir net neatstovauja tų žmonių“, – schemą paaiškino R. Satkauskas.
Advokatas pats iš savo kliento, kuriam anksčiau paslaugas teikė P. Vinklerio kontora, girdėjo, kad su užsieniečių niekas nesusitiko ir nebendravo.
„Jie nei susitinka su tais, kuriuos atstovauja, nei su jais bendrauja, nei atsako į klausimus, nei susirašinėja, nei pateikia jų argumentus, nei pateikia įrodymus, nes jų tiesiog nežino. Tik pateikiamas formalus skundas. Į kurį teismai formaliai atsako kitais teisiniais argumentais. Ir formuojama praktika, kad pakanka formalaus atsakymo norint atmesti skundą.
Kai žmonės gali sau leisti susisiekti su privačiu advokatu, teismai nebegali remtis formaliais kriterijais. Pateikiami akivaizdūs įrodymai, dažniausiai tie žmonės, kurie bėga nuo grėsmės savo šalyje, turi ką pateikti. Jie turi pasakojimą, kurio niekas iki tol nenorėjo girdėti“, – problemos esmę dėstė pašnekovas.
Advokato paklausius, ar tokia situacija pamina pamatinius teisinės valstybės principus, jis sutiko su tokia mintimi ir pridūrė, kad tai, kas dabar vyksta su migrantais, ateityje gali atsisukti ir prieš Lietuvos piliečius.
„Manau, didžiausia žala yra mūsų pačių teisinei sistemai, tiek advokatų, tiek teisėjų požiūriui į atliekamą darbą ir žmogaus teises. Nėra skirtingos apimties teisės į teisingą teismą, nesvarbu, tai būtų užsieniečiai ar Lietuvos piliečiai. Jei taip suvokiama teisė į teisingą teismą užsieniečio atžvilgiu, atitinkamai taip pat suvokiama ir Lietuvos piliečio teisė į teismą, teisė į vertėją, teisė į gynybą.
Teismas formuoja praktiką ne tik atskirose į užsieniečių bylose, teismas formuoja bendrą įstatymo aiškinimo praktiką, tiek teisės į teisingą teismą, teisės į teisinę pagalbą, tiek žmogaus teises. Negalime atskirti, kad apribojome čia tik užsieniečiais. Teismas sulaikymo bylose formuoja praktiką visose bylose. Ji lygiai taip pat bus taikoma sulaikytiems Lietuvos piliečiams ar nagrinėjant jų administracinius skundus“, – sako jis.
Klausimų kelianti schema
Šioje istorijoje teisininkams užkliuvo ir absurdiška schema, kurios logikos jie negalėjo paaiškinti.
Migracijos departamentas pats per viešuosius pirkimus samdo advokatą užsieniečiams, kuris skundžia teismui departamento priimtus sprendimus. Tai stebino ne tik R. Satkauską, bet ir kitą pašnekovą - advokatą Karolį Rugį.
„Mano nuomone, tai prieštarauja ir logikai, ir teisinės valstybės principui, kai įstaiga advokatą samdo žmogui, kurio atžvilgiu priima neigiamus sprendimus, ir jis juos skundžia, prieš tą įstaigą kovoja už savo teises. Bet už tos įstaigos pinigus? Tai jau priešingas suinteresuotumas. Net jei advokatas ir dirba profesionaliai, pats principas, manau, yra ydingas“, - komentavo K. Rugys.
Pats užsieniečių šeimą su mažamečiais vaikais atstovaujantis advokatas pagyrė teismus – skundai buvo išnagrinėti operatyviai. Tačiau pati byla nebuvo paprasta.
„Tose bylose yra daug specifikos. Ten daug įvairių aspektų, jie kitakalbiai, kitataučiai, jie pirmą kartą susiduria su tokia problema, su kita valstybe, jau nekalbant apie tokius aspektus, kad žmonės yra patys įvairiausi, kiekvieno situacija kažkuo skiriasi“, - kalbėjo teisininkas.
Pašnekovas nenorėjo komentuoti kolegų darbo, tačiau pripažino, kad susitvarkyti su šimtais ar net tūkstančiais panašių bylų be didelių kontoros tik tam tikslui skirtų pajėgumų būtų sudėtinga ir užimtų daug laiko.
K. Rugys ir pridūrė: „Neįsivaizduoju, kaip galėčiau parengti kokybišką procesinį dokumentą ar pasiruošti teismo posėdžiui ir teikti paslaugas vien formaliai paskaitęs dokumentus. Daug advokato darbo yra nematoma, pavyzdžiui, susitari su klientu dėl skundo parengimo, bet norint kokybiškai parengti dokumentą, reikia susitikti, išsiaiškinti faktines aplinkybes, gal papildomų įrodymų ieškoti, gauti, išanalizuoti, motyvuotai ir argumentuotai pateikti siejant su konkrečiu klientu, situacija, byla. Kokybiškai atlikti darbą užtrunka, be to reikia gilintis ne tik į besikeičiančius teisės aktus, bet ir į naujausią ne tik Lietuvos bet ir tarptautinių teismų praktiką, todėl advokatų paslaugos rinkoje ir kainuoja brangiai.“
Pasak advokato, kaip privalome ir užsieniečiams užtikrinti kokybišką ir realią teisinę pagalbą.
„Jeigu esame teisinė valstybė, turime demonstruoti, kad laikomės teisės principų, norminių teisės aktų reikalavimų ir tai nėra tik fikcija ar formalumas, sudarant įspūdį, kad juos išlaikome ir gražiai atrodytume prieš Europos Žmogaus Teisių Teismą ar kitas institucijas, kad išlaikėme procedūras ir formaliai įvykdėme teisingumą“, - nuomone dalinosi jis.
Advokatų taryba – sistema ydinga
R. Satkauskas per pokalbį užsiminė, kad Migracijos departamento praktiką turėtų įvertinti Advokatų taryba. Delfi susisiekė su tarybos pirmininku prof. Ignu Vėgėle, kuris papasakojo, kad teisininkų bendruomenė jau kėlė šią problemą, tačiau liko neišgirsti.
„Sistema yra ydinga. Tokio konkurso skelbimas, advokatų atranka per viešuosius pirkimus teikti šitas paslaugas yra ydinga, – sakė I. Vėgėlė. – Migracijos departamentas neturėtų būti šitos sistemos dalis. Kyla klausimas, kodėl būtent šita paslauga yra išskirta iš visos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos. O būtent šiai paslaugai leidžiama Migracijos departamentui skelbti pačiam konkursus. Maža to, itin mažas skaičius advokatų teikia šitą paslaugą.
Kai Lietuvoje mes turime iki 3000 neteisėtų migrantų, o paslaugas teikia ketvertas advokatų kontorų. Jei dar pridėtume, kad yra itin trumpi terminai skundui surašyti, apskųsti, ta pagalba yra formali, mes vaizduojame, kad tą pagalbą teikiame. Tai yra akivaizdu.“
I. Vėgėlė niekaip negali suprasti ir neišgirdo įtikinamo paaiškino, kodėl paslaugos užsieniečiams negalėtų būti teikiamos per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kur paslaugas teikia 500 advokatų.
Tiesa, jis akcentavo, kad tai - ne advokatų bendruomenės problema, o valstybės pasirinktos politikos klausimas.
„Kokią esminę klaidą mes darome? Mes visus tuos asmenis priskiriame neteisėtiems ekonominiams migrantams. Bet dalis jų yra politiniai pabėgėliai, kur vyksta karas. Juos atskirti reikia tyrimų, investicijų, bet pas mus to nenorima daryti“, – sako I. Vėgėlė.
Migracijos departamentas problemų nemato
Delfi dėl situacijos kreipėsi į Migracijos departamentą, kurio Komunikacijos skyriaus raštu pateiktame atsakyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pačiame pirmame straipsnyje nurodyta, kad užsieniečiams teisė į garantuojama teisinę pagalbą yra nustatoma per įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
„Gali atrodyti, kad sistema, kai Migracijos departamentas teikia teisines paslaugas tam, kad užsieniečiai apskųstų paties departamento priimtus sprendimus, yra ydinga, nes departamento samdomi advokatai gali būti linkę labiau ginti užsakovo – Migracijos departamento, – o ne kliento – užsieniečio, kuris skundžia departamento sprendimą teismui, – poziciją.
Tačiau, teisinių paslaugų užsakymo mechanizmas leidžia užtikrinti, kad taip neatsitiktų. Teisininkai parenkami viešųjų pirkimų būdu, pirkimo laimėtoją lemia ne teisininkų praeityje turėtos bylos ir jų baigtis, o kaina ir teisininkų kvalifikacijos. Migracijos departamentas nekontroliuoja advokatų bendravimo su klientais turinio, ir advokatams sumokama už jų suteiktas paslaugas, nepriklausomai nuo bylos baigties“, – nurodoma atsakyme.
Migracijos departamentas nurodė, kad pernai už teisines paslaugas buvo išleista 198 822 eurai.
Trečiadienį diskusija apie teisinę pagalbą vyko ir Seimo Žmogaus teisių komitete. Ten buvo paskelbta, kad bus kuriama centralizuota prieglobsčių prašytojų priėmimo agentūra, kuri nuo kitų metų perims teisinių paslaugų teikimo funkcijas.