Apie lietuviškų įmonių prekybos su Rusija tendencijas trečiadienį buvo kalbama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje.
Prekyba nesankcionuotomis prekėmis
Kaip posėdžio pradžioje įvardijo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, lietuviškų įmonių, toliau prekiaujančių su Rusija nesankcionuotomis prekėmis, yra virš 200.
„Praėjusiais metais tokių įmonių sumažėjo virš 50 proc., bet vis dar yra tam tikras jų kiekis. Taip, formaliai žiūrint, tai nepatenka į sankcijų sąrašą, dėl to prekyba gali vykti, bet, natūralu, kyla klausimas dėl moralinio situacijos vertinimo ir ką mes, kaip valstybė, galime padaryti. Yra iškelta idėja dėl tokių įmonių viešinimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius posėdžio metu pristatė statistiką ir prekybos su Rusija bei jos kaimynėmis (Baltarusija, Kazachstanu ir kitomis) tendencijas. Jis akcentavo, kad tai – statistika, kurioje eliminuotas prekybos energija dėmuo.
„Eksportas į Rusiją nukrito 35 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynus išaugo dvigubai. Bendras eksportas pakilęs 5 proc. Tai reiškia, kad realiai karo pradžia paskatino Lietuvos eksportą“, – paaiškino ekspertas.
Importas, pasak jo, nukrito gerokai.
„Bet matyti tam tikrų atsigavimo požymių“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.
Patenka ir sankcionuotos prekės: kai kurios kategorijos kelia klausimų
Kalbėdamas apie sankcionuotas prekes, posėdžio dalyvis pastebėjo, kad efektas – panašus.
„Matome, kad sumažėjo eksportas po karo pradžios, bet matome, kad yra augimas [į aplinkines šalis]“, – sakė analitikas.
Tad, kaip pastebėjo jis, Rusiją pasiekia net ir sankcionuotos prekės.
„Mes kiekvieną mėnesį po ketvirtį milijardo eksportuojame į aplinkines šalis, anksčiau buvo 50 mln. Tai reiškia, kad penkis kartus išaugęs kasmėnesinis eksportas į aplinkines šalis“, – paaiškino V. Zemlys-Balevičius.
„Tai garbės tikrai nesuteikia“, – įvertino analitikas.
Be to, kaip pabrėžė V. Zemlys-Balevičius, Lietuvos eksporto į Baltarusiją apimtys nuo karo pradžios jau sudaro apie 173 mln. eurų.
„Net ir visoje ES, žiūrint eksportą, mes esame pirmoje vietoje. Čia padidėjimas yra 200 proc.“, – sakė ekspertas.
Specialistas paaiškino, kad lietuviškos įmonės daugiausia eksportuoja naudotus automobilius (reeksportas), žemės ūkio techniką, transporto priemonių dalis, priekabas.
„Kažkodėl į Sakartvelą mes pradėjome eksportuoti kažkokias duomenų apdorojimo mašinas. <...>. Augimas yra 14 tūkst. procentų. Akivaizdu, kad tai yra kažkas, ką reikia papildomai aiškintis. Turint omenyje situaciją, čia gali būti [sankcijų] apėjimas, bet reikia tai aiškintis“, – atkreipė dėmesį V. Zemlys-Balevičius.
Kaip atrodo kitos ES valstybės
Analitiko duomenimis, panašus efektas su prekyba nesankcionuotomis prekėmis matomas ir vertinant kitas ES šalis.
„Sumažėjo eksportas į Rusiją, bet į kitas šalis padidėjo. Mes galime matyti bendras tendencijas. <...>. Galime matyti tris šalis, kurios bendrą eksportą po karo pradžios padidino: Slovėnija, Latvija ir Bulgarija. Kalbant apie paminėtas aplinkines šalis, beveik visos, išskyrus Švediją ir Maltą, padidino savo eksportus. Tai reiškia, kad tai visos Europos problema“, – komentavo V. Zemlys-Balevičius.
Panašūs duomenys yra ir kalbant apie sankcionuotus gaminius.
„Matome, kad visos šalys į Rusiją sumažino, bet į kaimynus [prekybą] padidino. <...>. Matome, kad Lietuva – rimta eksporto šalis, nes pirmoje vietoje natūraliai yra Vokietija, kuri [į aplinkines valstybes] eksportavo už 4 mlrd., o Lietuva yra ketvirtoje vietoje su netoli 2 mlrd. Taigi, mes esame pasidarę tam tikras eksporto hub'as [centras] ES“, – sakė analitikas.
Jis pateikė pavyzdį, kad štai Čekija, anksčiau visiškai neprekiavusi mobiliaisiais telefonais su Kazachstanu, pradėjo plačią tokią prekybą po karo pradžios.
Srautai nedžiugina: ar tai Lietuvos pramonės, ar logistikos iššūkis?
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis akcentavo svarbą atskirti lietuviškos kilmės eksportą ir reeksportą.
„Natūralu, kad Lietuva ir iki karo buvo didelis logistikos centras, per kurį judėjo srautai iš Rytų ir Vakarų. Toje diskusijoje reikia kelti klausimą, kiek tai yra mūsų, Lietuvos gamybos, pramonės, iššūkis, o kiek tai logistikos iššūkis, kuomet per Lietuvą eina europiniai srautai“, – pastebėjo posėdžio dalyvis.
Taip pat, anot jo, svarbu atskirti prekių jautrumą.
„Bet srautai, faktas, nėra džiuginantys“, – įvertino K. Žemaitis.
Viceministro vertinimu, išaugęs eksporto srautas į aplink Rusiją esančias šalis gali būti susijęs ir su tuo, kad tos valstybės mažiau importuoja iš pačios Rusijos.
„Ar tai pateisina visą išaugimą iš ES šalių, faktas, kad ne“, – sakė viceministras.
Jam antrino ir Valstybės duomenų valdysenos Informacinių sistemų skyriaus vedėjas Vadimas Ivanovas.
„Į Rusiją tiesiogiai tik iki dešimtadalio prekių yra lietuviškos kilmės ir pagamintos Lietuvoje, iš lietuviškų komponentų. Virš 90 proc. yra prekių reeksportas per Lietuvą į Rusiją“, – akcentavo posėdžio dalyvis.
V. Ivanovo teigimu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į kaimynines šalis, esančias aplink Rusiją, taip pat sumažėjo 30 proc.
„Tai reiškia, kad tas augimas susijęs ne su Lietuvoje pagamintų prekių eksportu, o su prekių reeksportu per Lietuvą“, – paaiškino jis.
Lietuviškos kilmės prekių mažėja, bet sankcijos nevienodos: bandoma akcentuoti dvigubos paskirties gaminius
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas akcentavo sankcijų mechanizmo nevienodumą.
„Pagrindinė išvada ar indikacija: vien tik statistinių duomenų analizė kartais klaidingas išvadas verčia padaryti ir sudaryti sankcijų neveikimo regimybę. Buvo iš dalies paminėtos priežastys: į Baltarusiją automobilių augimas – tai yra sankcijų nevienodumas, nes Rusijai gerokai daugiau draudimų, o Baltarusijai tai nedraudžiama“, – kalbėjo posėdžio dalyvis.
Vis dėlto jis pripažino, kad įžvelgiama ir sankcijų apėjimo bandymų, su tuo bandoma kovoti.
„Tai vertintina kaip suvaldomos rizikos. Taip, yra įžvelgiama tam tikrų apėjimo mechanizmų, bandoma su tuo kovoti, bet tai, vertinant sritis ir to keliamas rizikas, tikrai mažesnio dėmesio reikalaujanti sritis. Bendrai eksporto srautai kelia tam tikrų abejonių, ar taip neapsirūpina Rusijos rinka, bet paskutiniu metu stengiamės maksimaliai indentifikuoti dvejopos paskirties prekių rizikas“, – teigė V. Paigozinas.
Problemą, anot jo, reikėtų spręsti ir europiniu lygmeniu.
„Ne tik mes matome ir pripažįstame, kad yra tam tikrų problemų vien iš statistinių duomenų vertinimo, jog tokio pobūdžio prekės dar gana laisvai juda, o tam turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys“, – sakė Muitinės departamento atstovas.
Posėdžio dalyvis akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje identifikuojamos bendrovės, kurių veikla gali kelti rizikų: logistikos, pervežimo, tarpininkavimo ir kitos, įvedant papildomus reikalavimus dėl dokumentacijos.
„Taip, tai sudėtingas, laikui imlus ir iki šiol ne taip aktyviai išnagrinėtas darbo baras, bet tam tikrų priemonių tikrai yra. Nesijaučiame bejėgiai ar niekuo negalintys padaryti. Maksimalūs sugriežtinimai ruošiami“, – sakė V. Paigozinas ir paaiškino, kad dėl to procedūros ilgėja.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika posėdyje sakė, kad sankcijų apėjimo mechanizmų yra įvairių, bet institucijos, anot jo, principingai šią sritį prižiūri ir reaguoja į galimus pažeidimus.
„Artėja naujas sankcijų paketas, kuriame tikriausiai bus tam tikrų sankcijų, sulygintų Rusijai ir Baltarusijai. Tai labai geras dalykas“, – kalbėjo A. Valeika.
Posėdyje dalyvavę Vyriausybės atstovai atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu sutarta dirbti kartu su kitomis Baltijos šalimis.
Verslo atstovai: problemų yra su pavieniais verslininkais
Posėdyje dalyvavęs Verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sakė, kad tai – pavienių lietuviškų įmonių problemos.
„Mūsų nuomone, čia yra problema dėl pavienių atvejų. Fundamentaliai verslo bendruomenė yra atsijungusi nuo Rusijos ir Baltarusijos. Didžiąja savo dalimi lietuviškas verslas yra atsijungęs nuo šių rinkų, o šios rinkos neturi pernelyg didelio spaudimo bendrai verslui“, – akcentavo jis.
Dėl tokių įmonių, kurios piktnaudžiauja, anot V. Kriaučiūno, kenčia sąžiningas ir pilietiškas verslas.
„Tas, kas veža į Rusiją, turi papildomą rinką, papildomų vartotojų“, – pastebėjo konfederacijos atstovas.
Tad, jo teigimu, bet koks sankcijų apėjimas turi būti baudžiamas, ir verslo bendruomenė palaiko mintį, kad būtina kontroliuoti šią sritį.