Šįkart 56 metų psichiatras, kuris kartu yra ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, užsigeidė suvilioti 22 metų plungiškę Ingą – savo pacientę. Neapsikentusi nuolatinių „atakų“ trumposiomis žinutėmis, provokuojančių pasiūlymų kartu vykti į užsienį, visokių gražbylysčių ir netgi tokių užuominų, kad „padarys laimingą“, mergina kreipėsi į „Plungės žinių“ redakciją.
Pas žurnalistus – tiesiai iš gydytojo kabineto
Vasario 20-osios ryte „Plungės žinių“ laikraščio redakcijos duris pravėrė simpatiška, tačiau kiek išsigandusi tamsiaplaukė mergina – 22 metų Inga (pavardė redakcijai taip pat žinoma – aut. past.). Kartu su ja atėjo ir jos bendraamžis vaikinas Andrius. Jauni žmonės sakė atvykę tiesiai iš Plungės sveikatos centro, iš gydytojo V. Nekrašo kabineto. Mergina šio mediko prisipažino jau bijanti. Bet apie viską iš pradžių.
Pas psichiatrą nukreipė šeimos gydytoja
Vienoje parduotuvėje dirbanti Inga pasakojo susirgusi maždaug prieš dvi savaites. Kamavo ir kosulys, ir galvos skausmai. Kreipėsi į savo gydytoją, ši patarė pasikonsultuoti ir su psichiatru. Pirmojo vizito metu viskas buvo gerai, pasikalbėjo kaip gydytojas ir pacientė. Tačiau antrąkart – vasario 17-ąją – kažkas pasikeitė. Mediko elgesys ir klausimai jau visiškai nebesiderino su jo profesija.
Telefono numerį išgavo gudrumu
Antrasis apsilankymas psichiatro kabinete Ingai įsiminė tuo, kad jai sukosėjus, V. Nekrašas paprašė padiktuoti telefono numerį. Esą, reikia su merginos gydytoja apie jos ligas pakalbėti. Nors tiksliai ir nesuprato, kam to reikia, bet Inga savo telefono numerį pasakė. Keistai besielgiantis gydytojas pradėjo rodyti jai savo telefone žinutes, neva gautas iš pacienčių, koks jis esantis šaunus gydytojas (pašnekovė įtarė, kad tuos SMS-us jis parašė pats sau, iš vieno telefono į kitą). Taip pat gydytojas Ingai liepė už jį balsuoti artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose...
Žinutės pasipylė vakare
Tos pačios dienos vakare, grįžus iš gydymo įstaigos, plungiškei pasipylė trumposios SMS žinutės iš nepažįstamo telefono numerio. „Sveika, kaip laikaisi, kas naujo? Labai norėčiau pabendrauti su tavimi...“ – vienas pirmųjų pranešimų buvo būtent toks. Tiesa, nei ši, nei kitos žinutės neatrodė labai raštingo žmogaus – matyt, tyčia pridaryta daug klaidų, rašyta tai didžiosiomis, tai mažosiomis raidėmis. Inga pasiteiravo, kas rašo. Gavo tokį atsakymą: „Ar galiu kurį laiką likti nežinomas, nematomas? Tu taip gražiai atrodai, tokia švelni, miela... Tiesiog norėčiau padaryti tau siurprizą. Planuoju, jei tu sutiktum... palaikytum man draugišką kompaniją į SPA centrą. Na, aišku, viskas priklauso nuo tavęs.“ Inga atrašė trumpai: „nesudomino“. Tačiau vėliau atkaklusis gerbėjas dar labiau įsiaudrino. Pradėjo siūlyti važiuoti ten, kur šilta, jog gali išpildyti jos svajones ir pan. Mergina paprašė jai neberašyti, sulaukė atsiprašymo, tačiau kitą dieną – vėl tas pats.
Pasiūlymai buvo vis drąsesni
Vasario 18-osios vakare Inga vėl gavo žinučių iš to paties telefono numerio. „Sveika, gal šiandien nuotaika geresnė? Pavažiuokim, susipažinsim.“ Arba: „Parašyk. Pabandyk pajausti tai, ką siūlau. Juk ne kasdien gauni tokį pasiūlymą. Pajausk...“. Neapsikentusi mergina paprašė paskambinti, bet gerbėjas nesutiko. Skambino ir pati – jis neatsiliepė. Rašė, kad jo toks darbas, kad yra daug žmonių, kad negali kalbėti, bet toliau rašinėjo visokius paistalus, jog nori parodyti kitokį gyvenimą ir kad jai būtų gera. Į klausimą, kas jis toks (Inga sakė tada dar nesupratusi, su kuo rašinėjasi – manė, vaikigaliai kvailioja – aut. past.), sulaukė atsakymo: „Tu pagalvok. Aš suteiksiu tiek laimės, džiaugsmo, gerų emocijų – tau tikrai tai patiks. Kur nori, ten galim išvažiuot, pailsėt, paplaukiot vandens dviračiu, pasigrožėt aplinka.“ Taip pat žėrė komplimentus, jog patinka jos gražios akys, nuostabūs ilgi plaukai, kad nori kartu pabūti.
Įkyrųjį gerbėją atpažino iš balso
Vasario 19 dieną žinutės apie gražaus laiko praleidimą tęsėsi. Inga vėl paprašė paskambinti. Galiausiai jis sutiko. Tačiau paskambino iš kito telefono numerio. Mergina kone nustėro, išgirdusi jo balsą. Buvo garantuota, jog tai gydytojas V. Nekrašas! Tam, kad galutinai įsitikintų ir jį demaskuotų, pati pasiūlė išgerti kavos. Tačiau jis buvo labai atsargus ir pakvietė iškart važiuoti į kelionę. Garantavo, kad apdraus, kad puikiai praleis laiką, padarys laimingą ir t. t. Inga pareiškė, kad yra laiminga su savo vaikinu ir kad jis „atsiknistų“. Bet neišsidavė, jog supranta, su kuo kalba.
Gydytojas pareiškė, kad Inga vis tiek bus jo, vis tiek ją pabučiuos... Suprantama, pokalbį girdėjęs Andrius bemaž „užvirė“ iš pykčio, bandė pats jam prisiskambinti – nebeatsiliepė, tad parašė ne itin gražių jam žinučių... Vakare V. Nekrašas vėl paskambino Ingai, vėl siūlė keliauti kartu į Egiptą. Vėliau parašė ir datą – nuo balandžio 25-os... Paskui žadėjo į Italiją, Graikiją, Paryžių... Rašė apie švelnius bučinius, žadėjo nepaliesti nė pirštu, jei pati nenorės, ir taip toliau. Jaunuoliai nebežinojo, ką ir daryti. Nutarė eiti tiesiai pas jį į kabinetą ir išsiaiškinti.
Gydytojas to nesitikėjo...
Ankstų vasario 20-osios rytą Inga vėl gavo žinutę. „Tu kvepi savo kvapu...“ – tarp kitų paistalų rašė gydytojas, tvirtino, kad nuolat apie ją galvoja, žadėjo, kad jos gyvenimas bus be rūpesčių, suras jai darbą, džiaugėsi, kad ji nerūko, kad gyvens, kaip panorės ir t. t. Inga su Andriumi nebelaukė – prieš devintą valandą jiedu atsidūrė prie jo kabineto durų. Pirmiausia, kartu paskambino į abu V. Nekrašo telefonus. Girdėjo, kad kažkas kabinete subrazdėjo, bet garsas, matyt, buvo išjungtas. Tada Andrius pakvietė jį į koridorių. Kai išėjo, šalia atsistojo Inga. „Tai kada važiuosime į Egiptą?“ – paklausė jaunuolis, pridėjęs dar keletą „riebesnių“ žodžių. Psichiatrui net akys ant kaktos iššoko. Ėmė teisintis nerašęs jokių žinučių, viską neigti. Inga siūlė įeiti į kabinetą ir paskambinti, įsitikinti, ar skambės telefonas, bet gydytojas jos neįleido. Koridoriuje sėdėję pacientai susidomėję stebėjo sceną...
Vėliau jaunuoliai į kabinetą visgi įėjo. Viduje sėdėjusios slaugytojos ir pacientas tik nuleido galvas ir klausėsi, kas vyksta. Inga paprašė liautis ją „atakuoti“, pagrasino teismu. Andrius taip pat griežtai pasakė baigti žaidimus. Rankų teptis nenorėjo, nors kumščiai labai niežėjo... Psichiatras kažką vebleno, kad jiedu patys išsispręstų savo problemas.
Pagalvos, ką daryti toliau
Inga jaučiasi labai įskaudinta ir pažeminta. Kad šitaip su ja pasielgtų gydytojas – negalėjo nė pagalvoti. Buvo girdėjusi apie jo „žygdarbius“, bet nė nenujautė, kad pati taps priekabiautojo auka. Ką darys toliau – kreipsis į teismą ar ne – dar pagalvos. Viena aišku – nei pas šį gydytoją, nei į Plungės sveikatos centrą ji daugiau neis.
Provokacija, asmeniniai dalykai...
Gydytojas V. Nekrašas kalbėti vėl atsisakė. Kaip ir paskutinį kartą, kai prieš mėnesį buvo paklaustas, kodėl metė į pagyvenusią moterį asmens sveikatos kortelę... Šįkart apie žinutes pacientei Ingai pasakė tik tiek: „Nieko nekomentuosiu. Baikite čia tas provokacijas!“ Plungės sveikatos centro direktorė Irena Nekrašienė pareiškė, kad tai nėra įstaigos darbo reikalai, o savo vyro elgesio ji nekomentuosianti. „Tai mano asmeniniai dalykai, o asmeninius dalykus aš aiškinuosi pati, ne per laikraštį.“