Vilniaus policijos pareigūnai ne kartą buvo sulaukę pranešimų, kad viename sostinės daugiabutyje vyksta keisti dalykai – nors buto savininkas, pirmojo Lietuvos naktinio klubo didžėjus Valdas Kurila jaunus asmenis kvietė mokytis didžėjauti, tačiau iš buto sklisdavo ne tik muzikos garsai. Be to, žmonės skundėsi, kad triukšmingo kaimyno bute ne tik garsiai leidžiama muzika, bet ir girtaujama ar net svaiginamasi kvaišalais.
Ne ką mažiau kaimynus neramino ir tai, kad pas pramogų pasaulį iš arčiau pažinti siūlančio vyro namuose lankosi nepilnamečiai. Vieną tokių, kuris ne kartą buvo pabėgęs iš namų, pareigūnai ir aptiko V. Kurilos namuose, kai atvyko patikrinti iš nepilnamečio motinos gautą informaciją, – ji skundėsi, kad jos sūnus prarado sveiką nuovoką ir net ėmė vartoti narkotines medžiagas.
Tuo metu V. Kurila sako, kad įvyko didelis nesusipratimas – nors namuose kratą atlikę pareigūnai ir surado narkotikų, tačiau jie priklausė kitiems asmenims, o jis tik prisiėmė kaltę ir dėl to net buvo įkalintas Pravieniškių pataisos namuose.
„Buvau morališkai palaužtas ir norėjau, kad visas šis košmaras kuo greičiau pasibaigtų“, – šiandien prisipažįsta V. Kurila.
Nepilnamečio motina: jis gyrėsi, kad vykdo švietėjišką veiklą
„Maždaug prieš trejus metus mano sūnus pradėjo keistai elgtis: ėmė bėgti iš namų, nelankyti mokyklos, pradėjo vartoti alkoholį bei rūkyti elektronines cigaretes, – pasakojo nepilnamečio motina. – Jis manęs visiškai neklausė, nereagavo į mano pastabas. Žinojau jo prisijungimo duomenis prie feisbuko, todėl galėjau bent taip jį stebėti ir į pagalbą pasitelkiau policiją – kai sūnus dingdavo, stebėdavau, kur jis yra ir pranešdavau pareigūnams. O dažniausiai jis būdavo bendrabutyje, kuriame gyvena V. Kurila. Kartą nuėjau į šį namą – kai kaimynų paklausiau, kur čia renkasi paaugliai, jie man iš karto nurodė V. Kurilos butą. Kaimynai sakė, kad tame bute yra nuolatos vartojamas alkoholis ir triukšmaujama, renkasi nepilnamečiai asmenys.“
Moteris sakė, kad namuose V. Kurilos nesurado, tačiau netikėtai laiptinėje pasirodę kaimynai patarė dar neišeiti – per langą pamatė, kad vyro vairuojamas automobilis ką tik sustojo prie daugiabučio.
„Mano vyras išėjo į kiemą ir pamatė automobilyje V. Kurilą, kartu su juo sėdėjo ir mano sūnus, bet kai tik mus pamatė, iš karto pabėgo, – kalbėjo nepilnamečio motina. – Neturiu įrodymų, bet tiek man, tiek mano vyrui tada nekilo abejonių, kad V. Kurila buvo neblaivus. Ir jis dar tokios būsenos vežiojo mano sūnų! Iš karto apie tai pranešiau policijai, bet kai atvyko pareigūnai, tas vyras ėmė aiškinti, kad mano sūnaus nepažįsta. Bet jis melavo – kai su pareigūnais užėjome į jo butą, radome sūnaus kuprinę.“
Nepilnamečio motina taip pat prisipažino, kad kartą sūnus jai prasitarė, kad vartoja narkotines medžiagas.
„Nežinau, kur ir kokių narkotikų sūnus pavartojo pirmą kartą, tačiau numanau, kad jas galėjo parūpinti V. Kurila, – sakė motina. – Kas savaitę sūnui darydavau narkotinių medžiagų testus ir atsakymai dažniausiai būdavo teigiami. Apie tai pranešiau policijai, be to, ne kartą kalbėjausi su V. Kurila, tiesiog maldavau, kad šis nebendrautų su mano sūnumi ir jo neįsileistų į savo namus. Žinote, kai V. Kurila būdavo neapsvaigęs, sakydavo, kad jis atlieka gerą darbą ir vykdo švietėjišką veiklą, o apsvaigęs jis nekontroliuoja savo emocijų, būna agresyvus ir nesupranta, ką jam sakau. Manau, kad jis tik prisidengia, kad moko paauglius groti muzikos instrumentais, tačiau iš tiesų su jais vartoja narkotines medžiagas, alkoholį, rūko.“
Stebėjosi, kad renkasi tik berniukai
Moteris policijos pareigūnams per apklausą moteris prisiminė vieną pokalbį su savo sūnumi: „Jis man buvo prasitaręs, kad V. Kurila gali būti netradicinės orientacijos. Aišku, nežinau, ar tai tiesa, bet juk pas jį renkasi tik berniukai. Nežinia, ką jis daro su jais, kuomet šie pavartoja narkotinių medžiagų ir užmiega.“
Jos teigimu, narkotikams pinigų sūnus gaudavo pardavęs savo daiktus – telefonus, kompiuterį, planšetinį kompiuterį, riedį ir kt.
Ne kartą į normalias gyvenimo vėžęs sūnų sugrąžinti norėjusi moteris neslėpė, kad nepilnametį ne kartą vežė ne tik į priklausomybių, bet ir krizių centrą, tačiau ir čia jis sukėlė problemų.
„Man paskambino iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pranešė, kad sūnus prieš kelias dienas pabėgo iš Krizių centro, o darbuotojai vėl jį surado pas V. Kurilą, – sakė motina. – Jie nuvažiavo jo pasiimti ir matė, kad jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Vėliau iš policijos pareigūnų sužinojau, kad mano sūnus pas V. Kurilą atėjo tuomet, kai jo namuose buvo atliekama krata. Pareigūnai jo nebeišleido, o kai mes jį atgavome, išsivežėme į savo tėvų sodybą – laimei, jis jau pasikeitė, narkotikų daugiau nebevartoja.“
Didžėjų pradininkui iš pradžių prokurorai buvo pateikę gerokai sunkesnius įtarimus – teigė, kad V. Kurila narkotines medžiagas platino nepilnamečiui, o už tai baudžiamajame įstatyme yra numatyta laisvės atėmimo iki dvylikos metų bausmė. Šiuos įtarimus prokurorai vyrui panaikino, nes nebuvo surinkta duomenų jo kaltei pagrįsti.
Ne kartą keitė poziciją, bet dievagojosi, kad narkotikų nevartoja
Kai V. Kurilai iškelta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, individualia veikla užsiimantis didžėjų mokytojas pripažino, kad jo namuose buvo laikomos narkotinės medžiagos.
„Tačiau tam nereikiau didelės svarbos“, – tikino jis. Ir čia pat pridūrė, kad kanapių niekam neketino parduoti, o dėl tokio savo neatsakingo elgesio gailisi.
Tuo metu ikiteisminio tyrimo metu V. Kurila aiškino, kad narkotinių medžiagų nevartoja, o nepilnametį, dėl kurio sulaukė priekaištų iš jo motinos, mokė kompiuteriu valdomos „didžėjaus“ programos.
„Į mano namus dažnai ateina asmenys nuo 16 metų iki 30 metų, kurie nori užsiimti muzikine veikla – vaikai ateina ir po vieną, ir grupelėmis, juos mokau renginių vadybos, organizavimo, suteikiu didžėjų mokymų pagrindus“, – V. Kurila sakė, kad šia veikla užsiima nuo 1996 m., apie savo veiklą skelbia feisbuke.
Vyras taip pat prisipažino, kad „truputį“ marihuanos buvo davęs ir nepilnamečiui.
„Kas buvo toliau, neprisimenu, bet pas narkotinių medžiagų nevartoju“, – tikino V. Kurila.
Draugystė, dėl kurios prisiėmė kaltę
Tyrimo metu pareigūnai taip pat apklausė vieną V. Kurilos pažįstamą, kuris dažnai lankydavosi šio namuose – kai tik didžėjauti mokantis vyras buvo suimtas, šis gelbėdamas bičiulį dėl kratos metu rastų narkotikų buvo prisiėmęs kaltę.
„Manęs prašė V. Kurila“, – vėliau pareigūnams teisinosi savo liudijimo išsižadėjęs vyras.
Jis teigė, kad nebenori prisiimti svetimos kaltės ir būti įkalintas pataisos namuose, todėl nutarė papasakoti tiesą.
„Kartą man paskambino V. Kurila, kurį pažįstu apie 6 metus, ir pakvietė užeiti, – sakė ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas vyras. – Man nekilo klausimų, kodėl esu kviečiamas, nes dažnai pas jį lankydavausi. Tą vakarą pas V. Kurilą nuėjau kartu su broliu, jo namuose buvo nepilnametis, – iš karto buvo aišku, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. O ir pats jaunuolis neneigė, sakė, kad „apsijobinom“, bet nepasakė su kuo. Jis iš džinsų kišenės išsitraukė permatomą maišelį su „žole“, jis buvo pilnas, apie 2 gramus. Tada jis pats susuko „kasiaką“ ir man su broliu pasiūlė parūkyti. Mes parūkėme, o V. Kurila – ne, kiek žinau, jis nevartoja jokių narkotinių medžiagų.
O šis nepilnametis, kiek žinau, turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms – jis vartojo „žolę“, „markes“, „ratus“. Žinau, kad maždaug prieš 3 m. jis pradėjo pardavinėti narkotines medžiagas – tai visi žinojo mūsų rajone. Be to, jis dažnai užeidavo pas V. Kurilą tuomet, kai būdavo apsvaigęs ir nenorėdavo eiti namo. V. Kurila jį visuomet priimdavo, tačiau turėdavo dėl to problemų, nes nepilnamečio ieškodavo mama.“
Liudytojas pažymėjo, kad pas V. Kurilą rasta „žolė“ greičiausiai ir priklausė nepilnamečiui.
„Mokiausi didžėjauti ar šiaip žiūrėdavau, kaip V. Kurila groja“, – jaunuolis tikino, kad su su mokytoju narkotinių medžiagų nevartojo, tačiau pažymėjo, jog į V. Kurilos namus ateidavo tik vyriškos lyties asmenys.
Pirmieji įtarimai – šokiruojantys
Policijos pareigūnė, kuri atliko kratą V. Kurilos namuose, neslėpė, jog į vyro namus vyko patikrinti informacijos – esą buvo gauta žinių, kad vyras gali ne tik prekiauti narkotinėmis medžiagomis, bet ir į namus priima nepilnamečius, su kuriais jis esą kartu svaiginasi, o po to juos filmuoja, fotografuoja, liečia.
„Tik įėjusi į kambarį pastebėjau ant baro spintelės plastikinį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, V. Kurila sakė, kad tai jo reikmėms, taip pat prisipažino, jog kai kada jos duoda ir savo mokiniams, kuriuos moko muzikos“, – sakė policijos pareigūnė.
Ji pridūrė, kad informacija, jog V. Kurila svaiginasi su nepilnamečiais, juos fotografuoja ir liečia, nepasitvirtino. Kas tokią informaciją pateikė pareigūnams, policininkė nenurodė.
Tuo metu V. Kurila sako, kad ši skaudi istorija privertė permąstyti gyvenimą – esą dėl savo geros širdies ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
– Valdai, kuo užsiima Jūsų vadovaujama didžėjų mokykla? – Delfi paklausė V. Kurilos.
– Iš esmės tai yra pramogų industrija. Labai seniai tuo užsiimu, buvau pats pirmasis didžėjus Lietuvoje, dirbau prieš 30 metų. Ir šiai veiklai pašvenčiau visą savo gyvenimą, o tas žinias, kurias esu sukaupęs, noriu perduoti jaunimui, todėl ir įkūriau didžėjų mokyklą.
Apie tai, kaip buvusiame Pedagoginiame universitete buvo įkurtas pirmasis naktinis klubas „Bičiuliai“ mano senas kolega Nerius Pečiūra sukūrė dokumentinį filmą, jį galite pamatyti „YouTube“.
– Yra didelis susidomėjimas, daug jaunų žmonių nori būti didžėjais. Bandau jaunąją kartą suprasti, atrodo, man sekasi neblogai – turiu šiokio tokio potencialo, nes esu baigęs Pedagoginį universitetą. Kai kūriau pirmąjį naktinį klubą Lietuvą, mano pašaukimas buvo jaunimas, vaikai, todėl savo žinias ir sukauptą potenciją noriu perduoti kitiems – noriu, kad jie tobulėtų, tęstų darbus. Nesiekiu iš to naudos ir nekeliu didelių reikalavimų, tai yra daugiau kaip hobis.
Per karantiną ši veikla išvis buvo apribota ir sustabdyta, bet aš ją tęsiau ir džiaugiuosi, kad ateina įvairaus rango, amžiaus žmonės. Jau per pirmąjį susitikimą galiu pajusti žmogaus santykį su muzika, galiu nuspręsti, ar jam pavyks, ar ne. O kai kurie mano mokiniai yra pasiekę nemažai.
– O kokio amžiaus žmonės pas jus ateina?
– Mano viešai publikuojamuose skelbimuose yra nurodyta, kad galima bandyti mokytis nuo keturiolikos metų. Bet ryšys su muzika mane sieja nuo penktos klasės, kai pradėjau groti pianinu, paskui savo kaime Švenčionyse buvo rengiamos gegužinės, kur muziką leisdavau per juostinį magnetofoną... Manęs niekas nemokė, todėl noriu savo žiniomis pasidalinti su jaunimu, su jais palaikyti santykius, taip pat ir su pramogų pasaulio atstovais, kurie valdo klubinę kultūrą, bet, žinoma, neprisirišti prie jų per daug.
Esu ne vieną žvaigždę pastūmėjęs, pavyzdžiui, atsimenu, reperis Dominykas Kuznecovas-Kuzne atėjo su savo daina „Pažadas“ – tuo metu „YoTube“ buvo vos šimtas peržiūfrų, o paskui, kai pradėjau daryti vakarėlius, jis koncertavo, sutraukiau didelį ratą jaunimo, ir tai peraugo į tai, kad jis tapo populiarus. Kartu dainavo su Soliariu, kitais atlikėjais.
Lygiai taip pat bendrauju ir su Sel'u, bet to niekada nesureikšminu. Ir su Soliariu, kuris kviečia į studiją, bet į muzikinę veiklą dabar nuėjau tik dėl to, kad kažkuo užsiimčiau, nesėdėčiau rankų sudėjęs.
– Taip, susiduriu su šiuo dalyku. Suprantu jaunimą, bet kai pastebiu tokius dalykus, aš duodu jiems teisę pasirinkti: arba renkiesi pramogauti, arba būti su draugais ir rūkyti žolę, kas yra populiaru. Aš aiškiai pasakau: jeigu sužinosiu, apribosiu tavo veiklą, mokslus. Aš iš savo veiklos pelno nesiekiu, jiems duodu galimybę. Jeigu matau, kad jaunuolis yra perspektyvus, iškeliu tam tikras sąlygas.
Taip, klubinė veikla su narkotikais surišta. Ir, be abejonės, šis klausimas nėra toks, kuris nebūtų atviras – tai yra pramogos, visame pasaulyje kitaip į tai žiūrima, pas mus – dar kitaip. Esu griežtai prieš, kad jauni žmonės į tai įsiveltų, stengiuosi iš jų kažką gero išgauti, pasiekti rezultatą, nes jiems patiems nuo to tik geriau.
– Bet pas jus namuose policija taip pat surado narkotikų.
– Taip, buvo, tai netyčinis atsitikimas. Aš visą gyvenimą pragyvenau normalų, dorą gyvenimą ir tai, kas įvyko... Visai atsitiktinai, vidury baltos dienos...
Prieš kelias dienas pas mane buvo atėję kaimynai. Aš nepripažįstu tos „žolės“, jie netyčia paliko... Aš nepagalvojau, kad pas mane gali tokie dalykai vykti. Aš juos įsileidau, mano namų durys yra atviros, su kaimynais bendrauju labai gerai. Tai buvo vakaras, jie patraukė „žolės“ ir išeidami paliko likučius maišelyje netyčia prie kompiuterio stalo. O kažkas iš pavydo buvo parašęs pareiškimą, kad pas mane vyksta kažkokie absurdai, dar kažkas... Tai buvo absoliučiai netikėta.
Kai išsiaiškinau visą procesą, žmonės, kuriais patikėjau ir kuriems suteikdavau šansą, įkišo mane į tokią duobę, į tokią situaciją, kad man buvo žiaurus išbandymas. Ir dar prieš pat mano jubiliejų. Aš turėjau du mėnesius praleisti Pravieniškėse, tai buvo labai žiauru. Buvau labai pasimetęs, nesuvokiau to dalyko, didesnės įtampos ir streso nesu patyręs per visą savo gyvenimą. Iš pradžių pareigūnai man bandė taikyti žiaurų Baudžiamojo kodekso straipsnį, už kurį numatyta atsakomybė iki dvylikos metų.
– Tai – dėl narkotikų platinimo nepilnamečiams?
– Taip, bet šiuo atveju teisėsauga tyrimo metu viską išsiaiškino, pamatė, kad tai buvo ne taip, kaip buvo pateikta ir sudarytas vaizdas. Ir mane išteisino – nutraukta byla. Buvo teismo posėdis, mane nuteisė tik už mažo kiekio narkotinių medžiagų laikymą. O dabar nori dekriminalizuoti tokius nusikaltimus. Juk vis tiek juodojoje rinkoje tai egzistuoja. Visur pramogų pasaulyje taip yra. Juk pas mane rado vos 0,2 gramo – pareigūnai mano namuose išvertė visą butą aukštyn kojomis, išvežė į Pravieniškes. Dieve tu mano, negalėjau patikėti tuo dalyku.
– Bet juk šie narkotikai buvo susiję su pažeidžiamiausia visuomenės dalimi – nepilnamečiu.
– Taip, bet jo motina truputėlį nesusivokė ir nesuprato esmės. Aš jam tikrai norėjau padėti. Ir padėjau sunkiais momentais, žinojau, kad jis per daug narkotikais piktnaudžiauja, bet motinai susidarė kitas vaizdas. Tai buvo netiesa.
To vaikino motiną mačiau prieš teismo posėdį. Labai blogai jaučiausi, kai prisiėmiau kaltę, nepasakiau tiesos – nenorėjau tai užkrauti tiems, kurie tai padarė, nenorėjau kenkti jų jaunam gyvenimui, todėl prisiėmiau kaltę, ją pripažinau, nes taip buvo paprastenis procesas. Jau ir taip buvo per toli nužengta, be to, buvau morališkai palaužtas.
– Norėjote, kad viskas kuo greičiau baigtųsi ir viską pamiršti?
– Žinokite, to nepamiršiu niekada gyvenime. Tai buvo žiaurus iššūkis ir nesveika patirtis. Niekam to nelinkėčiau.
– Taip, nutraukiau. Jis yra sportininkas, susitvarkė gyvenimą. Kartais jis dar užeidavo pas mane šiaip pabendrauti.
Žinote, pas mane ateina įvairūs jaunuoliai – ir ne vienas sportininkas, jie turi siekius sporte, bet vis tiek nori turėti hobi, nes muzika patinka visiems. Jaunimą tai labai traukia. Ir būti didžėjumi, atsistoti prie pulto, dirbti klube tai yra kai kurių nepasiekiama svajonė, kurią aš galiu paversti realybe.
Šis jaunuolis tikrai turėjo gabumų, jam sistemiškai ir paprastai viską parodžiau, jis greitai viską suvokė, jaučiau, kad jam patinka ne tik ledo ritulys – sportas, kuris yra jo pagrindas ir kuriame jis sieks gyvenimo aukštumų. Bet jam taip pat labai patinka ir muzika. O dėl ko smerkė jo mama ir įsivaizdavo, kad pas mane vyksta Jezus Marija kažkas, negaliu nuspręsti. Tai buvo kvaila, absoliučiai nereali ir netikra nuomonė, ir tai man davė skaudžią pamoką.
– Bet motina kalbėjo ne tik apie narkotikus, bet ir tai, kad pas jus renkasi tik jauni berniukai...
– Aš užauginau dukrą, ji nuėjo šeimos keliu, jai dabar 24 metai, ji yra mama. Aš vienas esu prie meno, kitoje pakraipoje. Tai, ką ji sakė, buvo iškraipyta informacija. Suprantate, jeigu esi kažkiek kitoks ir kažką darai bei dar šiek tiek viešas žmogus, tų apkalbų yra daugybė. Tai yra neadekvatūs dalykai. Prisigalvojo nesąmonių.
– Kaip toliau savo veiklą įsivaizduojate?
– Ją dėl koronaviruso pandemijos buvau sustabdęs, bet dabar bandau tęsti, tikrai nelengva išlaikyti. Negaliu pasakyti, kad galiu patenkinti visus savo norimus poreikius, nes šiuo metu yra sudėtingas laikas – renginiai tik šį savaitgalį pradedami, klubinė veikla išvis nevyko karantino metu.
Bet per karantiną rankų nesėdėjau sudėjęs – esu paruošęs vieną vaikiną, jis penktadienį per klubo atidarymą galės pasirodyti, nes dalis klubų Vokiečių gatvėje atnaujino veiklą. Aš šiame vaikine matau potencialą, jis jaunas, greitai jam bus aštuoniolika. Per karantiną jis atidavė daug jėgų ir energijos, jam pavyko, jis tai pabandys realizuoti klube. Bet iš jo absoliučiai nesu gavęs jokių pajamų.
– O kodėl neimate pinigų?
– Jis neturėjo. Žinokite, su jaunais žmonėmis yra sudėtinga – jie nuo tėvų bando slėpti savo pomėgius.
Mokymai dabar vyksta ne taip kaip pas visus – dabar viskas persikelia į mano privačią erdvę, į mano namus. Anksčiau tai darydavome klubuose, jaunimui tai yra įdomu, bet ne visi nori atsiskleisti ir pasakyti tėvams. O kad vergauti pinigams – iš kur jie turės pinigų? Papildomai dar prašyti pas tėvus? Ne visi išdrįsta.
Bet jeigu matau pradinius gebėjimus, stengiuosi dėl jų, ne dėl savęs. Iš meno ir kultūros uždirbti Lietuvoje tikrai nėra paprasta, bet man gera matyti, kai auga talentai.