Patikslinta 2021.09.22 d.: Atsižvelgdami į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pateiktą M. Bareikio ir L. Sakalausko skundą, patiksliname, kad straipsnio publikavimo dieną M. Bareikiui buvo ne 26, o 25 metai, straipsnyje minimas brolis yra vyresnis, o ne jaunesnis, taip pat patiksliname, kad pareigūnas policijos komisariate laikydavo ne kvaišalus, o raktus nuo garažo, kuriame buvo slepiami kvaišalai. Atsiprašome už netikslumus.
Tačiau net ir su įkalčiais savo kolegoms įkliuvęs pareigūnas neišdrįso pripažinti, kad niekuo nesiskyrė nuo gatvės narkotikų prekeivių – siekdamas sulaukti švelnesnės atsakomybės jis teisinosi, jog narkotikus laikė sau, nes juos vartojo dirbdamas policijoje.
Tuo metu Vilniaus apskrities policijos Imuniteto valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad beveik pusę metų M. Bareikis veikė ne vienas – baudžiamojon atsakomybėn taip pat buvo patrauktas pareigūno bičiulis Lukas Sakalauskas. Jis taip pat teisinosi, kad narkotines medžiagas laikė sau, o platinti jų net neketino.
Nors kaltę dėl pateiktų kaltinimų pareigūnas ir jo bičiulis pripažino tik iš dalies, ne viešo pobūdžio tyrimą atlikę Imuniteto valdybos tyrėjai atskleidė visą schemą, kaip sostinėje buvo platinami mirtį sėjantys kvaišalai: pareigūnai ne tik slapta klausėsi vyrų pokalbių telefonu, nors jie ir naudojo mobiliojo ryšio papildymo korteles, bet ir slapta stebėjo jų slaptavietę, nes buvo įrengę vaizdo kameras garaže, kuriame šie laikydavo narkotikus.
Būtent šie įrašai padėjo surinkti neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. Bareikio ir L. Sakalausko kaltę. Vieno slapta įrašyto pokalbio metu vienas kvaišalus pirkęs klientas už tai, kad jam buvo pristatyti itin geros kokybės narkotikai, net užsiminė, jog už šią paslaugą lieka skolingas „mergaičių“: „Dėkui, drauguži, tikrai, iš manęs tau mergaitė. Poryt lėksim, tik primink man“.
Nors buvo įtariama, kad taip buvo siekiama atsidėkoti prostitučių paslaugomis, tačiau įrodymų tam pritrūko surinkti, o apie „mergaites“ telefonu kalbėjęs vyras teisinosi, jog taip tik pajuokavo.
Kai pareigūnams užteko įrodymų, patvirtinančių M. Bareikio ir L. Sakalausko kaltę, vyrai buvo sulaikyti – po atliktų kratų pas juos buvo surasta psichotropinės medžiagos MDMA ir kokaino bei apie pušsimtis tuščių plastikinių užspaudžiamų maišelių. Be to, pas L. Sakalauską namuose, automobilyje ir kelnių kišenėje buvo surasta kanapių.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dabar jau iš tarnybos policijoje, kurioje dirbo apie 5 metus, atleistas M. Bareikis sakė, kad su L. Sakalausku buvo pažįstamas nuo vaikystės, nes užaugo tame pačiame sostinės mikrorajone.
„Ilgą laiką nebendravome, tačiau kartą susitikome klube „Kablys“, pasikalbėjome, – sakė M. Bareikis. – Tuo metu prie mūsų priėjo iš matymo bendras pažįstamas ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Kadangi mano finansinė situacija nebuvo gera, su pasiūlymu sutikau, L. Sakalauskas taip pat norėjo papildomos veiklos. Tas žmogus pasiūlė mums nuvežti tam tikrus dalykus, medžiagas už tam tikrą uždarbį.“
„Vėliau su tuo žmogumi pradėjome bendrauti telefonu – naudojome įvairias programėles, – sakė jis. – Paskui susitikdavome vieną ar du kartus per savaitę, jis paduodavo tam tikrą kiekį medžiagų, bet aš nežinojau, kas ten yra. Po savaitės vėl susitikdavome – jam turėdavau atiduoti pinigus, o jis man duodavo naujų medžiagų. Taip tęsėsi kelis mėnesius, kol iš kolegų policijoje gavau signalą, kad esu stebimas pareigūnų. Tuomet veiklą nutraukiau – daugiau su tuo pažįstamu vyru nebendravau.“
Nors ir aiškino, kad nežinojo, kokias medžiagas vežioja, M. Bareikis vis dėlto prisipažino, jog tai buvo narkotikai.
„Ten buvo baltos spalvos milteliai, tačiau nežinau, kas tiksliai ten buvo, nes medžiagos taip ir nebuvo ištirtos, nustatytos, – sakė jis. – Man tereikėdavo tik nuvežti ir parduoti žmogui, o kas ten buvo tiksliai, įvardinti negaliu – buvo permatomos pakuotės su baltos spalvos milteliais, o kartais – ir kristalais. Konkrečių detalių dėl kiekio ir uždarbio su tuo vyru nebuvo tartasi, tai buvo daugiau kaip žaidimas. Nors nesupratau, kokias medžiagas vežioju, bet pagal poveikį jas atskirdavau, nes pats tuo metu vartodavau...“
Jis taip pat pridūrė, kad maišelius su „medžiagomis“ buvo vežęs nedideliam asmenų ratui – esą ne daugiau kaip penkiems žmonėms: „Viskas vyko spontaniškai, nebuvo jokio pasirengimo plano, niekas nebuvo aptarta. Pirmą kartą medžiagų pabandžiau tada, kai pirmą kartą jas pervežiau, bet tuo metu nebuvo jokio poveikio, nelabai supratau, kas ten yra. Žinoma, būdavo įtarimų, kad ten yra kažkas neleistino, bet kai paskutinį kartą nusipirkau baltos spalvos miltelių, supratau, kad ten buvo kokaino.“
M. Bareikis tikino, kad už „medžiagų“ išvežiojimą gaudavo ne atlygį, o uždarbį: „Pats sau mokėdavau – nuo pradinės kainos ir pardavimo kainos skirtumas likdavo man, tas pažįstamas asmuo man nieko nemokėjo. Pavyzdžiui, nuveždavau už 70 Eur, o pirkdavau už 50 Eur, todėl man likdavo 20 Eur skirtumas.“
Pareigūnas neslėpė, kad tuo metu, o ir anksčiau, vartojo narkotines medžiagas, jas laikė garaže pastatytame savo motocikle „Kawasaki“ – dalis kvaišalų būtent čia ir buvo surasti atliekant kratą.
Vyras sakė, kad narkotikus laikė motociklo daiktadėžėje: „Tuo metu aš vartojau narkotines medžiagas, jų pavartodavau ir anksčiau, todėl juos ir laikiau motociklo daiktadėžėje. Vartojau kokainą, ekstazį, kuriuos įsigydavau per pažįstamus, taip pat – ir iš to asmens, kurio medžiagas vežiojau. Iš tikrųjų žinojau, kokias medžiagas vežioju, jas tik atskirdavau pagal išvaizdą, poveikį.“
Paklaustas, kada vartodavo narkotines medžiagas, M. Bareikis sakė: „Per vakarėlius, bet negaliu tiksliai pasakyti kiek kartų per savaitę.“
Dabar jau buvęs policijos pareigūnas taip pat tikino, kad veikė vienas, o ne su savo draugu L. Sakalausku: „Kiekvienas buvo atsakingas už save, savo medžiagas laikiau atskirai, nieko bendro nebuvo, tik duodavau jam raktą nuo garažo, kuriame jis taip pat laikė medžiagas.“
Bet tuo pačiu jis prisipažino, kad tuo metu, kai iš kolegų sužinojo, jog yra stebimas dėl neteisėtos veiklos, apie tai įspėjo ir L. Sakalauską.
„Visa tai, ką dariau, įvyko dėl mano naivumo, jaunatviško entuziazmo“, – pridūrė jis.
Kai sulaikytam M. Bareikiui pareigūnai leido susipažinti su slapta užfiksuotais jo pokalbiais, šis teisinosi, kad su L. Sakalausku kalbėjosi ne apie narkotikines medžiagas, o apie kurą.
„Užfiksuotuose įrašuose yra kalbama apie dyzeliną, benziną, nes mano tėvas dirba darbe, kur už važiavimą į darbą yra skirtas kuro kiekis, todėl, jeigu lieka likutis, supila į kanistrus ir paprašo kurą kam nors parduoti, – aiškino M. Bareikis. – Ne kartą kurą esu pardavęs L. Sakalauskui, su kuriuo ir kalbėdavomės apie tai.“
Tuo metu L. Sakalauskas aiškino, kad taip pat vartojo narkotines medžiagas – dažnai rūkydavo „žolę“, taip pat svaiginosi kokainu, kristalu MDA.
Jis taip pat pripažino, kad kartais kvaišalus pardavinėdavo, tačiau esą tik iki to momento, kai M. Bareikis pranešė apie gautą signalą.
Vyras neslėpė žinojęs, kad ir policijoje dirbęs M. Bareikis vartojo kvaišalus, tačiau, kaip ir šis, tikino, jog platindami narkotikus jie veikė atskirai.
„Visus pinigus, kuriuos uždirbau, išleidau narkotinėms medžiagoms, kurias suvartojau, – sakė L. Sakalauskas. – Tik tada, kai mus sulaikė policija, supratau, kokią žalą organizmui daro narkotikai, todėl dėl to labai gailiuosi, stengiuosi keisti savo gyvenimo būdą, jau atsiribojau nuo draugų, su kuriais tuo metu bendravau.“
Nors M. Bareikis ir L. Sakalauskas neigė, kad kartu platino narkotines medžiagas, tyrimą atlikusių Imuniteto valdybos pareigūnų užfiksuoti pokalbiai telefonu atskleidė kitokią tiesą. Viename įrašų buvo užfiksuota, kaip L. Sakalauskas skambina M. Bareikiui ir prašo vienam asmeniui nuvežti ir parduoti „benčą“ („benčinti“ – parduoti narkotikus), žada į jo telefoną atsiųsti numerį, kuriuo reikės šiam paskambinti. M. Bareikis taip ir padarė – su klientu sutarė susitikti prie prekybos centro.
Dar kito pokalbio metu paaiškėjo, kad M. Bareikis vienam pažįstamam buvo paskolinęs motociklą, kurio daiktadėžėje buvo paslėpti narkotikai, dėl tokio neatsakingumo L. Sakalauskas priekaištavo, tačiau pareigūnas patikino, jog kvaišalus buvo išėmęs, o kai atgavo motociklą, viską sudėjo atgal į daiktadėžę.
Taip pat paaiškėjo, kad kartais vyrai narkotikų parduodavo „į skolą“, tik jų ne visada pavykdavo atgauti – L. Sakalauskui paskambinęs vienas jaunas vyras paprašė duoti dešimt paketėlių, už kuriuos pinigus žadėjo atiduoti tuomet, kai juos išparduos. L. Sakalauskas savarankiškai negalėjo priimti sprendimo, todėl paskambino M. Bareikiui, kuris pažadėjo kvaišalus nuvežti, tik pasakė, jog duos tik tris keturis paketėlius už 90 Eur, o kitus gaus tuomet, kai parduos ir susimokės.
O kitą kartą L. Sakalauskui paskambino pirkėjas, kuris jau nuo anksčiau buvo skolingas pinigų už kvaišalus, ir dar kartą panoro jų įsigyti.
„Man paskambino tas asmuo, kuris mums skolingas pinigų, ir dabar vėl nori įsigyti“, – M. Bareikiui kalbėjo L. Sakalauskas. Apie tai išgirdęs policininkas net įtūžo – grasino susitikęs neatsiskaitantį pirkėją ne tik sumušti, bet ir apipurkšti ašarinių dujų balionėliu.
Kartą M. Bareikis sulaukė pasiūlymo parduoti narkotikų tuo metu, kai dirbo – L. Sakalauskas pranešė, kad vienas asmuo „prašo penkių“. Bet M. Bareikis negalėjo padėti – tą vakarą patruliuoti buvo išsiųstas į rajoną, o raktai nuo garažo ir motociklo buvo palikti spintelėje Patrulių rinktinėje. Nors vyrai ieškojo įvairių būdų, kaip patrulis galėtų grįžti į komisariatą, tačiau nesurado ir nutarė, kad tą vakarą geriau nerizikuoti ir narkotikų neparduoti.
Prastos kokybės narkotikais skundėsi ir kitas vyras, kuris, kaip užfiksuota slapta įrašinėjant pokalbius, sakė, kad nuo kvaišalų jam ne tik buvo bloga, bet jis ir vėmė, bėgo kraujas. „Tai nemokėjai pasiruošti jų vartoti“, – nė kiek nepergyvendamas šiam atkirto M. Bareikis.
Dar kito pokalbio metu L. Sakalauskui paskambinęs nenustatytas vyras pasidomėjo, ar šis turi ką „pavalgyti“. Kai L. Sakalauskas pasitikslino, ar reikia „tų pačių“, pirkėjas nurodė, kad šįkart reikia ne „to pačio“, o „pudros“ (kokaino).
„Ar brangaus (žargonu taip pat yra vadinamas kokainas)“, – paklausė L. Sakalauskas. O kai sulaukė teigiamo atsakymo, pasiūlė palaukti 20 min., nes šiuo metu laukia draugo. O tas draugas – M. Bareikis, su kuriuo susisiekęs paprašė privažiuoti prie garažo. Beje, tą vakarą vyrai sulaukė ir daugiau užsakymų – ne tik įsigyti „brangių“ (kokaino), bet ir „ratų“ (MDMA tablečių).
Iš slapta užfiksuotų pokalbių taip pat paaiškėjo, kad kai kurie klientai norėdavo išbandyti narkotikus prieš juos įsigydami, o tai labai nepatiko M. Bareikiui – kartą jis pareiškė, kad jeigu duos išbandyti, nieko neužsidirbs.
Taip pat buvo užfiksuota, kaip M. Bareikis ir L. Sakalauskas atvažiuodavo prie garažo, kuriame buvo laikomi kvaišalai – čia jie ne tik paimdavo kvaišalus, bet ir kartais patys jų pavartodavo.
Nors M. Bareikis ir L. Sakalauskas kaltę dėl jiems Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų pateiktų kaltinimų pripažino tik iš dalies, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas konstatavo, kad nekyla abejonių, jog platindami narkotines medžiagas jie veikė bendrininkų grupėje. Anot teisėjo, vyrai kvaišalus ne tik kartu laikė garaže, bet ir tarpusavyje derino veiksmus dėl platinimo nei nenustatytą kiekį narkotikų išplatino.
Dėl narkotikų platinimo M. Bareikį ir L. Sakalauską kaltais pripažinęs teismas nusprendė, kad šie įkalinimo įstaigoje turės praleisti po 2 metus 8 mėnesius. Tiesa, M. Bareikis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teismo prašė jam bylą nutraukti, atleidžiant nuo atsakomybės pagal laidavimą. Už buvusį pareigūną norėjo laiduoti šio vyresnysis brolis. Tačiau teismas šio prašymo net nesvarstė, nes M. Bareikis tik iš dalies pripažino kaltę, be to, padarė sunkų nusikaltimą, todėl net nėra teisinio pagrindo taikyti laidavimo institutą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė informavo, kad šis teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo – nuteistieji jį apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Jis skundų dar nėra išnagrinėjęs.