Šią savaitę išsiskyręs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parlamentaras Jurgis Razma papildė išsituokusių parlamentarų klubą. Tai – ne pirmas kartas, kai subyra apie tradicines šeimos vertybes nuolat kalbančių konservatorių šeimos.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų su žmona išsiskyrė konservatorius Arvydas Vidžiūnas. Toks pat likimas ištiko konservatorių Antaną Matulą. Po kurio laiko jis vedė 14 metų jaunesnę savo padėjėją-sekretorę Seime. A. Matului pirmosios žmonos skausmas atsirūgo – ši prieš Seimo rinkimus išplatino viešą laišką, kuriame A. Matulą apkaltino neištikimybe.
Dar didesnio susidomėjimo nei skyrybos sulaukė konservatoriaus Arvydo Anušausko santuoka su 27-eriais metais jaunesne moterimi. Visuomenę itin domino Monikos Kvietkutės-Šedžiuvienės ir eksparlamentaro Andriaus Šedžiaus skyrybų byla. Dabar panašu, kad Šiaulių verslininkas ir 16 metų jaunesnė jo mylimoji įveikė šeimos krizę: skyrybų dokumentus iš teismo atsiėmė.
Ne išimtis ir kitos partijos. Visa Lietuva išgirdo apie liberalės Dalios Teišerskytės skyrybas. Parlamentarė tąkart prakalbo apie Lietuvą apėmusį barakudų virusą – taip ji apibūdino bene 30-čia metų jaunesnę sutuoktinio draugę. Žiniasklaidoje neliko nepastebėtos ir antrosios liberalo Gintaro Steponavičiaus skyrybos.
Itin daug atgarsio sulaukė „tradicinių vertybių“ gynėjo Petro Gražulio santuokos subyrėjimas. Du kartus išsiskyręs garsus socialdemokratas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas fotografams pastaruoju metu pozuoja su nauja drauge.
Paklydimai nesvetimi ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Bene garsiausia – Algirdo Mykolo Brazausko ir Kristinos Butrimienės meilės istorija. 25 metus mylėtą moterį A. Brazauskas vedė tik 2002 m., po to, kai žurnalistai juos susekė kartu atostogavus Egipte. A. Brazauskas žiniasklaidai yra pasakojęs, kad taip ilgai nevedė bijodamas visuomenės reakcijos. Apie tai, kad nebėra A. Brazausko žmona, pirmoji prezidento sutuoktinė Julija sužinojo tik iš žurnalistų.
A. Brazauską žemyn tempė ne žmona, o viešbutis
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys pastebi, kad santuoka dažnai siejama su vaikais – kai vaikai užaugę, skyrybas mažai kas smerkia. Sociologai ne kartą žmonių klausė, ar reikėtų drausti skyrybas – visuomenėje už tai pasisako tik nedidelė dalis, ne daugiau dešimtadalio.
V. Gaidys apie 1985 m. žurnale „Šeima“ parašė provokuojantį straipsnį „Laikas atsitokėti“, kuriame siūlė skyrybas uždrausti. Slapyvardžiu pasirašytas straipsnis sukėlė didžiules diskusijas, dauguma pasisakė prieš autoriaus idėją.
V. Gaidys prisiminė prieš maždaug dešimtmetį buvusį atvejį, kai televizijos laidoje pas tuometį kultūros ministrą Vladimirą Prudnikovą atėjo anūke prisistačiusi mergaitė ir paklausė, ar senelis jos nepažįsta. Pasak sociologo, V. Prudnikovo reitingas krito amžiams. Šios istorijos pamoka – reitingams kenkia viskas, kas susiję su vaikais.
Pasak V. Gaidžio, antras reitingus mažinantis skyrybų veiksnys – turtiniai ginčai, kaltinimai vienas kitam. Tai – labai jautrus dalykas, atsiliepiantis politiko populiarumui. Taip pat kenkia tokios skyrybų priežastys kaip neištikimybė, girtavimas, smurtas. Taigi patariama išsiskirti tyliai, tvarkingai, kada vaikai užaugę ir nėra viešų ginčų.
„Dar viena raudona linija – santuoka su gerokai jaunesniu žmogumi – tai užkliūva net tada, jei vaikai užauginti. Jei amžiaus skirtumas didelis, traktuojama, kad tai kažkokie mainai, finansai, grožis“, – kalbėjo V. Gaidys.
Kaip dar vieną aspektą sociologas mini dvigubos moralės pasireiškimus, kai konservatyvios pakraipos politikai sau taiko vienus, aplinkiniams – kitus standartus.
V. Gaidys pastebi, kad konservatorių patosas ir emocijos daugiausia nukreiptos į LGBT asmenis. Tačiau konservatoriai nesiūlo uždrausti skyrybų – jie dažniau šnairuoja dėl gyvenimo nesusituokus. Sociologo aiškinimu, klasikinėms skyryboms jie neprieštarauja – patys jaučia, kad daugybė jų išsiskyrė ir niekas nepasmerkė.
Prisiminęs A. Brazausko istoriją, sociologas aiškino, kad iki mirties A. Brazauskas neišliko populiarus – jo populiarumas buvo su minuso ženklu. A. Brazauskui itin pakenkė „Draugystės“ viešbučio privatizacija ir kaltinimai padėjus jį gauti žmonai Kristinai. Pasak sociologo, kai ši istorija išsirutuliojo, vykusiai pasiteisinti nepavyko ir didžiąją dalį gyvenimo buvęs aukštas politiko reitingas nuvažiavo žemyn. „Tačiau jam pakenkė ne santuoka, o viešbutis“, – patikslina „Vilmorus“ direktorius.
Šeiminį gyvenimą primena oponentai
„Galima šį sąrašą pratęsti – mes matome, kad jie visi po asmeninių krizių išliko politikoje. Tai reiškia, kad rinkėjas nelabai kreipia dėmesį į politikų asmeninio gyvenimo peripetijas. Galima teigti, kad rinkėjai yra atlaidūs arba tai įvertina kaip jų funkcionavimui nereikšmingą dalyką“, – išgirdęs keletą neseniai išsiskyrusių politikų pavyzdžių, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Dėl antros santuokos 1998 m. per prezidento rinkimų kampaniją priekaištauta ir savo sekretorę vedusiam Artūrui Paulauskui.
O kaip su už šeimos vertybes kovojančiais konservatoriais? „Sunku vertinti, nes kiekviena šeima nelaiminga savaip ir kiekvienas atvejis turi savo argumentą, logiką, jį galima paaiškinti. Todėl netgi tarp konservatorių įvykstantys tokie šeiminiai aljansai kaip vedama gerokai jaunesnė žmona, arba vedama trečiąkart, turi tam tikrą motyvaciją. Nemanau, kad rinkėjas sutapatins konservatorių vertybinę skalę su konkretaus asmens konkrečiu gyvenimu. Manau, tai bus atskirta ir į tai bus pažiūrėta labai blaiviai“, – kalbėjo politologas.
Pasak L. Bielinio, nors Lietuva yra katalikiška šalis, į šeiminį gyvenimą žiūrima labai laisvai ir pakankamai blaiviai. Žmonės supranta, kad situacijos būna įvairios ir iš to daryti generalinius apibendrinimus būtų nekorektiška.