„Dabartinis teisės reguliavimas ir įstatymas suteikia tarnyboms indulgenciją ir iš karto juos atleidžia juos nuo atsakomybės už veiksmus, kurie padaro arba realiai galėjo padaryti vaikams žalą“, – taip apie dėl T. Ismailovo susidariusią situaciją LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas Vygantas Malinauskas.
Kartu su juo laidoje dalyvavusi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTĄĮT) direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė tikino spragų šioje vietoje nematanti ir pridūrė, kad dėl šio darbuotojo buvo atliktas vidinis tyrimas.
Teisininkas: dabartinis įstatymas suteikia tarnybos indulgenciją
T. Ismailovui, dėl kurio veiksmų tarnyba buvo gavusi skundą, buvo skirtas įspėjimas. „Jam (T. Ismailovui – DELFI) taikoma prastova, jis dirba tarnyboje iki šių metų pabaigos, tačiau realiai funkcijų neatlieka“, – įvardijo V. Šulskytė.
VDU Teisės fakulteto dėstytojas V. Malinauskas kritikavo dabartinę sistemą. „Visa problema yra tame, kad dabartinis teisės reguliavimas ir įstatymas suteikia tarnyboms indulgenciją ir iš karto juos atleidžia juos nuo atsakomybės už veiksmus, kurie padaro arba realiai galėjo padaryti vaikams žalą. Kitaip tariant, dabartinis įstatymas gali net nedidelį incidentą, įvykusį šeimoje, laikyti kaip smurto prieš vaikus atvejį, o toks atvejis, kai vaikui sukeliamas didžiulis stresas, baimė, nesaugumo jausmas ir tai daroma nesant tam būtinybės, negresiant tiesioginiam pavojui, įstatymas šiuo atveju to nelaiko smurtu ir formaliai tada tarnybos gali pasakyti, kad taip, teisės aktai buvo nepažeisti, pareigūnas Ismailovas veikė teisės aktų ribose ir viskas. Tokiu būdu jie gali išvengti atsakomybės“, – teigė V. Malinauskas.
Teisininkas: įstatyme nėra saugiklių
Pagal dabartinę tvarką, vaikas iš šeimos paimamas su institucijų leidimu. Tiesa, po paėmimo, kito posėdžio, kuriame sprendžiamas vaiko likimas, gali tekti laukti ir mėnesį. Tai teisininkas taip pat vadino dabartinės sistemos spraga.
„Įstatymas turi būti keičiamas, nes, kaip parodė ir pastarojo meto įvykiai ir paskutiniai teismų sprendimai, visi tie drastiški atvejai, kai vaikai be realios būtinybės paimami ir traumuojami, jie pripažįstami teisėtais, todėl, kad jie atitinka įstatymą. Vadinasi, įstatyme nėra saugiklių, įstatymas negina tėvų teisių. Jiems nesuteikiama galimybė apginti savo interesus, – LRT vardijo Teisės fakulteto dėstytojas. – Psichologai sako, kad reikia terminus sutrumpinti, bet psichologai pasakytų, kad net vaiko paėmimas parai arba dviem gali jam palikti ilgalaikę traumą.“
Anot jo, įstatymą reiktų koreguoti pažymint, kad vaikas nuo tėvų gali būti atskirtas tik tuo atveju, jei pavojus yra realus ir yra didelė tikimybė, jei neatskyrus bus padaryta didelė žala. Jo teigimu, turi būti įvertinta ir ta žala, kuri padaroma paimant vaiką.
Tarnybos atstovė: nėra tikslo paimti kuo daugiau vaikų
Teisės fakulteto dėstytojas įvardijo, kad teko girdėti tokį atvejį, kai vaikas buvo paimtas krikštynų metu, nes buvo gautas skundas, kad tėvai yra išgėrę. VVTAĮT atstovė pridūrė, kad vaikas paimamas tik tuo atveju, jei nėra kitų asmenų, galinčių pasirūpinti mažamečiu. „Visada Vaiko teisių apsaugos skyriai pasidomi galimybe. Tai nėra formalus paėmimas, kad paimtume kuo daugiau vaikų, nėra tokio tikslo, – LRT radijo laidoje tvirtino V. Šulskytė. – Tikslas – apsaugoti vaikus.“
V. Šulskytė teigė, kad kiekviena situacija yra skirtinga, tačiau pridūrė, kad skundą greičiausiai gavo policijos pareigūnai, kurie nuvykę ir pamatę situaciją pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Specialistės teigimu, kažkas turėjo įvykti, kad pareigūnai į įvykį iškviestų Vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes esą kitu atveju tėvai tiesiog būtų gavę įspėjimą.
O ar vaikai iš šeimų paimami tik dėl galimo ar esamo smurto? Ar vaikai nepaimami dėl to, kad šeima gyvena vargingai? „Jei gaunamas pranešimas apie Vaiko teisių pažeidimą, skyrius, nagrinėdamas jį, vadovaujasi visu instrumentu“, – atsakė V. Šulskytė. Jos įvardyto instrumento dalis – ir grėsmių lentelė.
Kritika esamiems instrumentams
Ar grėsmių lentelė nėra perteklinis dalykas? „Nereikia linkti į kraštutinumus, dėl skurdo vaikai nėra paimami, – teigė specialistė ir patikslino. – Remiantis lentelės duomenimis, nustatoma arba vaiko teisių pažeidimai, arba pavojus vaiko saugumui, sveikatai arba gyvybei, arba nenustatoma apskritai ir padėkojama ir Vaiko teisių apsaugos skyrius išvyksta.“
V. Šulskytės teigimu, ši minima lentelė yra koreguotina, tačiau pirmiausia esą reikia susitarti dėl poįstatyminių teisės aktų koregavimo. Specialistė teigė, kad minima lentelė yra instrumentas, kuris suvienijo visų savivaldybių kriterijus, pagal kuriuos vertinama grėsmė vaikui.
V. Malinauskas teigė, kad ši lentelė nėra pats geriausias instrumentas. „Bandymas įvertinti situaciją remiantis lentelėmis, nors tos lentelės yra tik figos lapas, kuris leidžia išvengti paaiškinimo, kokios aplinkybės lėmė vienokį ar kitokį sprendimą, – kalbėjo Teisės fakulteto dėstytojas. – Ta lentelė ir jos išpildymas yra subjektyvus.“
Teisininkas tikino, kad šiuo metu dėl itin plačių sąvokų galima ir pasiklysti. „Smurto sąvokos tokios plačios, kad į jas gali papulti tokie atvejai, kai vaikui nebuvo padaryta jokia žala ir galbūt net negalėjo būti padaryta, – įvardijo V. Malinauskas ir pridūrė. – Politikai turėtų nustoti tėvams kabinti smurtautojų etiketę, nes tai irgi yra smurtas.“
Tuo metu tarnybos specialistė pridūrė, kad visuomeninės organizacijos dabar turėtų užsiimti ne situacijos aštrinimu, o visuomenės raminimu.
Naujos detalės Kručinskų istorijoje
DELFI primena, kad daugiausia diskusijų dėl naujo įstatymo kilo po to, kai savo istoriją viešai papasakojo kauniečiai Kručinskai, jų istorija tęsiasi iki šiol.
Pirmadienį Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie paimti iš jų atstovų (tėvų) teisėtai.
Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį.
Antradienį tėvai, kurie iki šiol geranoriškai bendravo su tarnybos atstovais, pareiškė, kad nutrauks bendradarbiavimą. Kauniečių šeima tikina, kad nuolatiniai specialisčių vizitai trikdo vaikus, o pozityvios tėvystės kursai niekam tikę – Kručinskai nusprendė Vaiko teisių apsaugos į namus nebeįsileisti, o tėvystės kursų nebelankyti. Tiesa, apie tai Vaiko teisių apsaugos tarnyba dar nežino – raštas tarnybai bus įteiktas antradienį arba trečiadienį.
E. Kručinskienė teigė, kad vaikai, o ypač mažesnis berniukas, neigiamai reaguoja į namuose besilankančias specialistes. „Kai vaikai grįžo namo pastebėjome, kad berniukas pradėjo keistai reaguoti į žmones – jis pradėjo šaukti į veidą, o kai į namus ateina socialinės darbuotojos, tai jis ant jų šaukia, meta žaisliukus. Mes turime jos atsiskaitinėti, kur buvome, kur dalyvavome. Man reikia pasikalbėti, tai vaikas veržiasi į kambarį, nori išvaryti. Vaikai žino, kad pas mus anksčiau pašaliniai žmonės nesilankydavo. Jie supranta, kad mes su vyru nerimaujame, kai jos ateina. Vaikai tai jaučia. Po tų apsilankymų vaikai iki pat vakaro būna neramūs, kalba apie policiją“, – DELFI teigė E. Kručinskienė.